Neteiktinos vertinyb ė s

1. Neteiktinos vertinybės Darbą atliko: Saulė Bertalytė IIc Danielė Makulavičiūtė IIc

2. Pradžia Leksika (sen. gr. lexikos – žodinis) – kalbos žodžių visuma, trumpai tariant , žodynas. Leksikologija- mokslas, tinriantis žodžius, jų pasirinkimą ir vartojimą.

3. Leksikos istorija Didžioji lietuvių kalbos leksikos dalis yra norminė, vartotina. Nemaža žodžių išlikę net iš indoeuropiečių prokalbės. Tokie žodžiai, kaip antai: motina, duktė, brolis, akis, avis, ugnis, turi atitikmenų sanskrito1, senovės graikų, lotynų, slavų ir kitose indoeutopiečių kalbose. sanskritas1– klasikinė Indijos kalba, priskiriama indoeuropiečių kalbų šeimai. Buvo ir dažnai tebėra vartojama kaip liturginė induizmo, budizmo ir džainizmo kalba. Vartojama iš brahmi kilusi devanagari rašto atmaina.

4. Nevartotini žodžiai ir jų grupės Nevartotini žodžiai skirstomi į tris grupes: • Nevartotinos svetimybės • Nevartotini vertiniai • Netinkama reikšme pavartoti žodžiai (reikšmės skoliniai) Šiame darbe plačiau nagrinėsime antrąją nevartotinų žodžių grupę – nevartotini vertiniai.

5. Nevartotini vertiniai Nevartotini vertiniai, dar vadinami vertalais, kad būtų atskirti nuo vartotinų vertinių.

6. Pavyzdžiai • 1.3.1. apystova aplinkýbė: Nusikaltimo apystovas ( aplinkybes) tiria ekonominių nusikaltimų skyriaus darbuotojai. • 1.3.2. gerbūvis 1. geróvė: Reikėtų daugiau rūpintis žmonių gerbūviu (gerove); 2. aplinkà: Tik noro pritrūko sutvarkyti namo gerbūvį ( aplinką); 3. aplinkótvarka: Ieškoma lėšų sostinės gerbūviui (aplinkotvarkai).

7. 1.3.3. įstatymdavys, -ė, įstatymleidys, -ė įstãtymų leidė́jas, -a: Įstatymdaviai (= Įstatymų leidėjai) turi susirūpinti, kad ne visi gerbia valstybės įstatymus. įstatymdavystė, įstatymleidystė įstãtymų leidìmas, leidýba: Įstatymdavystė ( Įstatymų leidimas) – nelengvas, tačiau kilnus darbas. Įstatymleidystė ( Įstatymų leidyba, leidimas) Lietuvoje turi senas tradicijas.

8. 1.3.4. išsireikšti = pasakýti, paréikšti: Ji ne visai tiksliai išsireiškė (= pasakė). Ar galima taip išsireikšti (= (pa)sakyti)? Kaip čia buvo išsireikšta (= pareikšta, pasakyta), statybos nejuda iš vietos. išsireiškimas = pósakis, pasãkymas: Mokytoja parinko gražių išsireiškimų (= posakių). Tokie pikti išsireiškimai (= žodžiai, pasakymai) spaudoje nevienija tautos.

9. 1.3.5. laisvanoris, -ė = savanõris, -ė: Gelbėjimo darbų ėmėsi kariai, policininkai ir laisvanoriai (= savanoriai) miesto gyventojai. laisvanoriškas, -a = savanõriškas, -a: Taikos fondas sudaromas iš laisvanoriškų (= savanoriškų) aukų. laisvanoriškai = sàvo nóru: Studentai kai kuriuos dėstomuosius dalykus gali pasirinkti laisvanoriškai (= savo noru).

10. 1.3.6. nekuris, -i = šióks tóks, šiokià tokià; tam tìkras, tam tikrà: Mokinys įgijo nekurį (= šiokį tokį) pasitikėjimą (šiek tiek pasitikėjimo) savimi. Po nekurio (= tam tikro; kiek) laiko ir mums reikės daryti remontą. nekurie, -ios = kai kuriẽ, kai kuriõs; šiokiẽ tokiẽ, šiókios tókios; kuriẽ ne kuriẽ, kuriõs ne kuriõs; víenas kìtas, vienà kità: Nekurias (= Kai kurias) mintis čia pacituosiu. Gali atsirasti nekurių (= šiokių tokių) įstatymo papildymų. Nekurie ligoniai (= Kai kurie; Kurie ne kurie ligoniai; Vienas kitas ligonis) nuo sunkių komplikacijų miršta.

11. 1.3.7. neužilgo = netrùkus, tuõj(aũ), greĩtai, véikiai: Neužilgo (= Netrukus; Tuojau; Greitai; Veikiai) prasidės sėja.

12. 1.3.21.Su tai:(kaž)kas [(kaž)ko, (kaž)kam...] tai= kažkàs (kažkõ, kažkám...), kažin kàs; kai kàs: Girdžiu, už durų (kaž)kas tai (= kažkas, kažin kas) šlama. (Kaž)ko tai (= Kažko; Ko nors) nauja nesugalvosi..

13. Neteiktinižodžių ir junginių vertiniai, kurių mes nevartojame Žodžiai: 1.3.8. obalsis = šū̃kis, devìzas: Tautinio išsivadavimo obalsiai (= šūkiai) padeda atgimti ir kalbai. • 1.3.9. pasėka = padarinỹs, rezultãtas: Ši liga palieka savo pasėkas (= padarinius).

14. 1.3.10. savistovus, -i = savarañkiškas, -a; nepriklaũsomas, -a: Turi būti sukurta savistovios (= savarankiškos) ekonominės politikos programa. Savistovi (= Nepriklausoma) valstybė pati tvarko savo užsienio politiką. savistoviai = savarañkiškai, nepriklaũsomai: Ne kiekvienas įpratęs savistoviai (= savarankiškai) tvarkytis. Sūnus jau savistoviai (= savarankiškai, nepriklausomai) gyvena. savistovumas = savarankiškùmas: Savistovumas (= Savarankiškumas) – geras žmogaus bruožas.

15. 1.3.11. stovyla(s) = 1. statulà: Prie vartų pamatėme gipsines stovylas (= statulas); 2. figūrà: Toli priekyje dar galėjai įžiūrėti vyriškio stovylą (= figūrą). • 1.3.12. vienok = bèt, tačiaũ, vìs dėlto: Buvo jam visokių valandų, vienok (= bet, tačiau, vis dėlto) jis nepalūžo.

16. Junginiai • 1.3.13. Su ant: ant kiek = kaĩp, kíek: Matome, ant kiek (= kaip, kiek) išaugo mūsų institutas.  ant kiek ..., ant tiek = kíek ..., tíek: Ant kiek (= Kiek) išaugo kainos, ant tiek (= tiek) atlyginimai tikrai nepadidės.  ant savęs = sáu, savarañkiškai: Kada jūs pradėsite ant savęs (= savarankiškai) gyventi? 

17. ant sveikatos = į sveikãtą: Toks sunkus darbas jam neišeis ant sveikatos (= į sveikatą). Ant sveikatos (= Į sveikatą)! [linkėjimas] ant tiek = taĩp, tíek: Ligonė ant tiek (= taip, tiek) nusilpusi, kad be lazdos nepaeina. ant savęs = sáu, savarañkiškai: Kada jūs pradėsite ant savęs (= savarankiškai) gyventi? 

18. 1.3.16. ir taip = ir štaĩ; taĩgi; o dabar̃: Ir taip, (= Taigi; O dabar) laidą baigiame. Ir taip, (= Ir štai; Taigi) rungtynės baigėsi lygiosiomis. • 1.3.18. Su kaip: kaip kartas, kaip sykis = kaip tìk: Kaip sykis (= Kaip tik) norėjau skambinti.  kaip taisyklė = paprastaĩ, dažniáusiai: Kaip taisyklė, (= Paprastai) pirmiausia brangsta naftos produktai.

19. Užduotys 1 pratimas Raskite ir ištaisykite vertalus. • Ir taip – mūsų pergalė! • Ant kiek girdėjau, jis ant tiek pasipūtęs, kad nė nepasisveikins. • Turėtum savistovesnis būti ir neprarasti lygsvaros, kaip pavyzdžiui, užgriuvus gyvenimo sunkumams. • Kažkas tai nulaužė medelį, o taip pat suniokojo gėlyną. • Šio darbo jie ėmėsi laisvanoriškai, vienok nebaigė. • Kaip rodyklė, visuomenės gerbūvį apsprendžia ekonomiko būklė.

20. Atsakymai 1. Irštai – mūsų pergalė! 2. Kiek girdėjau, jis tiek pasipūtęs, kad nė nepasisveikins. 3. Turėtum savarankiškesnis būti ir neprarastipusiausvyros, kaip pavyzdžiui, užgriuvus gyvenimo sunkumams. 4. Kažkas(kažin kas) nulaužė medelį, o taip pat suniokojo gėlyną. 5. Šio darbo jie ėmėsi savanoriškai,bet (tačiau, vis dėlto) nebaigė. 6. Kaip rodyklė, visuomenės gerovė apsprendžia ekonomiko būklė.

21. Užduotys 2 Pratimas Raskite ir ištaisykite priešdėlio vertalus. • Sunku pramatyti ateitį. • Atžymėk sąraše, kad ir aš prabalsavau. • Paskutinė pamoka bus prailginta. • Miestas gražiai išplanuotas. • Kada atremontuos kabinetą? • Komandai įvarčio neužskaitė. • Šis mechanizmas dar neatreguliuotas. • Tekstą atredaguok ir duok spausdinti.

22. Atsakymai • Sunku numatyti ateitį. • Pažymėk sąraše, kad ir aš balsavau. • Paskutinė pamoka bus pailginta. • Miestas gražiai suplanuotas. • Kada suremontuos kabinetą? • Komandai įvarčio neįskaitė. • Šis mechanizmas dar nesureguliuotas. • Tekstą suredaguok ir duok spausdinti.

23. Užduotys 3 pratimas Ištaisykite nevartotinus verstinius frazeologizmus. • Dažnai kabi ant telefono. • Iš kalno susitarė. • Tam vaikinukui gal stogas nuvažiavo? • Nekabink ant ausų makaronų. • Mama sėdėjo ant biuletenio, dabar sėdi ant dietos.

24. Atsakymai • Dažnai kalbi telefonu. • Iš anksto susitarė. • Gal tas vaikinukas išprotėjo? • Nemeluok. • Mama turibiuletenį(serga, neina į darbą), o dabar laikosi dietos.

25. Užduotys 4 pratimas Raskite ir ištaisykite priesagų vertalus. • Tarėsi didžiųjų valstybių septyniukės vadovai. • Tai mums ekonominiai naudinga. • Sporto salėje įrengti keli treniruotojai. • Planas šimtaprocentiniai įvykdytas. • Darželiečiai mokėsi tautiškų šokių.

26. Atsakymai • Tarėsi didžiųjų valstybių septyneto vadovai. • Tai mums ekonomiškai naudinga. • Sporto salėje įrengti keli treniruokliai. • Planas šimtaprocentinai įvykdytas. • Darželinukai mokėsi tautiškų šokių.

27.  Ačiū už dėmesį!!!!! 