kalbotyros pradmenys

1. Kalbotyros pradmenys Kartojimas ir �iniu gilinimas

3. Mokslas, tiriantis kalbas, vadinamas kalbotyra, arba lingvistika (lot. lingua - kalba). Kalbotyros (lingvistikos) specialistas � kalbininkas, arba lingvistas.

4. Pasaulyje priskaiciuojama apie 3 tukst. kalbu. Did�iausiosiausios kalbos: 1. Kinu. 2. Anglu . 3. Ispanu. 4. Rusu.

5. Mirusios, bet kai kada dar vartojamos kalbos: lotynu, senoves graiku, senoves arabu, sanskrito.

6. �mones yra sukure ir dirbtiniu kalbu. Esperanto kalba XIX a. pabaigoje sugalvojo Lietuvoje (Veisiejuose) dirbes gydytojas okulistas Liudvikas Lazaris Zamenhofas.

7. Malda ,,Teve musu� esperanto kalba

8. Svarbiausios pasaulio kalbu �eimos: indoeuropieciu; semitu - chamitu; kinu - tibetieciu. ugru - finu; tiurku;

9. Lietuviu kalba priklauso indoeuropieciu kalbu �eimai. �ios �eimos kalbos pasaulyje placiausiai vartojamos - jomis �neka beveik puse viso pasaulio gyventoju.

10. Kalbu �eimos skirstomos i �akas. Lietuviu kalba priklauso baltu kalbu �akai.

11. Baltu kalbos Gyvos lietuviu latviu

12. poteriai, para�yti ne�inomo asmens ranka vienos 1503 m. i�leistos lotyni�kos knygos paskutiniame puslapyje. Tyrinetojai nustate, kad ra�yta XVI a. prad�ioje.

13. Pirmoji lietuvi�ka knyga � ,,Katekizmas�

14. 1. Lotyni�kas ketureilis ,,Lietuvos Did�iajai Kunigaik�tystei�. 2. Karaliauciaus universiteto profesoriaus Stafilo lotyni�ka pratarme. 3. Ma�vydo lietuvi�ka pratarme ,,Knygeles pacios bylo...� (112 eiluciu). 4. Lietuvi�kas elementorius (abecele ir skaitymo pratimai). 5. Katekizmas - religiniai, socialiniai ir doroviniai pamokymai. 6. 11 giesmiu su gaidomis. Ma�vydas ra�e gimtaja �emaiciu tarme su auk�taiciu tarmes priemai�omis. ,,Katekizmo� sandara

15. Pirmoji lietuviu kalbos gramatika,,GRAMMATICA Litvanica� Para�yta Danieliaus Kleino. I�leista 1653 m. Karaliauciuje. Para�yta lotyni�kai.

16. Pirmoji moksline lietuviu kalbos gramatika,,Litauische Grammatik� Para�yta kalbininko Augusto �leicherio. I�leista 1856 m. Prahoje. Para�yta voki�kai.

17. Pirmasis lietuviu kalbos �odynas - ,,Dictionarium trium linguarum� Autorius - Konstantinas Sirvydas. I�leistas 1620 m. Vilniuje.

18.

19. Reik�mingiausias, did�iausias ir i�samiausias yra daugiatomis,,Lietuviu kalbos �odynas�. Sumanytojas ir pirmasis leidejas - kalbininkas Kazimieras Buga.

21. ,,Lietuviu kalbos �odyno� reik�me: Tai pats svarbiausias lietuviu leksikografijos darbas (leksikografija � �odynu visuma). Jis apima ir dabartines bendrines kalbos, ir visu tarmiu, ir senuju ra�tu leksika. �odynas unikalus ir Europoje, ir pasaulyje.

22. �ymiausias lietuviu kalbininkas, para�es pirmaja normine bendrines kalbos gramatika,didysis lietuviu bendrines kalbos ugdytojas , nepailstantis kovotojas su kalbos negerovemis, did�iausias ra�omosios kalbos tobulintojas - Jonas Jablonskis (Petras Kriau�aitis, Rygi�kiu Jonas) (1860 -1930)

23. Reik�mingiausias veikalas apie lietuviu kalba -

25. Kiti �ymus lietuviu kalbininkai: Antanas Baranauskas Pranas Skard�ius Antanas Salys Kazimieras Jaunius Antanas ir Jonas Ju�kos Jurgis Gerulis

26. �ymus nelietuviu kalbininkai, tyre lietuviu kalba: Augustas �leicheris Janis Endzelynas Viljamas �molstygas Christianas Stangas Vladimiras Toporovas Janas Otrembskis

27. Moksli�kai lietuviu kalba tirti i� esmes pradeta nuo XIX a. vidurio. 1995 m. priimtas Lietuvos Respublikos Valstybines kalbos istatymas, kuriuo skelbiama, kad Lietuvos Respublikos valstybine kalba yra lietuviu kalba.

28.

29. Lietuviu kalba turi dvi pagrindines tarmes - auk�taiciu ir �emaiciu.

30. Tarmes skyla i patarmes. Auk�taiciai rytu * vakaru * pietu * * * �emaiciai �iaures * vakaru * pietu

31. Auk�taiciu tarme patogiausia skirstyti i patarmes pagal am, an, em, en ir a, e tarima. �emaiciu tarme i patarmes patogiausia skirstyti pagal dvibalsiu ie ir uo tarima. Senuosius garsus ir formas geriau i�laike auk�taiciai. Bendrine lietuviu kalba susiformavo vakaru auk�taiciu patarmes (tiksliau pietines jos dalies) pagrindu.

32. Kitu kalbu itaka lietuviu kalbai Lietuviu kalba daugiausia veike ir veikia slavu (lenku, rusu) ir germanu (vokieciu, anglu) kalbos.

33. Lietuviu kalbos senovi�kumo po�ymiai I�laikytas laisvas �od�iu kirciavimas (kirtis nesusietas su vienu kuriuo skiemeniu). Archai�kos priegaides (tvirtaprade ir tvirtagale). Pvz.: l?ngas, laukas. Nesuplakti ilgieji ir trumpieji balsiai (tiek grynieji, tiek mi�rieji). I�like baltu priebalsiai �, �, pvz.: �ienas, �iedas.

34. Lietuviu kalbos kilmes teorijos XV - XVI a. garsejo lietuviu kilmes i� romenu teorija. Mykolas Lietuvis traktate pateike net 74 lotyni�kus �od�ius, skambancius pana�iai kaip lietuviu kalboje: ansa - asa, dentes - dantys, deus - dievas, rota - ratas, mensis - menesis, nasus - nosis, unda - vanduo, ovis - avis, gentes - gentys, noctis - naktis ir pan. Nuo XVIII a. atsiranda vis daugiau balsu, kelianciu savaimine lietuviu kalbos kilme.

35. Idomu Biblija kalbu ivairove ai�kina Babelio bok�to legenda.

36. �monija jau prarado 9 tukst. kalbu. Kalbos i�nyksta greiciau nei retieji gyvunai ar augalai. Pirmiausia i�nyksta primityviu tautu ir genciu kalbos. Kalba sekmingai gyvena ir tobuleja, jei ja kalba 1 mln. �moniu. �iuo metu perspektyva i�likti turi 250 kalbu. �iuo metu lietuviu kalba vartoja apie 2,7 mln. lietuviu Lietuvoje ir daugiau nei 640 000 u�sienyje. Be to, lietuviu kalba moka ir gali ja vartoti per 90 % nelietuviu �alies gyventoju.