P. Kurlavičius

1. Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) projektas “ŪKININKŲ ŠVIETIMAS ĮGYVENDINANT AGRARINĖS APLINKOSAUGOS PRIEMONES” (2006-2007 m.) Bendras Lietuvos ornitologų draugijos, LR Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos seminaras “ŪKININKAVIMO SAUGANT APLINKĄ IR BIOLOGINĘ ĮVAIROVĘ GALIMYBĖS LIETUVOJE 2007 – 2013 m.” 2007 m. lapkričio 7 – 8 d., Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Akademija, Kėdainių r. P. Kurlavičius Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 m. Agrarinės aplinkosaugos programų populiarumą ūkininkų tarpe sąlygojusios priežastys ir pamokos ateičiai

2. Tyrimo metodika: Organizuota speciali apklausa interviu ir anketiniu metodais Apklausti: • ūkininkai, • žemės ūkio ekspertai, • biologinės įvairovės ekspertai. Vietovių atranka stratifikuota, o jose apklaustų ūkininkų atranka atsitiktinė Apklaustų ekspertų atranka stratifikuota sisteminė Specifinės sąlygos: Siekta apklausiamųjų pilno pasitikėjmo. Pažadėta jų pavardžių neminėti, viešai nenurodyti.

3. Tyrimo rezultatai (1)AGRARINĖ APLINKOSAUGA BENDRAI Problema: Visiems trūko žinių, trūko informacijos Siūlomas sprendimas: Didinti suinteresuotų asmenų informuotumą, mokinti, šviesti Problema: Ši priemonė ir kitos Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimo krypties priemonėsbuvo taikytos labai nedideliame plote (buvo mažai populiarios), todėl neturėjo praktinės reikšmės agrariniame kraštovaizdyje palaikant biologinę įvairovę Siūlomas sprendimas: Taikyti priemonių kompleksą: didinti suinteresuotų asmenų informuotumą, mokinti, šviesti, tobulinti reikalavimus, didinti išmokas, didinti programų skaičių ir kt.

4. Tyrimo rezultatai (2)AGRARINĖ APLINKOSAUGA BENDRAI Problema: Nesubalansuoti išmokų pagal įvairias programas dydžiai Siūlomas sprendimas: - Pastaba: Daugumos apklaustųjų nuomone didžiausios išmokos yra mokamos už ekologiškus ūkius Problema: Pasirinkta netinkama ūkininkų informavimo ir agrarinės aplinkosaugos propagavimo strategija Siūlomas sprendimas: Plačiau taikyti ūkininkų individualų švietimą. Į propagavimo veiklą turi įsijungti agentūros, įgaliojimus gavusios visuomeninės organizacijos, atskiri ekspertai. Jie turi siūlyti priemones ir sąlygas, o ūkininkas turėtų tik pasirašyti sutartį. Su ūkininkais reikia dirbti kitaip.

5. Tyrimo rezultatai (3)AGRARINĖ APLINKOSAUGA BENDRAI Problema: Buvo didelis nesuderinamumas tarp skirtingų institucijų. Ūkininkams sunku buvo gauti pažymas iš žemėtvarkininkų apie jų žemėse esančias šlapžemes, vandens telkinius Siūloma: Ieškoti geresnių sprendimų. Problema: Lietuvoje trūksta aiškumo apie gamtotvarkos planuose numatytų bei numatomų veiksmų finansavimo tvarką, nėra aiškių finansavimo šaltinių Siūlomas sprendimas: Svarstyti, įteisinti galimybes Pastaba: Pvz. Suomija tokią veiklą vysto pakankamai sėkmingai

6. Tyrimo rezultatai (4)AGRARINĖ APLINKOSAUGA BENDRAI Problema: Buvo labai mažas agrarinės aplinkosaugos programų pasirinkimas Siūlomas sprendimas: Siūlyti naujų. Panaudoti kitų šalių pažangią, pasiteisinusią patirtį. Problema: Iškilęs didelis pavojus smulkiems agrarinio kraštovaizdžio elementams. Šiuo metu faktiškai jokie teisiniai aktai jų negina nesaugomose teritorijose. Siūlomas sprendimas: Iškilęs didelis pavojus smulkiems agrarinio kraštovaizdžio elementams. Šiuo metu faktiškai jokie teisiniai aktai jų negina nesaugomose teritorijose.

7. Tyrimo rezultatai (5)AGRARINĖ APLINKOSAUGA BENDRAI Problema: Beveik nėra pasiūlyta priemonių biologinei įvairovei palaikyti intensyviuose ūkiuose. Siūlomas sprendimas: Į naują KPP įtraukti apsauginių juostų (pievų, krūmų) ilgalaikio palaikymo programą.Priemonė taikytina dideliuose laukuose, kur atviros ariamos žemės sklypo [ariamos žemės kontūro] plotis yra didesnis nei 400 m. Siūlomas sprendimas: Į KPP įtraukti priemonę, pagal kurią ražienos žiemai nebūtų suariamos. Siūlomas sprendimas: Į KPP įtraukti priemonę, pagal kurią į grūdinių pasėlius būtų sėjamas daugiamečių žolių įsėlis. Daugiametės žolės turi būti palaikomos mažiausiai du metus; šienaujamos ne anksčiau liepos 1 d.Priemonė taikytina dideliuose laukuose, kur atviros ariamos žemės sklypo [ariamos žemės kontūro] plotis yra didesnis nei 400 m.

8. Tyrimo rezultatai (6)PROBLEMOS SUSIJUSIOS SU ŽEMĖS NUOSAVYBE Problema: Ūkininkaujantys iš privačių asmenų nuomotoje žemėje teigia, jog jiems į ją neracionalu investuoti (turėta galvoje krūmų iškirtimas natūraliose pievose). Bijomasi, jog pagerinus žemę, nuomotojai gali apsigalvoti ir nutraukti nuomos sutartis. Siūlomas sprendimas: - Problema: Ūkininkaujantys iš valstybės nuomojamoje žemėje negali jos išsinuomoti iš karto 5 metams, kai tuo tarpu kai kurios agrarinės aplinkosaugos programos reikalauja įsipareigojimų 5 metams į priekį. Su ta pačia problema susiduria ir ūkininkai, kurie žemės nuosavybės dokumentų neatgauna ne dėl savo kaltės. Siūlomas sprendimas: Dėl šių problemų kai kurie ūkininkai apskritai negali dalyvauti agrarinės aplinkosaugos programose. Būtų efektyviau, jei išmokos už kai kuriuos veiklos apribojimus būtų mokamos ne už nustatytą minimalų laikotarpį, bet už sutartą ilgesnį laiką. Pvz. ūkininkas dabar 5 metus gaus Natura 2000 išmoką žemės ūkyje už draudimą sausinti žemę. Po 5 metų jam vėl reikės mokėti ir t.t. Geriau būtų pasirašinėti ilgalaikes sutartis, draudžiančias neribotą laiką sausinti žemę. Tokiu atveju būtų viena sutartis. Sumažėtų administracinio darbo, būtų taupomos lėšos.Ieškoti sprendimo LR Seime.

9. Tyrimo rezultatai (7)KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO PROGRAMA Problema: Neparankios dalyvavimo taisyklės, ypač per vėlyvas šienavimas ar ganymas Pastaba: Patvirtinus 2007-2013 m. KPP problema lyg ir nebebus aktuali Problema: Neprofesionaliai parengtos natūralių pievų tvarkymo (ūkininkavimo pievose) taisyklės. Reikia siekti, kad jos būtų naudojamos, palaikomos apskritai, o ne kuo vėliau šienaujamos. Išmokos turi būti skaičiuojamos ne pagal nuostolius dėl šieno kokybės, o pagal potencialią naudą pievą sukultūrinus ar išlaidų skirtumą, ją apsodinus mišku. Pastaba: Siūlymai dėl išmokų prieštarauja ES taikomai paramos ūkininkams tvarkai. Problemos Lietuvoje išspręsti negalima.

10. Tyrimo rezultatai (8)KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO PROGRAMA Problema: Kai kurie ūkininkai teigia, jog agrarinės aplinkosaugos (pvz., Kraštovaizdžio tvarkymo programos) reikalavimai buvo labai bendri. Jie, pvz., nelabai tiko specifinei Rusnės salai. Siūlomas sprendimas: Tobulinant KPP ne tiktai didinti agrarinės aplinkosaugos programų skaičių (plėsti galimybes jas rinktis), bet ir numatyti regionines programas, kuriose būtų atsižvelgiama į atskirų vietovių savitas geografines-ekologines sąlygas (ypač užliejamose vietovėse, šlapiose pievose, smėliniuose dirvožemiuose ir kt.). Problema: Norint dalyvauti “šlapžemių tvarkymo” programoje buvo reikalaujama atlikti geodezinius matavimus. Juos atlieka negreit ir tai brangiai kainuoja. Siūlomas sprendimas: Reikėtų kuo greičiau numatyti kaip norintiems dalyvauti “šlapžemių tvarkymo” programoje kompensuoti už reikalingus atlikti geodezinius matavimus arba gal būt matavimų atsisakyti.

11. Tyrimo rezultatai (9)KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO PROGRAMA Problema: Ypač mažas ūkininkų informuotumas apie šią programą. Pastaba: Teigiama, kad jokių mokymų, seminarų šiais klausimais ūkininkams nebuvo pravedama jau du metus. Problema: Išmokos išmokamos labai pavėluotai. Labai sureikšminta NMA veikla. Jos darbuotojų beveik niekas nekontroliuoja. Visi teisinasi labai dideliu užimtumu, tačiau pristatymo terminai Mokėjimo prašymams labai griežti. Gauti prašymai operatyviai neperžiūrimi, o netyčinės pareiškėjų klaidos išaiškinamos tik kitais metais. Dirbama labai nelanksčiai. Siūlomas sprendimas: Tobulinti NMA veiklą: nevėluoti išmokų mokėjimo, operatyviau peržiūrėti gautus prašymus, greičiau išaiškinti netyčines pareiškėjų klaidas, dirbti lanksčiau.

12. Tyrimo rezultatai (10)KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO PROGRAMA Problema: Kai kurių respondentų teigimu klesti korupcija visuose žemės ūkio sektoriaus lygmenyse. Tos pačios taisyklės galioja ne visiems vienodai. Pastaba: ?

13. Tyrimo rezultatai (11)PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIŲ PAKRANČIŲ APSAUGINĖS JUOSTOS ĮRENGIMO PROGRAMA Problema: Dalies ūkininkų pastebėjimu dažnai nesusidaro pakankamas plotas, nes palei griovius ir upelius juostos siauros, o palei didesnes upes jau seniai beveik viskas apžėlė krūmais, mišku. Siūlomas sprendimas: Mažinti dabar nustatytą minimalų apsauginės juostos plotą Problema: Dažniausiai neįmanoma panaudoti šienavimo technikos. Siūlomas sprendimas: Didinti išmokas už paviršinio vandens telkinių pakrančių apsauginių juostų priežiūrą.Tai padidins šios priemonės patrauklumą.

14. Tyrimo rezultatai (12)PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIŲ PAKRANČIŲ APSAUGINĖS JUOSTOS ĮRENGIMO PROGRAMA Problema: Draudžiama pakrantėse ganyti gyvulius. Daliai biologinės įvairovės gyvulių ganymas vandens telkinių pakraščiuose yra palankus. Pastaba: Lėkštų pakrančių ganymas palaiko tilvikinių paukščių buveines, stačių pakrančių – tulžių, urvinių kregždžių, plėviasparnių ir kitų vabzdžių buveines. Erozijos baimė perdėta; sustabdžius šoninę upių eroziją išnyksta ne tik atodangų buveinės, bet ir seklumų ir paplūdimių įvairovė, padidėja giluminė vagos erozija Siūlomas sprendimas: Atsisakyti draudimo gyvulius ganyti vandens telkinių pakraščiuose. Problema: 2005-2006 m. nebuvo numatyta ir nebuvo mokama už melioracijos griovių tvarkymą. Pastaba: Dalis respondentų pageidauja, kad paviršinio vandens telkinių pakrančių apsauginių juostų įrengimo ir melioracijos griovių tvarkymo veiklos būtų organizuojamos kartu.

15. Tyrimo rezultatai (13)PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIŲ PAKRANČIŲ APSAUGINĖS JUOSTOS ĮRENGIMO PROGRAMA Problema: Kai kurių žemės ūkio konsultantų teigimu, buvo skelbiama, kad nėra šiai programai skirta pinigų, todėl paraiškos nerenkamos. Pastaba: Kai kurių respondentų tvirtinimu šia programa 2004 ir 2005 m. ūkininkai domėjosi, reiškė norą dalyvauti. Siūlomas sprendimas: ?

16. Tyrimo rezultatai (14)EKOLOGINIO ŪKININKAVIMOPROGRAMA Problema: Ankstesnių ir vėlesnių metų dalyviams taikomi nevienodi reikalavimai. Naujokams reikalavimai didesni - išmokos mažesnės. Faktiškai yra įteisinta “diedovščina” ir suformuotos sąlygos aferistų veiklai. Sukurtos sąlygos priemonę menkinti, teigiant, kad nėra ekologinės produkcijos, tik pinigų plovimas ir pan. Siūlomas sprendimas: Suvienodinti reikalavimus visiems programos dalyviams, nepriklausomai nuo to, kiek laiko joje dalyvaujama. Problema: Nėra reikalavimo ekologiškai auginant gyvulius naudoti natūralias ganyklas ir natūralių pievų šieną. Toks reikalavimas būtų labai palankus biologinei įvairovei. Jis būtų labiau ekologiškas o ne tik vystyti organinį žemės ūkį. Siūlomas sprendimas: Šiuo klausimu reikalinga bent jau plati gamtosaugininkų diskusija.

17. Tyrimo rezultatai (15)EKOLOGINIO ŪKININKAVIMOPROGRAMA Problema: Nėra normuojamas gyvulių skaičius ganyklos ploto vienete Pastaba: Toks apribojimas reikalingas biologinės įvairovės (ypač paukščių, vabzdžių, augalų) apsaugos požiūriu. Problema: Kai kurie žemės ūkio ekspertai mano, kad ekologiškas ūkis turi būti tik mišrus. Tam pritaria kai kurie biologinės įvairovės ekspertai. Siūlomas sprendimas: ?

18. Tyrimo rezultatai (16)NYKSTANČIŲ LIETUVOSSENŲJŲVEISLIŲGYVŪNŲIŠSAUGOJIMO PROGRAMA Problema: Per mažos išmokos už visų rūšių gyvūnų laikymą. Pastaba: Neapsimoka prisiimti įsipareigojimų

19. Tyrimo rezultatai (17)GERO ŪKININKAVIMO PRAKTIKOS REIKALAVIMAI Problema: Gero ūkininkavimo praktikos reikalavimai labai abstraktūs. Ūkininkai nori žinoti ką reikia saugoti, kaip konkrečiai palaikyti biologinę įvairovę, o ne abstrakčiai kalbėti apie palaikymą. Siūlomas sprendimas: Reikalavimus tobulinti, detalizuoti.Rengti ir platinti metodines priemones. Pastaba: Siejasi su siūlymu įteisinti žemės ūkio valdų biologinių vertybių registrą. Problema: Naujajame įsakyme aplinkosauginių reikalavimų sumažėjo, nes išbraukti punktai buvo svarbūs biologinei įvairovei Siūlomas sprendimas: Reikalavimus tobulinti, detalizuoti.

20. Tyrimo rezultatai (18)GERO ŪKININKAVIMO PRAKTIKOS REIKALAVIMAI Problema: Per griežti reikalavimai pievų tvarkymui Siūlomas sprendimas: Mažiau derlingas pievas nebūtina kasmet šienauti, nes sausringais metais to daryti neverta, o ir pievoms pramečiavimas naudingas. Galėtų būti leidžiamas ir nedidelis krūmuotumas. Pasiūlymą svarstyti ir gal būt įjungti į reikalavimus.

21. Tyrimo rezultatai (19)KITOS APKLAUSTŲJŲ ĮVARDINTOS PROBLEMOS Problema: Teigiama, jog išmokas už ariamą žemę galima gauti ir pievų paukščiams skirtose paukščių apsaugai svarbiose teritorijose Siūlomas sprendimas: Jei tai tiesa, keisti tokią tvarką Problema: Per aktyviai propaguojamas apleistų žemių apsodinimas mišku, ypač mažo našumo žemėse. Siūlomas sprendimas: Kur miškingumas ir taip jau didelis, priemonės ir išmokos turi labiau skatinti natūralių pievų palaikymą, negu apsodinimą mišku.

22. Tyrimo rezultatai (20)KITOS APKLAUSTŲJŲ ĮVARDINTOS PROBLEMOS Problema: Atsiranda per daug intensyvių ūkių saugomose teritorijose Siūlomas sprendimas: Būtina apriboti intensyvių ūkių paramą saugomose teritorijose Problema: Dalis ūkininkų nesupranta dabartinių agrarinės aplinkosaugos priemonių prasmės. Siūlomas sprendimas: Reikėtų įvesti gamtinių vertybių (vertingų pievų, pelkių, retų rūšių radimviečių) registrą ir pagal jo reguliariai atnaujinamus duomenis teikti išmokas ūkininkams, vienaip ar kitaip prisidedantiems prie tų vertybių išsaugojimo. Pastaba: Šis principas plačiai taikomas Didžiojoje Britanijoje. Jis gerokai padidina ūkininkų motyvaciją saugoti biologines vertybes.

23. Tyrimo rezultatai (21)KITOS APKLAUSTŲJŲ ĮVARDINTOS PROBLEMOS Problema: Šalyje trūksta kvalifikuotų agrarinės aplinkosaugos konsultantų Siūlomas sprendimas: Reikėtų įsteigti kelias agrarinės aplinkosaugos (aplinkos ir kraštovaizdžio tvarkymo krypties) konsultantų pareigybes. Šie specialistai pirmiausiai turėtų važinėti į susitikimus pas žmones, ūkininkaujančius labiausiai probleminėse vietovėse. Problema: Taikant agrarinės aplinkosaugos programas praktikoje mažai pasitelkiamas nevyriausybinis sektorius. Siūlomas sprendimas: Įteisinti tvarką, kad valstybinėje ar kitokioje didelės gamtosauginės vertės žemėje specialias programas vykdyti ir gauti išmokas galėtų gamtosauginės nevyriausybinės organizacijos Pastaba: Kai kuriose užsienio valstybėse gamtotvarkos darbus didelės gamtosauginės vertės teritorijose vykdo ir už tai gauna išmokas gamtosauginės nevyriausybinės organizacijos