Download
1 / 8
E N D
APIE KARPINIUS Popieriaus karpiniai- tai savita dailės šaka, kurios unikalių kūrinių yra sukūrę dailininkai ir kitų sričių menininkai. Karpinių pradmenų rytų šalyse randame jau prieš du tūkstantmečius, o siluetiniai popieriaus karpiniai iš Persijos į Europą atkeliavo XVII amžiuje. Greitai jie paplito Ispanijoje, Anglijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje… Lietuvoje ir Lenkijoje popieriaus karpinių menas formavosi savaimingai- kaip taikomosios dailės šaka. Ypač populiarūs jie buvo kaime. Prieš Šv. Velykas, vestuvių ar kitų švenčių proga iškarpytomis užuolaidėlėmis, žvaigždutėmis, gėlėmis puošdavo kambarius, langus, lempas, šventų paveikslų rėmus. Kiauraraščių karpinių ornamentika išplaukė iš audinių, medžio raižinių specifikos, komponavimo tradicijų. Karpiniai atspindėjo originalią liaudies kūrybinę savimonę, vieno ar kito krašto etninę kultūrą. XXa. II pusėje karpiniai Lietuvoje sparčiai nyksta. Retkarčiais naudojami karsto pakraščiams pagražinti, jais pamarginami indaujų ir rūbų spintų lentynų įtiesalai. Karpiniams atgyti buvo lemta miestuose. J. Daniliauskienė prikėlė juos iš užmaršties, suteikdama jiems naują paskirtį, ir rado daug pasekėjų. Plėtojamas karpinių ornamentas ir kompozicija, panaudojant lietuvių tautodailės ir tautosakos palikimą, išreikštą per simbolių vertę įgijusiais realijas. Lietuvoje susiformavo naujos krypties artimas grafikai karpymo menas, pritaikytas prie naujų gyvenimo sąlygų. Tai paveikslai ir atvirukai, ekslibriai ir knygų iliustracijos. Jiems būdinga tiek simetrinė, tiek asimetrinė kompozicija, pasikartojantis ornamentas ir siužetiniai vaizdai, dekoratyvumas ir filosofiniai apmąstymai.
KLAIDAS NAVICKAS (g. 1962 m. lapkričio 30 d. Raseiniuose) Gyvena Grigiškėse, kūrybines dirbtuves saloną įsikūręs Vilniuje, J. Basanavičiaus 29. Teisininkas. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 1991 metų. K.Navickas surengė popieriaus karpinių personalines parodas Grigiškėse – 1994 m., Vilniuje 1998m. Karpiniai buvo eksponuojami zoninėse, respublikinėse, tarptautinėse parodose. Kūriniai skelbti knygoje ,,Pasaulio popieriaus karpiniai“ (1995m.), publikuojami rankdarbių bei kituose žurnaluose. 2002 m. K.Navickas dalyvavo primityviosios grafikos kūrybinėje stovykloje, kur buvo bandoma prisiminti senąją (jau išnykusia) techniką - iš liepos išraižyti spaudus ir nuo jų spausdinti taip vadinamas žemaitiškas ikonas. Darbai iš šios stovyklos taip pat eksponuojami J. Basanavičiaus 29.
APIE SAVE Prie liaudies meno buvau visada - seneliai dailidės, močiutės audėjos. Drožinėjau nuo vaikystės, bet studentaujant gyvenimo sąlygos vertė ieškoti mažiau vietos užimančio ir šiukšlių paliekančio meno. Visai netikėtai aikštės viduryje radau mažas žirklutes. Tada ir prasidėjo - karpau štai jau daugiau kaip penkiolika metų. Iš pradžių buvo atvirukai - gėlytės, mažos miniatiūros, ornamentai, bet tai manęs netenkino. Norėjau kalbėtis su savo darbais, norėjau, kad jie prašnektų. Taip ir įvyko. Dainos, pasakos, patarlės, posakiai. Žiūrėk į karpinį ir jei esi bent kiek ragavęs liaudies išminties - dainuok, pasakok, šmaikštauk. Pradžioje buvau už tai kritikuojamas, mat per toli nužengta nuo lietuviškosios primityviosios ornamentikos, per daug kitų šalių karpinių įtakos. Tačiau aš nenusileidau. Supainiokit mano karpinį su vokiečio, suomio ar lenko! Taip, ta pati minties koncentracija, ribotos išraiškos priemonės, tačiau simetrija, ornamentika, siužetai – viskas lietuviška. Beje, dabar taip karpo daugybė Lietuvos karpytojų, nes karpiniai jau susiformavo kaip atskira grafikos rūšis. Tad pakarpykim!!!
Medžioklio pasakėlės, 1998, 43x67 Tai bent žuvelė, 1998, 43x67
Pasakų pasaka, 2002, 37x90 Pūkis, jo draugai ir priešai, 1998 41x74
Jūratė ir Kastytis, 2002, 40x60 Rūpintojėlis, 1995, 26x38
