Valstybės užsakymas pedagogams rengti

1. Valstybės užsakymas pedagogams rengti 2008 10 24 Apskritojo stalo diskusija Doc. dr. Nerijus Pačėsa

2. TAIP, nes: Pedagogas bene svarbiausia grandis būsimų valstybės piliečių ugdyme; Pedagogas realizuoja valstybės patvirtintas mokymo programas; Valstybė finansuoja tiek pedagogų rengimą, tiek pedagogų veiklą mokymo ir ugdymo įstaigose; Valstybė privalo kontroliuoti pedagogų rengimo ir jų veiklos kokybę. Ar privalo valstybė reguliuoti pedagogų rengimo procesą? Doc. dr. Nerijus Pačėsa

3. Ne, nes: Aukštosios mokyklos yra savarankiškos spręsti, kokias pedagogų rengimo studijų programas rengti ir kiek jų turėti; Mokymo ir ugdymo įstaigos yra savarankiškos spręsti, kokias pedagogų kompetencijas ir kokiais būdais ugdyti; Valstybė turėtų skirti daugiau lėšų reikiamai studijų kokybei pasiekti ir pedagogų kvalifikacijai kelti; Valstybė privalo užtikrinti savo piliečių studijų finansavimą aukštosiose mokyklose nepriklausomai nuo programų pasirinkimų. Ar privalo valstybė reguliuoti pedagogų rengimo procesą? Doc. dr. Nerijus Pačėsa

4. Neuniversitetinės studijos; Pirmos pakopos universitetinės studijos (auklėtojo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo, mokytojo ( pedagogo) kvalifikacija); Antros pakopos universitetinės studijos (pedagogo kvalifikacija) 39 programos, 5 kolegijose; 111 bakalauro programų, 8 universitetuose; 50 magistrinių studijų programų, 9 universitetuose Situacija: 2008 metais pedagogams rengti buvo skirta 200 studijų programų • 29 programose nebuvo studijuojančių (šaltinis: ŠMM, Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo skyriaus medžiaga) Doc. dr. Nerijus Pačėsa

5. Situacija: Pedagogų poreikis sudaro tik 10% visų baigusių pedagogų rengimo programas • 2007 m. - 5237 asmenys įgijo pedagogų kvalifikacijas (4450 universitetuose ir 787 kolegijose). • 2008 m. į mokyklas dirbti atėjo 553 aukštųjų mokyklų absolventai. • 2008 m. pedagogų poreikis buvo 241 mokytojo etatas dirbti visu pedagoginio darbo krūviu. (šaltinis: ŠMM, Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo skyriaus medžiaga) Doc. dr. Nerijus Pačėsa

6. Situacija: Lietuvos pedagogų rengimo sistema neprisitaiko prie šiuolaikinių poreikių • pedagogus rengiančiose aukštosiose mokyklose deramai neįvertinama pedagoginių studijų svarba; • tebeegzistuoja perdėtas pedagogų rengimo akademiškumas; • orientacija į „grynąjį mokslą“; • nefunkcionuoja pedagoginės stažuotės institucija; • nėra mokytojų licencijavimo sistemos; • silpna kolegijų ir universitetų sanglauda; • aukštųjų mokyklų dėstytojų atotrūkis nuo mokyklos gyvenimo; • pedagogų rengimo sistema praktiškai nepritaikyta mokymosi visą gyvenimą reikmėms; • studijų turinys per menkai orientuotas į naujų gebėjimų ir kompetencijų – kritinio mąstymo, problemų sprendimo, informacinio raštingumo – puoselėjimą. (šaltinis: Pedagogų rengimo koncepcija, LR ŠM ministro 2004-09-16įsakymas Nr. ISAK-1441) Doc. dr. Nerijus Pačėsa

7. Ko siekia valstybė? • Pedagogų rengimo tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui įgyti profesinę kompetenciją, reikalingą sėkmingam darbui mokykloje ugdant asmenybę, kuri vadovautųsi humanizmo, demokratijos, šiuolaikinio tautiškumo ir atsinaujinimo vertybėmis puoselėdama mokinių kompetenciją, būtiną šiuolaikinės visuomenės nariui. (šaltinis: Pedagogų rengimo koncepcija, LR ŠM ministro 2004-09-16įsakymas Nr. ISAK-1441) Doc. dr. Nerijus Pačėsa

8. Dabartinė pedagogų rengimo sistema neužtikrina šio siekio realizavimo Doc. dr. Nerijus Pačėsa

9. Kokie pokyčiai reikalingi? • Kelti pedagogo profesijos patrauklumą; • Reformuoti pedagogų rengimo procesą; • Įdiegti pedagogų kvalifikacijos kėlimo ir vertinimo sistemą. Doc. dr. Nerijus Pačėsa

10. 1. Pedagogo profesijos patrauklumo svertai • Mažesnis, bet geriau finansuojamas pedagogų rengimo vietų aukštosiose mokyklose skaičius; • Praplėstas stojančiųjų vertinimo kriterijų spektras, įtraukiant socialinius įgūdžius demonstruojančius kriterijus; • Valstybinės stipendijos geriausiai studijuojantiems būsimiems pedagogams; • Jaunų pedagogų finansavimo sistema – konkursiniu būdu skiriant valstybinį finansavimą konkrečiam laikotarpiui (2-3 metams), susiejant su regioninės plėtros prioritetais. • Pedagogų profesijos prestižo programa – realizuojama plačiai nušviečiamais socialiniais projektais, konkursais ir nominacijomis. Doc. dr. Nerijus Pačėsa

11. 2. Pedagogų rengimo reforma • Valstybės finansuojamų pedagogų rengimo programų skaičiaus mažinimas: • Pedagogų poreikis privalo būti planuojamas ilgalaikėje perspektyvoje ir kasmet tikslinamas; • Valstybinis užsakymas turi atitikti poreikį ir realizuojamas konkursiniu būdu; • Pedagogų rengimas privalo būti universitetinių studijų objektas; • Būtina atskirti bendrosios socialinės ir dalykinės kompetencijos formavimą nuo pedagogo profesinės kompetencijos formavimo proceso – pirmosios yra įvairių krypčių bakalauro studijų rezultatas, trečioji – antrosios plečiamosios studijų programos objektas. Doc. dr. Nerijus Pačėsa

12. 2. Pedagogų rengimo reforma (tęs.) • Pedagogines kompetencijas formuojančių programų kokybės gerinimas: • Būtina nustatyti laikotarpį pedagoginių programų akreditacijai, sugriežtinant reikalavimus; • Pirmosios pakopos programos gali būti akredituotos kaip dalykinės, antrosios – kaip pedagoginės; • Būtina peržiūrėti metodologinius programų reikalavimus, didinat interaktyvių ir tyrimo metodų taikymą; • Pedagoginių programų turinyje privalo didėti patyriminių metodų taikymas - praktikų forma (siekiant greitesnio atsinaujinimo, praktikos galėtų būti atliekamos užsienyje); • Būtina peržiūrėti reikalavimus dėstytojų kvalifikacijai ir jos tobulinimui. (Privalomas veiksnys – universitetų ir mokymo įstaigų bendradarbiavimas). Doc. dr. Nerijus Pačėsa

13. 2. Pedagogų rengimo reforma (tęs.) • Pedagogines kompetencijas formuojančių programų kokybės vertinimas: • Vertinimas neturi apsiriboti tik programų turinio ir dėstytojų akademiniai reikalavimais; • Vertinimui privalo būti naudojami absolventų įsidarbinimo rodikliai; • Vertinimas turi apimti grįžtamąjį ryšį iš mokymo ir ugdymo įstaigų, kuriose absolventai tęsia profesinę veiklą; • Programas teikiančių universitetų vertinimas galėtų apimti ir įsitraukimą į tęstinį pedagogų mokymą, projektus, skirtus pedagogų profesijos prestižo kėlimui ir sklaidai; Doc. dr. Nerijus Pačėsa

14. 3. Pedagogų kvalifikacijos kėlimas • Būtina nustatyti pedagogų profesinės veiklos vertinimo kriterijus; • Pagal juos reikia parengti pedagogų tęstinio mokymosi programų reikalavimus; • Pedagogų vertinimas ir atestacija privalo tapti pagrindiniais pedagogo veiklos gerinimo instrumentais; • Pedagogų kvalifikacijos kėlimo finansavimui reikėtų taikyti kombinuotą būdą – dalį lėšų akumuliuoti į valstybinį fondą, kurio lėšos pagal nustatytus prioritetus konkursiniu būdu (projektais) skiriamos pedagogų mokymus realizuojančių institucijų programoms. Kita dalis paskirstoma tiesiogiai mokymo ir ugdymo įstaigoms. Doc. dr. Nerijus Pačėsa

15. Pedagogų rengimo sistema, kaip nevaldomas laivas, neturi jokių vidinių svertų ir motyvų inicijuoti kokybinius pokyčius. • Reikia valdžios institucijų valios, sisteminių veiksmų ir sveiko požiūrio, kad šio laivo kursas pamažu pradėtų keistis tinkama linkme. Doc. dr. Nerijus Pačėsa

16. Klausimai? 2008 10 24 Apskritojo stalo diskusija Doc. dr. Nerijus Pačėsa