BUITINIŲ NUOTEKŲ KIEKIAI IR UŽTERŠTUMAS

1. BUITINIŲ NUOTEKŲ KIEKIAI IR UŽTERŠTUMAS

2. Šiuo metu tebegaliojančios 1991 m. išleistos respublikinės statybos normos Vandens vartojimo normos RSN 26-90 neatspindi realios būklės. Pavyzdžiui, mažiems penktos kategorijos miesteliams geriamos kokybės vandens sunaudojimo buities reikalams norma – 190 litrų vienam gyventojui per parą (190 l/d.gyv.) yra ženkliai didesnė už faktiškai sunaudojamus kiekius. • Aplinkos ministerijos duomenimis, vieno gyventojo vidutinis vandens sunaudojimas Lietuvoje 2001 m. sudarė 85 l/d.gyv. Šis skaičius leidžia daryti prielaidą, kad, priklausomai nuo miesto dydžio, gyventojų gerbūvio lygio ir kitų veiksnių, apytiksliai vandens buvo sunaudojama nuo 150 l/d.gyv. iki 30 l/d.gyv. • Pavyzdžiui, išsivysčiusiose Europos šalyse vandens sunaudojimas kaimo gyvenvietėse yra maždaug 150 l/d.žm. Vidutinis sunaudojamo vandens kiekio pasiskirstymas pagal poreikius Vokietijoje pateiktas 1 paveikslėlyje.

3. 1 paveiksle. Vidutinis sunaudojamo vandens kiekio pasiskirstymas pagal poreikius Vokietijoje

4. Tačiau šie dydžiai negali būti priimti kaip normos, nes aukšto gerbūvio lygio gyvenamuose namuose (su saunomis, plaukymo baseinais ir pan.) vieno gyventojo sunaudojamo vandens kiekis gali būti žymiai didesnis (150-250 l/d.žm.). Todėl, projektuojant nuotekų tvarkymo įrangą, reikia kruopščiai įvertinti faktinį arba numatomą realų vandens sunaudojimą. • Vadovaujantis Lietuvos ir daugelio kitų šalių normomis, iš vieno gyventojo į nuotekas patenkančių organinių teršalų kiekis pagal biocheminį deguonies suvartojimą (BDS5) yra laikomas lygiu 60 g/d. Šis sąlyginės taršos dydis vadinamas gyventojo taršos ekvivalentu - GE. • Nors nėra tikslaus rodiklio nuotekų kiekio svyravimams įvertinti, galima teigti, kad paros bėgyje buitinių nuotekų pritekėjime pastebimos sekančios tendencijos: piko apkrovos būna ryte ir vakare, vidutinės apkrovos pasiskirsto tarpuose tarp rytinės piko ir vakarinės piko apkrovos. Nakties metu į nuotekų valymo įrenginius atiteka minimalus nuotekų debitas. Priklausomai nuo vartotojo, tiek paros, tiek savaitės, tiek metų laikų nuotekų debitai gali skirtis. Tačiau išryškėja ir bendros tendencijos. Nuotekų apkrovos pasiskirstymas paros bėgyje pateiktas 2 paveikslėlyje.

5. 2 pav. Atitekančių nuotekų kiekiai per parą

6. 3 pav. Atitekančių nuotekų kiekis per savaitę

7. 4 pav. Nuotekų pritekėjimas per metus

8. PAGRINDINĖS NUOTEKŲ UŽTERŠTUMO CHARAKTERISTIKOS Buitinių nuotekų užterštumo lygį apibūdina visų pirma tokie pagrindiniai rodikliai: • Biocheminis deguonies suvartojimas; • Skendinčiosios medžiagos; • Cheminis deguonies suvartojimas; • Biogeninės medžiagos: fosforas irazotas.

9. Nuotekų užterštumas gali ženkliai padidėti ir dėl į nuotekas patenkančių cheminių medžiagų: ploviklių, dezinfektorių, taip pat šalinant virtuvės atliekas į buitines nuotekas arba labai taupant vandenį. 5 pav. Virtuvės atliekų smulkinimo įrenginys

10. MAŽI PIRMINIO NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIAINUSĖSDINTUVAI, SEPTIKAI Septikai atlieka šias funkcijas: • sunkesni teršalai (smėlis, žvyras, ir kiti nusėdantys teršalai) nusėda ant septiko dugno; • lengvesnės priemaišos (riebalai, aliejai, popieriaus skiautės ir pan.) išplaukia į valomų nuotekų paviršių ir sudaro septike viršutinį išplūdų sluoksnį; • septikas atlieka ir nuotekų aušintuvo funkcijas. Tai ypač svarbu valant restoranų, valgyklų ir kitų maitinimo bei turistų aptarnavimo įmonių nuotekas. Šiltoms arba net karštoms nuotekoms įtekėjus į septikus, dėl nemažo jų tūrio nuotekos atvėsta. Riebalai išplaukia į paviršių ir atsiranda galimybė juos lengvai atskirti nuo nuotekų. • iš nuotekų ant septiko dugno nusėdęs dumblas pūva, mažėja jo tūris, o pūdytą dumblą lengviau sausinti.

11. 6 pav. Dviejų kamerų septikas iš plastiko

12. 7 pav. Trijų kamerų stačiakampio formos plastikinis septikas

13. 8 pav. Trijų kamerų septiko principinė schema, kurio pirma kamera - sėsdintuvas, antroji - sulaiko išplūdas ir trečioji - apvalyto vandens sukaupėjas

14. 9 pav. Nuotekų valymo sistema

15. Vertinant septikus galima teigti: septikai – tai įrenginiai, žymiai sumažinantys dispersinę taršą bei palengvinantys darbą nuotekų valymo įrenginiuose. • Septikai gali būti panaudojami kaip pirminiai dumblo perdirbimo įrenginiai, tvarkant biologinio nuotekų valymo įrenginių (aerotankų ar biofiltrų) dumblą. • Septikai kaip atskiras įrenginys neleidžia pasiekti norminių nuotekų išvalymo rezultatų. • Puvimo proceso metu septikuose susidaro nemalonaus kvapo sieros vandenilio (H2S) dujos. Jų išvalymui reikalingi filtrai, kurių eksploatacija nėra pigi.

16. MAŽI INTENSYVAUS NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIAI • Pagal nuotekų valymo hidraulines charakteristikas šio tipo įrenginiai gali dirbti pratekamuoju režimu arba periodiniu veikimu. Pratekamieji aerotankai • dažniausiai tai – universalūs įrenginiai, galintys pilnai išvalyti buitines nuotekas. • įrenginyje vyksta šie nuotekų valymo procesai: • nusėsdinama nuotekų dispersinė tarša; • nuotekos ir aktyvus dumblas maišomas, vykdant aeraciją vyksta intensyvus biologiškai skaidžios taršos skaidymas; • susidaręs dumblas yra nusėsdinamas.

17. 10 pav.Individualių gyvenamųjų namų NV tipo buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginys

18. 11 pav. Nuotekų valymo įrenginys iš surenkamo betono

19. 12 pav.Plieninis nuotekų valymo įrenginys

20. Šio tipo įrenginiai dažniausiai montuojami po žeme ir atskirų patalpų jų eksploatacijai nereikia. 13 pav. Nuotekų valymo sistema

21. 14 pav. Nuotekų valymo sistema

22. 15 pav. Patalpoje įrengiamas nuotekų valymo įrenginys

23. Pratekamieji aerotankai – plačiausiai paplitę įrenginiai Įrenginių privalumai: • galimi įvairaus našumo įrenginiai; • aukštas nuotekų išvalymo laipsnis (95-98 proc. teršalų); • didelis įrenginio patikimumas (nėra judančių dalių); • tyliai dirba; • įrenginio eksploatavimo metu nėra nemalonių kvapų; • išvalytos nuotekos skaidrios ir bekvapės; • nedidelės elektros energijos sąnaudos; • nereikia filtracinės įrangos; • lengvas montavimas; • paprasta aptarnauti ir automatizuoti nuotekų valymo procesą. Įrenginių trūkumas: • esant dideliam momentiniam debitui, blogėja nuotekų valymo kokybė.

24. Periodinio veikimo aerotankai Kiekvieno aerotanko technologinis ciklas susideda iš 4 fazių: • nuotekų pritekėjimo (kaupimo) fazė; • nuotekų galutinio biologinio išvalymo fazė; • dumblo sėsdinimo fazės metu; • išvalytų nuotekų išleidimo (išpumpavimo) fazė.

25. 16 pav. Periodinio veikimo aerotanko technologinė schema

26. Periodinio veikimo aerotanko tipo biologinio valymo įrenginių privalumai: • atsparūs nuotekų srauto netolygumams; • atsparūs taršos svyravimams; • geras dumblo nusėsdinimas; • paprastesnė eksploatacija; • taikant slėgiminį (su siurbliu) valytų nuotekų išleidimą, priimtuvas gali būti toli arba aukštesnėje vietoje. Periodinio veikimo aerotanko tipo biologinio valymo įrenginių trūkumai: • 10-20 procentų didesnės energijos sąnaudos; • sudėtingesnė automatika; • išvalytos nuotekos išleidžiamos per trumpą laiką dideliu debitu (netolygiai).

27. BIOFILTRAI (BIOREAKTORIAI) 17 pav. Biofiltras

28. ĮRENGINIAI BEI TECHNOLOGINIAI PROCESAI, PAGERINANTYS NUOTEKŲ VALYMĄBIOĮKROVOS 18 pav. Skęstančios ar plaukiojančios įkrovos

29. Įkrovos panaudojimas yra labai perspektyvusnorint atnaujinti senus įrenginius. Tai įgalina sumažinti įrenginių skaičių ar jų tūrį, padidinti oksidacinį lyginamąjį pajėgumą. Pritaikant periodinę aeraciją, galima pasiekti dalinę denitrifikaciją. Bioplėvelinės technologijos sistemos stabilesnės, nes yra atsparios: • debito svyravimui; • užterštumo svyravimui; • hidraulinėms perkrovoms; • agresyvių medžiagų poveikiui; • laikiniems technologiniams pažeidimams.

30. Jų patikimumą užtikrina tai, kad: • susiformuoja gerai nusėdantis dumblas; • perteklinio dumblo prieaugis yra 2-4 kartus mažesnis; • aktyvaus dumblo sistemose paprastai palaikoma 3-6 g/I, o bioplėvelinėse sistemose - iki 6-12 g/I aktyvaus dumblo koncentracija; • pašalinus technologinius sutrikimus, greitai atsistato valymo procesas. • mažesnės energijos sąnaudos aeracijai; • aerotanko tūris gali būti sumažinamas nuo 1,5 iki 2 kartų. • sumažėjus teršalų kiekiui, sistemą galima sureguliuoti darbui ekstensy­viomis sąlygomis; • galima naudoti koncentruotų nuotekų valymui; • galima naudoti specifinių ar problemiškų nuotekų valymui; • galima valyti mažai užterštas nuotekas.

31. FILTRAI 19 pav. Atviro beslėgio filtro schema 1 – drenažinė sistema; 2 – palaikomieji sluoksniai; 3 – filtracijos sluoksnis; 4 – surinkimo sistema; 5 – paskirstomasis kanalas; 6 - praplovimo vandens nuvedimas; 7 – praplovimo vandens padavimas; 8 – filtrato nuvedimas

32. MEMBRANINIAI VALYMAI 20 pav. Nuotekų valymo technologinė schema

33. 21 pav. Membraninis filtras

34. MAŽŲ NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIŲ DUMBLŲ ŠALINIMAS 22 pav. Mažas perteklinio dumblo tvarkymo įrenginys

35. IŠVADOS • Per dideli momentiniai nuotekų debitai, > 30% paros debito per val., destabilizuoja nuotekų valymo įrenginių darbą; • Atliekos neturi patekti į nuotekų valymo įrenginius, nes jos destabilizuos nuotekų valymo įrenginių darbą; • Saikingai naudojant dezinfektorius, naudojant greitai skylančius peroksidinius ar permanganatinius dezinfekantus. Netinkami ir nedozuojami dezinfekantai gali ilgam biologinius nuotekų valymo įrenginius išvesti iš rikiuotės; • Naudojant tik biologiškai skylančias priemones. Neperkraukiant nuotekų valymo įrenginių plovimo skysčiais, netinkami plovikliai gali apsunkinti biologinių nuotekų valymo įrenginių darbą; • Cheminės medžiagos neskaidomos biologinio nuotekų valymo įrenginiuose. Saugokite jų išpylimo į nuotekų valymo sistemą, nes jos gali sutrikdyti biologinio nuotekų valymo įrenginių darbą; • Vandens paruošimo filtrų, kolonėlių ar reversinės osmozės (eliuatai ir koncentratai) negali patekti į biologinius nuotekų valymo įrenginius, nes sutrikdys jų darbą.

36. AČIŪ UŽ DĖMESĮ!