Nuotraukos iš Biržų krašto muziejaus „Sėla“ rinkinių Danutė Mukienė,

1. Lietuvos muziejų senųjų fotografijų rinkiniai ir jų pristatymas parodoje „XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos valstybės politikos, kultūros, mokslo ir visuomenės elitas ir jo aplinka“ Nuotraukos iš Biržų krašto muziejaus „Sėla“ rinkinių Danutė Mukienė, LDM filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras vedėja Prezentacijoje panaudotos nuotraukos iš Lietuvos muziejų rinkinių 2013 m. lapkričio 11 d.

2. Lietuvos muziejai, saugantys didžiausias senųjų nuotraukų kolekcijas • Lietuvos muziejuose sukaupta daugiau negu 6 milijonai eksponatų (didelę jų dalį sudaro istorinė fotografija). • Didžiausios fotografijų kolekcijos saugomos: • Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje; • Lietuvos nacionaliniame muziejuje; • Šiaulių „Aušros“ muziejuje; • Lietuvos dailės muziejuje; • Valstybiniame Vilniaus žydų Gaono muziejuje; • Kauno IX forto muziejuje; • Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje; • Panevėžio krašto muziejuje; • Kretingos muziejuje; • Rokiškio krašto muziejuje; • Žemaičių muziejuje „Alka“. Nuotraukos iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko muziejaus rinkinių

3. Fotografijose – svarbių Lietuvai įvykių ir jų dalyvių fiksacija • Didelė Lietuvos muziejų rinkiniuose saugomų istorinių fotografijų dalis sukurta XIX a. II p. – XX a. pradžioje. Ši dokumentinio paveldo dalis mums itin svarbi, nes yra užfiksavusi daug reikšmingų Lietuvos valstybės kūrimosi įvykių ir jų dalyvių. • Pirmuoju fotografijos gyvavimo šimtmečiu (1839–1939) Lietuvoje vykę svarbiausi istoriniai įvykiai: • 1863 m. sukilimas; • Lietuviškos spaudos draudimas ir jo panaikinimas; • Lietuvių tautinio judėjimo pakilimas; • Pirmasis pasaulinis karas; • Lietuvos valstybingumo atkūrimas ir įtvirtinimas; • Lietuvių kovos siekiant susigrąžinti Vilniaus kraštą ir Klaipėdą; • Palangos krašto priskyrimas Lietuvai. Nuotraukos iš Panevėžio krašto M. K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus rinkinių

4. Senoji fotografija – svarbi dokumentinio paveldo dalis • Muziejuose saugomos istorinės fotografijos sudaro galimybę: • papildyti turimą informaciją apie visos valstybės, atskirų jos rajonų, regionų, gyvenviečių istoriją, bei asmenų vaidmenį istoriniuose įvykiuose; • pakoreguoti kai kuriuos istorijos teiginius. • Daugelis šiandien Lietuvos muziejuose saugomų fotografijų iki šiol plačiajai visuomenei, tarp jų ir istorikams, nebuvo ar nėra žinomos, nes didelė dalis jų nėra ištyrinėta ir identifikuota. Tuo tarpu ne kas nors kitas, o fotografija, būdama dokumentinio paveldo dalis, yra iškalbingiausia ir teisingiausia istorinių įvykių ir juose dalyvavusių asmenų fiksuotoja bei metraštininkė. Nuotraukos iš Panevėžio krašto muziejaus rinkinių

5. Svarbiausios Lietuvos muziejuose saugomų fotografijų temos • Lietuvių etnografija ir buitis; • Lietuvos kraštovaizdis; • Valstybės, politikos, kultūros, meno, mokslo, sporto, visuomenės veikėjai, kariškiai, policininkai, neidentifikuotos asmenybės; • Lietuvos įstaigų, visuomeninių organizacijų, draugijų, judėjimų, partijų veikla; • Objektai, kuriuose užfiksuoti Lietuvos architektūros objektai, kompleksai, miestų ir kitų gyvenviečių vaizdai; • Mada Lietuvoje XIX a. pab. – XX a. pr. (1–4 deš.); • XIX a. pab. – XX a. pr. šalyje veikusias švietimo ir mokslo įstaigos, jų šiokiadieniai, darbuotojai, auklėtiniai; • Užsienio šalių architektūros objektai, kompleksai, miestų ir kitų gyvenviečių vaizdai; • Lietuvos istorijai svarbūs įvykiai. Nuotraukos iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko muziejaus rinkinių

6. Dalyvavimas projekte – paskata susisteminti informaciją muziejuose • Muziejų įtraukimas į tarptautinį fotografijų skaitmeninimo ir sklaidos projektą „Europena Photography“ (įgyvendinamas 2011 m. vasario –2015 m. m. vasario mėn.)– daugeliui Lietuvos muziejų buvo didelis postūmis ir paskata susisteminti informaciją apie muziejuose saugomą istorinę fotografiją, suskaitmeninti šiuos eksponatus ir šiuolaikiškomis, patraukliomis formomis ją pristatyti visuomenei. • Projekto įgyvendinimo metu didelė dalis į rinkinius neįtrauktų fotografijų buvo identifikuota ir papildė muziejų rinkinius. • LIMIS – Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (priemonė automatizuotai aprašyti suskaitmenintus kultūros paveldo objektus, kaupti, saugoti, viešinti sukauptą informaciją ir ją teikti į kitus portalus, duomenų bazes. • Vieša prieiga internete www.limis.lt Nuotraukos iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko muziejaus rinkinių

7. Muziejuose saugomų fotografijų rinkinių formavimo ypatumai • XIX a. antroje pusėje Lietuvoje natūraliai vykusį senosios fotografijos rinkinių formavimo procesą stipriai paveikė XIX a. II p. – XX a. Lietuvos politiniai įvykiai. • Vykstant politinėms suirutėms, keičiantis valdžioms, ypač jei į valdžią ateina represinės jėgos, jei šalis okupuojama, didelė dalis žmonių, norėdami apsaugoti save ir savo artimuosius, naikina dokumentus, kurie gali būti panaudoti prieš juos kaip įkalčiai. Fotografijos yra iliustratyvūs dokumentai, taigi jie dažniausiai sunaikinami vieni iš pirmųjų. • Keičiantis valdžioms, karo metais nemažai dokumentinio paveldo objektų muziejuose taip pat buvo: sunaikinta, išgrobstyta, dalis vertingų fotografijų sunyko savaime, nes nebuvo tinkamų jų saugojimo sąlygų. • Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (1990 m. kovo 11 d.) istorinės fotografijos rinkinių formavime prasidėjo naujas etapas (dalis fotografijų įsigyjama, prikeliama iš užmaršties Lietuvoje, dalis perkama užsienyje arba iš užsienio sugrąžinama į Lietuvą). Nuotraukos iš Ukmergės krašto muziejaus rinkinių

8. Svarbiausi politiniai įvykiai, kurių metu Lietuvoje buvo naikinamos fotografijos kaip įkalčiai • 1864 m. - lietuviškos spaudos draudimas; • Pirmasis pasaulinis karas (1914–1918 m.); • 1918 m. vasario 16-oji (Lietuvos nepriklausomos valstybės su sostine Vilniumi atkūrimas); • 1918–1920 m. lietuvių kovos su lenkais ir lenkų okupacija Vilniaus krašte; • 1918 m. gruodžio 16 d. Vinco Kapsuko manifestas dėl LTSR atkūrimo ir 1918 m. gruodžio – 1919 m. rugpjūčio laikotarpiu vykusios Lietuvos savanorių kovos su Raudonąja armija; • 1919 m. sausio mėnesio įvykiai Vilniuje, kai miestą okupavo Raudonoji armija; • Lietuvos savanorių kovos su bermontininkais 1919 m. antroje pusėje; • Vilniaus krašto prijungimas prie Lenkijos 1922 m.; • 1922 m. Žemės reforma; • 1923 m. Klaipėdos sukilimas ir Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos, Klaipėdos krašto pripažinimas Lietuvai; • 1926 m. gruodžio 17 d. įvykdytas tautininkų perversmas, liaudyje žinomas Smetonos vardu; • 1927 m. Lenkijos valdžios represijos Vilniaus krašte; • 1940 m. sovietinė okupacija Lietuvoje; • 1941–1945 m. – Antrasis pasaulinis karas, vokiečių okupacija Lietuvoje ir nacių vykdytas žydų tautos genocidas Lietuvoje; • 1940–1945 m. – Lietuvos mokslo, švietimo, kultūros, politikos elito priverstinė emigracija į užsienį, siekiant išvengti okupacinių valdžių represijų; • Pokario kovos Lietuvoje; • 1945–1990 m. sovietinė okupacija, lietuvių trėmimai; • Lietuvos dvarų nacionalizavimas 1940–1941, 1945 ir vėlesniais metais, dvarininkų pasitraukimas iš Lietuvos; • Masinė melioracija, kurios metu buvo sunaikinta didelė dalis vienkiemių.

9. Paroda „Lietuvos valstybės mokslo, kultūros, politikos elitas XIX a. II p. – XX a. pr. ir jo aplinka“ • Kilnojamai stendinei parodai „Lietuvos valstybės mokslo, kultūros, politikos elitas XIX a. II p. – XX a. pr. ir jo aplinka“, pateiktų nuotraukų pagrindinės temos: • XIX a. II p. – XX a. pr. Lietuvos tautinio judėjimo veikėjai (daugiausia kultūroje, literatūroje, labiausiai pasižymėję asmenys). • Dvarai ir jų šeimininkai, kiti dvariškiai ar jų artimieji, bičiuliai; • Valstybės ir politikos veikėjai; • Dvasininkai; • Iškilūs lietuvių literatūros klasikai, kalbininkai. • Svarbūs Lietuvos įvykiai. Nuotraukos iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko muziejaus rinkinių

10. Lietuvos iškilios asmenybės, kurių nuotraukų išsaugota daugiausiai • Susipažinus su muziejuose saugomais senosios fotografijos rinkiniais, galima daryti išvadą, kad labiausiai fotografuojamas žmogus tarpukario Lietuvoje buvo prezidentas Antanas Smetona. • Kiti Lietuvos meno, mokslo, kultūros veikėjai, kurių nuotraukų yra nemažai išlikę ir saugoma muziejuose: • Antanas Baranauskas; • Jonas Mačiulis-Maironis; • Antanas Vienuolis-Žukauskas; • Gabrielė Petkevičaitė-Bitė; • Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana; • Jonas Basanavičius; • Jonas Jablonskis; • Kiti. • Didžioji dalis vertingų nuotraukų išsaugota asmeniniuose archyvuose (tarp jų ir asmenų, Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukusių gyventi į užsienį). Pavyzdys: Marijos ir Jurgio Šlapelių fotografijų archyvas, paskutiniais metais perduotas saugoti Vilniuje, buvusiame jų name, veikiančiam Šlapelių muziejui Nuotraukos iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko muziejaus rinkinių

11. Svarbūs istorijos liudininkai – fotografijos iš Lietuvos dvarų • Daugeliu atvejų geriausiai Lietuvoje išsilaikė tie dvarai, jų ansambliai, kuriuose po 1922 m. Žemės reformos ir vėlesniais metais įsikūrė muziejai. • Dvarų vaidmuo Lietuvos istorijoje, valstybingumo atkūrimo, įtvirtinimo etape – didelis, tačiau mažai iki šiol žinomas visuomenei, nes sovietmečiu ši tema Lietuvoje buvo „tabu“, keičiantis kartoms, blėsta ir istorinė atmintis, ypač jei ji nėra aprašyta. • Muziejų inicijuojamas dvarų dokumentinio paveldo rinkimas vyksta atskleidžia daug naujų mūsų valstybės istorijos faktų Nuotraukos iš Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus rinkinių

12. Naujai surastos fotografijoskoreguoja susiformavusius stereotipus • Dingusių fotografijos kolekcijų (Chaimo Kaplanskio, Kazimiero Bogumilos) radimas rekonstruojamo Žemaičių muziejaus „Alka“ rūsiuose istorija: • Surastos kolekcijos: • reabilituoja muziejaus buvusį direktorių, poetą, Žemaičių rašytojų kultūrinio sambūrio vieną iš įkūrėjų Praną Genį; • pateikia vertingą informaciją apie XX a. pradžios istorinių Lietuvos miestelių gyvenimą, architektūrą, etnografiją, žmonių buitį; • Išsaugotos fotografijos padeda atsikratyti perdėto istorinių įvykių ir asmenų idealizavimo; • Istorinės etnografinei tematikai priskiriamos fotografijos daro didelę įtaką plėtojant tautos kultūrinio gyvenimo tradicijas. Nuotraukos iš Žemaičių muziejaus „Alka“ rinkinių

13. Istorinėse fotografijose – lietuvių tautos kelio į dabartinę Lietuvą istorija • Sulaužyta, aptepliota, laiko ir aplinkos paveikta, tačiau iškalbinga istorinė fotografija. Užtenka vienos, kad ji įkvėptų tave parašyti istorinį romaną apie lietuvių tautos kelią į šviesą. Nuotrauka iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko muziejaus rinkinių

14. Dėkoju už dėmesį! www.limis.lt www.muziejai.lt www.ldm.lt Danutė Mukienė El. p. danute@limis.lt , info@limis.lt Tel. (8~5) 261 9670, mob. tel. 8 687 47 550 Nuotrauka iš Marijos ir Jurgio Šlapelių namo- muziejaus rinkinių