ŠUNYS

1. ŠUNYS Parengė Rūta Budinavičienė

2. Veislių grupės pagal FCI klasifikaciją: • 1 grupė Aviganiai ir ganymo šunys išskyrus šveicarų ganymo šunis • 2 grupė Pinčeriai ir šnauceriai - Molosiniai, šveicarų kalnų ir ganymo šunys • 3 grupė Terjerai • 4 grupė Taksai • 5 grupė Špicai ir primityvaus tipo šunys • 6 grupė Pėdsekiai ir panašios veislės • 7 grupė Paukštšuniai • 8 grupė Retriveriai, spanieliai, vandens šunys • 9 grupė Dekoratyvinės veislės • 10 grupė Kurtai

3. Senbernaras

4.    Senbernarai kilę iš senovinių Azijos doginių šunų, įvežtų į Europą Aleksandro Makedoniečio žygio metu. Vėliau tuos šunis veisė romėnai ir naudojo bandų apsaugai bei kovose su laukiniais žvėrimis cirkuose. Archyviniai vienuolyno dokumentai pasakoja, kad kasdien bet kokiu oru specialios vienuolių gelbėtojų grupės su pagaliais, kirviais, kopėčiomis ir kastuvais eidavo ieškoti pasiklydusių keleivių. Juos lydėdavo dideli vietiniai šunys, kurie apuostydavo griūčių vietas ir ieškodavo užpustytų žmonių, atkasdavo juos ir lodami šaukdavo gelbėtojų grupes. Kiekvienam šuniui prie antkaklio būdavo pritvirtinta statinaitė su gėrimu, o ant nugaros - suvyniota antklodė. Apie "šventuosius" šunis sukurta daug padavimų ir legendų. Ypač daug pasakojimų apie įžymujį Barį. Kiekvieną dieną bet kokiu oru dvylika metų (1800-1812) Baris dirbo sunkų ir garbingą darbą. Per savo gyvenimą jis išgelbėjo 40 žmonių. Kai Baris paseno ir nebegalėjo dirbti, jį atidavė į Berno miestą, kur jis buvo puikiai prižiūrimas. Jo iškamša ir šiandien laikoma brangiausia Berno muziejaus relikvija. Paryžiuje Bariui pastatytas paminklas. Tačiau geraširdžiai milžinai, ištikimi ir atsidavę savo šeimininkui ir jo šeimos nariams, kartu yra ir puikūs sargai, nepasitikintys svetimaisiais ir gerai saugantys butą. Senbernarai būna dėmėti ir margi: balti su rausvomis dėmėmis ir rausvi su baltais lopeliais. Senbernarai niekada nebūna vienspalviai arba be baltų dėmių. Krūtinė, kojos ir uodegos galas turi būti balti, balta dėmė ant kaktos, baltas kaklas arba balta dėmė ant kaklo. Patinų aukštis ties ketera ne mažiau kaip 70 cm, patelių - 65 cm.

5. Labradoro Retriveris

6. Labradoro Retriveris

7. Labradoro Retriveris -  paklusnus, draugiškas ir sumanus šuo, nelinkęs į agresiją ir bailumą.Jis energingas ir labai ištvermingas, beprotiškai mėgsta vandenį, lengvai prisitaiko prie bet kokių gyvenimo sąlygų, ištikimas kompanionas. Charakteris: gero būdo, lengvai bendraujantis, paklusnus, noriai dirba ir stengiasi būti naudingas, neagresyvus tiek su žmonėmis, tiek su gyvūnais.

8. Dalmatinas

9. Dalmatinas Kur pasirodė pirmieji šios veislės šunys, tiksliai nežinoma. Manoma, kad jų tėvynė Indija, iš kur jie pateko į Graikiją, Jugoslaviją ir Dalmatijos pakrantę Venecijos įlankoje. Čia jiems ir prigijo dalmatino vardas. Tai labai sena veislė, kuri nekito jau daugelį šimtmečių. Dalmatinai greiti, ištvermingi, tvirto sudėjimo, tad galėjo lydėti šeimininką ilgose kelionėse. Įdomu tai, kad miško keliais šie šunys visada bėgdavo ekipažo priekyje, rodydami kelią arkliams. Šios veislės šunys nepanašūs į jokius kitus, išsiskiria įdomiu charakteriu. Jie aristokratiški, ramūs, niekada neloja be reikalo. Draugiški su šeimininko draugais, bet turi ir stiprų gynybinį instinktą. Labai mėgsta būti tarp žmonių. Paliktas namuose vienas, tampa melancholiku. Labai noriai ir linksmai žaidžia su vaikais. Ilgai prisimena, jei buvo su juo blogai pasielgta. Patinų aukštis ties ketera 55-60 cm, patelių 50-55 cm. Patinai sveria 25 kg, patelės - 23 kg.

10. Spinger spanielis

11. Vokiečių aviganis

12. Vokiečių aviganis    Ši veislė išvesta Vokietijoje, jų protėviai ganė avis ir gynė bandas nuo plėšrūnų. XIX a. pab. ši tada dar mažai žinoma veilė imta naudoti paieškos ir karinėse tarnybose ir tai iškart išpopuliarino ją visame pasaulyje.    Šios veislės šunys drąsūs, ištvermingi, nepasitikintys svetimais, vyrauja aktyvi ginybinė reakcija, gera uoslė ir klausa, išlavėjęs jų judėjimo aparatas. Tai populiariausia tarnybinių šunų veislė.    Vokiečių aviganis aukštesnis negu vidutinio ūgio, tvirto ir tvirto sauso konstitucijos tipo. Patinų aukštis ties ketera - 60-65 cm, patelių 55-60 cm.

13. Pekinas

14. Pekinas    Šis mažas šunelis ilgus šimtmečius gyveno tik Kinijoje, imperatoriaus rūmuose ir jų soduose. Niekas neturėjo teisės jo išsivesti už šių ribų, nes grėsė mirties bausmė. Į Angliją pirmieji šuneliai atvežti XIX amžiaus pabaigoje. Kai europiečiai užėmė Pekiną, imperatorius, bėgdamas iš rūmų, įsakė visus šunelius nužudyti, kad jie nepatektų į anglų rankas. Išgelbėti penki šuneliai ir jų palikuonys išplatino šią šunų veislę Europoje, o po Pirmojo pasaulinio karo pekinų vėl atsirado Kinijoje. Pekinas - mažas, judrus, žemakojis, keistokos išvaizdos, tvirto kūno sudėjimo, turi tankią plaukų dangą. Jo groteskiška išvaizda ir manieros, protas, drąsa ir ištikimybė pelno vis naujų šunų mylėtojų simpatijas. Šuneliai sveria nuo 3,5 iki 6 kg. Kuo mažesni, tuo labiau vertinami.

15. Kolis (škotiškas aviganis)

16. Kolis (škotiškas aviganis) Labai sena škotiškos kilmės aviganio veislė. Šiuo metu šios veislės šunis mėgėjai veisia ir naudoja butų apsaugai bei sportui. Tinkamai dresiruojant jie būna geri sargybiniai ir šeimininkų gynėjai, paieškų ir gelbėjimo tarnybų darbuotojų, geologų pagalbininkai, aklųjų vedliai. Kolis - sauso tvirto konstitucijos tipo. Patinų aukštis ties ketera 55-60 cm, patelių 50-55 cm. Tai stipraus, pusiausviro, judraus nervinės veiklos tipo, aktyvios gynybinės reakcijos šunys. Kaulai tvirti, tačiau nestambūs, raumenys sausi, stiprūs. Oda elastinga, be raukšlių ir nenukarusi. Plaukas ilgas, tiesus, vietomis banguotas. Skruostai, kakta, snukis, priekinės kojos ir slėsnos apaugusios trumpais plaukais. Koliai būna trispalviai: juoda spalva su balta, ruda su balta, ir marmurinio atspalvio (juoda, balta ir ruda).

17. Pudelis

18. Pudelis Nėra tokios šunų veislės, kuri būtų taip greit paplitusi, kaip pudelis. Į simpatiškus, judrius, nuovokius šunelius atkreipia dėmesį vis daugiau šunų mylėtojų. Tai labai stiprūs ir ištvermingi šuneliai, lengvai pakeliantys ilgas keliones, ištikimi, gerai suprantantys šeimininką. Pudelis atneša numestą arba ieškomą daiktą pagal kvapą, todėl Prancūzijoje ir Anglijoje jie nuo seno naudojami kaip medžiokliniai šunys ančių medžioklėje. Pavadinimas "pudelis" kilo iš angliško žodžio "plaukti". Pudelis harmoningai sudėtas, vidutinio dydžio, garbanotas. Beveik niekada neina ramiai, visada šokinėja, lengvai bėginėja. Pagal dydį pudeliai skirstomi į keturias grupes:    1) Didieji (karališkieji), kurių ūgis ties ketera 45-58 cm.    2) Mažieji, kurių ūgis ties ketera 35-45 cm.    3) Nykštukiniai (miniatiūriniai), kurių ūgis ties ketera 28-35 cm.    4) Žaisliniai, iki 28 cm. Pudeliai būna juodi, balti, rudi, pilkai sidabriniai, abrikosiniai.

19. Japonų špicas

20. Japonų špicas Veislės formavimu buvo užsiimta XIX a. pabaigoje. Šiuo metu ji plačiai paplitusi. Japonų špico negalima painioti su Amerikos eskimų špicu. Tai visiškai skirtingos veislės, kilusios iš skirtingų šalių. Manoma, kad Amerikos eskimų šuo išveistas iš Vokiečių mažojo špico, o Japonų špicų protėviai – šiaurės Samojedų špicai (laikos). Tarp kurių buvo vedama selekcija mažam ūgiui, kurios dėka atsirado Japonų špicų veislė. Japonų špicas turi tipišką šiaurės šunų išvaizdą. Kailis: purus, baltas, ilgas kailis. Uodega: kaip ir kitų šiaurės šunų – užmesta ant nugaros. Apatinė galūnių dalis padengta trumpu kailiu, ant klubų purios “kelnės”.

21. Čihuahua

22. Čihuahua Tai labai sena šunų veislė. Jai maždaug apie 5000 metų. Čihuahua šuniukai yra patys smulkiausi ir mažiausi pasaulyje. Manoma, kad šuneliai atsirado vienoje Meksikos saloje Čihuahua, todėl ir veislė gavo tokį pavadinimą. Čihuahua turi dideles, stačias ausis. Aukštis ties gogu yra 15–25 cm, dydžių standartų nėra. Čihuahua yra linksmi, bet labai maištingi ir pikti. Užsispyrę, turi labai tvirtą charakterį. Nesileidžia erzinami, todėl nepatariama šunelį prileisti prie mažesnių nei 7 metų vaikų. Jie šunelį gali užkamuoti, o šunelis vaikus gali sužaloti. Čihuahua kartais rimtai gali pulti net suaugusį žmogų.

23. Dobermanas pinčeris

24. Dobermanas Ši veislė vadinama mokesčių inspektoriaus iš Tiūringijos L.Dobermano vardu. Jis išvedinėjo piktų šunų veisles savo namų apsaugai. Pirmieji dobermanai buvo stambūs, turėjo masyvią galvą. Netrukus šiais šunimis susidomėjo policija, kuri kaip tik svajojo apie tokią šunų veislę. Tai pikti, bebaimiai, nuotaikingi, geros nuojautos šunys, nepasitikintys svetimaisiais, visada ginantys savo šeimininką. Tiesa, kai kurie sunkiai dresiruojami, reikalauja tvirtos rankos. Šiuo metu dobermanai populiarūs visame pasaulyje. Tai stiprus, raumeningas, gražus šuo. Judsiai lengvi, laisvi, žingsniai platūs. Priekinės kojos metamos toli į priekį. Užpakalinės kojos suteikia judesiams stiprumo. Patinų aukštis ties ketera 68-70 cm, patelių 63-66 cm. Patelių kūnas gali būti ilgesnis negu patinų. Plaukai trumpi, standūs, tankūs ir blizgantys, prigludę prie kūno. Gali būti juodi, tamsiai rudi, melsvi su šviesiai rudomis kojomis.

25. Taksas

26. Taksai

27. Taksas Į taksus panašūs šunys jau prieš kelis tūkstantmečius buvo vaizduojami senovės Egipto freskose, Asirijos bareljefuose. Taksą primenančio šuns atvaizdas rastas Egipto faraono Tutmozio III (1525–1473 m. pr. Kr.) mauzoliejuje. Medžioklinių šunų veislių grupė. Judrūs, aktyvūs, drąsūs, bet gana santūrūs. Nuo pat mažens reikia griežtai auklėti, antraip būna labai užsispyrę bei aikštingi. Taksas yra mažiausias medžioklinis šuo, todėl kovoti su žvėrimi jis turi ne jėga, o sumanumu. Taksai visada sugeba įvertinti padėtį, priešininko jėgas. Savisaugos instinktas nepalieka šio šuns net pačiame kovos įkarštyje: jis niekada nepuola už save stipresnio priešininko, visada stengiasi būti padėties šeimininkas. Medžiotojai žino, kad medžioklėse taksai žūva labai retai. Šios veislių grupės Šunys yra tvirtos konstitucijos, žemaūgiai, trumpakojai, ilgaliemeniai, kresni, raumeningi.

28. Čiau čiau

29. Čiau čiau Dekoratyvinių šunų veislė. Panašus į liūtą. Padavimas pasakoja: tuo metu, kada buvo kuriamas Pasaulis ir Žvaigždės tik–tik įsižiebdavo, šis ŠUO galėjo sulaižyti visus mėlynojo Dangaus lopinėlius, kurie krito ant Žemės, ir taip jo liežuvis tapo mėlynas. Ramus, išdidus, savarankiškas, ištikimas paprastai vienam žmogui. Įerzintas tampa bebaimis. Nemėgsta žaisti, mažai loja, sunkiai dresuojamas. Su juo reikia elgtis ramiai ir griežtai. Čiau–čiau būna trumpaplaukis arba ilgaplaukis, juodas, rausvas, pilkšvas, rudas, rusvas, baltas. Gali būti įvairaus atspalvio, bet nedėmėtas, tik uodegos apačia ir "kelnės" gali būti šviesesnės. Kailis kasdien šukuojamas tankiu šepečiu. Čiau-čiau būdinga liūto išvaizda, mėlynas liežuvis, savitas charakteris ir elgsena.

30. Bulterjeras

31. Bulterjeras Jau iš pavadinimo galima spręsti, kad bulterjeras išvestas kryžminant anglų buldogą su terjeru. Bulterjeras nepaprastai ištvermingas, atkaklus, nepavargstantis, mažai reaguojantis į sužeidimus, kartu ramus, drąsus, greitas ir judrus šuo, turi gerų gynybinių ir medžioklinių savybių. Bulterjerą nuo pat mažų dienų reikia ramiai, kantriai auklėti, kad vėliau gerai paklustų šeimininkui. Tinkamai auklėjant, užaugęs jis gina savo šeimininką, jei reikia, pasiaukojamai kovoja. Be reikalo niekada nepradeda peštis su šunimis, tačiau gali įveikti daug stipresnį varžovą. Galima panaudoti šernų medžioklėje. Trumpo, prigludusio, blizgančio plauko šviesiai baltas arba dėmėtas kaip tigras.

32. Anglų buldogas

33. Anglų buldogai

34. Anglų buldogas Šios veislė šunys Anglijoje pradėti auginti XVIII a.pr., daug anksčiau, nei atsirado jų pavadinimas. Anglijoje tokie šunys buvo plačiai naudojami medžioklėje ir žaidynėse. Šuo puldavo galingą jautį, dantimis įsikabindavo į snukį ir tampydavo tol, kol jautis netekdavo jėgų. Todėl juos ir pavadino buldogais (angl. bull-dogs - jaučių šunys). Buldogai - šunys, su kuriais gali draugauti tikrai ne visi. Jie reikalauja supratimo ir meilės, už kurią atsako prisirišimu ir draugyste. Tai stiprus, nedidelio ūgio, bet galingas, kresnas šuo. Galva masyvi ir didelė, palyginti su liemeniu. Snukis trumpas, labai platus, kampuotas. Liemuo trumpas, galūnės stiprios ir raumeningos. Eisena sunki, atitinka kūno konstituciją: šuo eina trumpais ir greitais žingsniais, remiasi pirštų galais, o užpakalines kojas kelia neaukštai, tarsi plaukdamas. Bėga smulkia risčia. Patinai sveria 24,75 kg, patelės 22,5 kg. Patinų aukštis ties ketera 38-40 cm. Buldogų spalva - tigrinė (arba tigrinė, o snukis juodas), gali būti ir vienspalviai, dėmėti, balti, įvairių spalvų, tik ne juodi ar juodi su šviesia spalva.

35. Dogas

36. Dogas Dabartinių dogų protėviai - skitų genties šunys. Viduramžiais žmonės vesdavosi dogus į stambių ir plėščių žvėrių, dažniausiai meškų ir šernų, medžioklę. Dogai tyliai ir žaibiškai atakuoja priešą. Jie sunkiai dresiruojami, reikalauja švelnumo ir griežtumo. Tinka butų apsaugai. Tai elegantiškas šuo, galingos išvaizdos ir gracingas, ramaus, pusiausviro charakterio, dėmesingas, jautrus, nepasitikintis svetimaisiais, piktas. Dogas - patikimas ir ištikimas draugas, ypač prisirišęs prie vaikų ir silpnesniųjų. Netiesa, kad senatvėje dogai tampa agresyvūs, puola net savus. Jei šuo agresyvus - tai tik netinkamo auklėjimo ir priežiūros rezultatas. Patinų aukštis ties ketera - ne mažiau kaip 72 cm. Proporcingai išvystyto kūno aukštis turėtų būti kuo didesnis. Dogai gali būti tigriniai, rausvi, melsvi, juodi, marmuriniai.

38. Šunų veislių išsidėstymas pagal intelektą Žemiau pateikti pirmieji aštuoniolika sąrašo priekyje esantys šunys: • Borderkolis • Pudelis • Vokiečių aviganis • Auksaspalvis retriveris • Dobermanas pinčeris • Škotų aviganis • Labradoro retriveris • Papijonas • Rotveileris • Australų bandganis • Valų korgis pembrukas • Nykštukinis šnauceris • Anglų springerspanielis • Belgų aviganis terviurenas • Belgų aviganis • Keshondas • Vokiečių trumpaplaukis pointeris • Lygiaplaukis retriveris

39. Borderkolis