300 likes | 551 Views
MYLĖTI - TAI SAUGOTI. Darbo tikslas ir uždaviniai. Ištirti ir apibūdinti pro gimnaziją tekantį Pastauninko upelį, nustatyti žmogaus veiklos teigiamus ir neigiamus padarinius. 1. Prakeliauti upelio pakrantėmis nuo ištakos iki žiočių. 2. Nustatyti upelio dalis, jas nufotografuoti ir apibūdinti.
E N D
Darbo tikslas ir uždaviniai • Ištirti ir apibūdinti pro gimnaziją tekantį Pastauninko upelį, nustatyti žmogaus veiklos teigiamus ir neigiamus padarinius. • 1. Prakeliauti upelio pakrantėmis nuo ištakos iki žiočių. • 2. Nustatyti upelio dalis, jas nufotografuoti ir apibūdinti. • 3. Surasti žmogaus veiklos padarinių teigiamų ir neigiamų pavyzdžių. • 4. Sužinoti mokinių nuomonę apie Pastauninko upelį.
Kaip gera žinoti, kad esi nors mažąjį pirštelį pridėjęs, kad gamta gražėtų... Mano klasė ... Mūsų gimnazija... Mūsų upelis... Nuolydžio kryptimi tekantis vanduo sudaro upę. Pro gimnaziją teka Pastauninko upelis. Jis siaurutis, primena platų griovį, neilgas, vos poros kilometrų ilgio.
Bet šis mažylis labai reikšmingas gimnazijos mokiniams: Šalia upelio pastatytas Lurdas, prie kurio vyksta gimnazijos šventės.
Upelio slėnyje gausu įvairiausių žydinčių augalų, augančių medžių, riedulių, graži aplinka, todėl mokytojai veda pamokas gamtoje.
Upės išteka iš kalnų, ežerų, pelkių... O Pastauninkas išteka iš po tilto... Anksčiau upelis ištekėjo iš požeminių vandenų, bet jo aukštupys numelioruotas. Vieta, iš kurios upė išteka, yra vadinama ištaka.
Meandros - tai upės vingiai Upelio vidurupyje daug meandrų. Kad upelis mažiau ardytų krantus, jo vaga miesto teritorijoje sustiprinta akmenimis.
Upelio vaga ties Lurdu betonuota.
Upės įteka į vandenynus, jūras, ežerus... Pastauninkas įteka į Akmeną – Danę Kretingos mieste ir yra jos kairysis intakas. Vieta, kur upė įteka į kitą vandens telkinį, yra vadinama žiotimis.
Pažemėjimas nuo upės ištakos iki žiočių yra vadinamas slėniu. Plačiausias slėnis yra toje vietoje, kur upelis įteka į tvenkinį Upės dalys yra: slėnis, salpa, vaga...
Pastauninko žemupio slėnyje veržiasi šaltinis. Jo vanduo skaidrus, gėlas ir šaltas. Kretingiškiai šaltinio vandenį naudoja kaip geriamą vandenį.
Požeminis vanduo, slūgsantis ant nelaidaus klodo vadinamas gruntiniu vandeniu. Jei sluoksnis yra nuolaidus, vanduo po žeme teka ir griovoje ar upės slėnyje šaltiniu prasimuša į paviršių.
Žemiausia upės slėnio dalis vadinama vaga.
Salpa – slėnio dalis, kurią potvynių metu užlieja upelio vandenys. Pastauninko salpa yra prie tvenkinio, per kurį jis teka.
Upelio vagoje esantys akmenys vadinami slenksčiais. Per kyšančius akmenis tekėdamas vanduo šokinėja ir šniokščia.
XVIII a. bernardinai prie pat vienuolyno užtvenkė jų žemėmis tekantį Pastauninko upelį. Pastauninko upelis svarbus Kretingai nuo seniausių laikų...
Prie tvenkinio buvo pastatytas vandens malūnas. Jis buvo nedidelis, medinis. Grūdai buvo malami tik vienuolyno poreikiams. Tik 1882 m. prie užtvankos iškilo mūro malūnas su aukštu keturšlaičiu šiaudiniu stogu...
Šiandien upelį myli ir prižiūri mokiniai, o gyventojai... Nuo Pastauninko ištakos iki tvenkinio daug gyvenamųjų namų ir kitų statinių, todėl visą upelio vidurupį “puošia” kanalizacijos vamzdžiai.
Įtekėdamas į tvenkinį, Pastauninkas atneša jam savo “dovanas”...
Kiekvienais metais kovo 20 Žemės dieną visi gimnazijos mokiniai įsijungia į tvenkinio ir Pastauninko gelbėjimo akciją.
Mokiniai tiria upelio ir tvenkinio vandenį, rengia projektus, darbus, juos pristato konferencijose, konkursuose, rašo straipsnius į rajoninį laikraštį... Ar kas išgirdo mokinių šauksmą?...
Mano klasės draugai... Jie rašo... Kur leki tu, mėlynplauki? Ar į Akmeną skubi? Vis vingiuoji, šniokšti, gaudi, Kol pradingsti vandeny. Ugnė
Teka, bėga Pastauninkas Pro mokyklą ir bažnyčią. Žiūri mokiniai pro langus Mato upė nešvari. Vaikai, renkamės į būrį. Eisim gelbėti upelio. Džiaugsimės paskui visi, kad upelė jau švari. Stenkimės, padėkim jam Ir jisai tik mums čiurlens. Marija
Tas nenuorama Pastauninkas mažytis ir trumputis. Ir prasideda jis ne kaip visos upės. Kaip Pilypas iš kanapių išlenda tiesiai iš po tilto. Keistuoli, kur tavo pradžia? Bėga jis, pasišokinėdamas per akmenis ir, atlėkęs prie tvenkinio, murkteli tiesiai į jį. Puikus naras tas mažylis. Kur jis laksto, kur nardo, kur siautėja, niekas nemato, bet išlenda kitoje tvenkinio pusėje tiesiai prie malūno. Čia kriokliu tėkšteli vėl į savo vagą ir vinguriuodamas bėga, bėga... kol šaltinio vandenį pasiglemžia. Staiga upeliukas aprimsta, pūkšteli į Akmeną ir pradingsta joje... Vilius
Tekėk, Pastauninke, tekėk, upeli. Ir atsiverki man savo grožiu. Duok man paguodos nors mažą lašelį. Meilės įlieki į mano širdelę. Tekėk ir parodyk mums kelią. Tekėk, Pastauninke, tekėk... Luka
Darbą parengė Domantė Vasiliauskaitė 6d klasės mokinė VšĮ Pranciškonų gimnazija Kretinga Nuotraukų autorė Domantė Vasiliauskaitė ( 2009 m). Darbo vadovė Danutė Vasiliauskienė