1 / 23

KOLINAI

KOLINAI. VU EAC 20 14. APIBRĖŽIMAS. Cheminiai junginiai, kuriuos i š skiria aukštesnieji augalai ir kurie neigiamai veikia kitus aukštesniuosius augalus (KITUS – tos pat rūšies arba kitų rūšių augalus). ISTORIJA.

lawrence-ferguson
Download Presentation

KOLINAI

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. KOLINAI VU EAC 2014

  2. APIBRĖŽIMAS • Cheminiai junginiai, kuriuos išskiria aukštesnieji augalai ir kurie neigiamai veikia kitus aukštesniuosius augalus (KITUS – tos pat rūšies arba kitų rūšių augalus)

  3. ISTORIJA • Pirmieji spėjimai, kad augalų šaknys gali išskirti medžiagas, neigiamai veikiančias kitus augalus, greičiausiai priklauso Dekandoliui • DeCandolle M. A.-P., Augalų fiziologija, išleista 1832 m. Paryžiuje

  4. Dekandolio pastebėjimai • Usnys (Cirsium) slopina avižas • Karpažolės (Euphorbia) – linus • Žvaigždūnės (Scabiosa) – linus • Svidrės (Lolium) - kviečius Euphorbia esula Scabiosa lucida Cirsium arvense Loliumperenne

  5. ISTORIJA 2 • Dekandolis aprašė M. Makero bandymus, kuriais jis parodė, jog pupelės augalą pamerkus į vandenį, kuriame yra medžiagų iš anksčiau ten buvusio pamerkto kito pupelės augalo, pamerktasis vysta ir žūsta. • Pamerkus kvietį – laikosi kuo puikiausiai, netgi geriau nei paprastame vandenyje

  6. Dekandolis apie dirvą • Aiškino, jog dėl augalų šaknų išskiriamų medžiagų dirva nualinama, reikalinga sėjomaina.

  7. Dekandolio pažiūros • Apie 50 metų nesulaukė pritarimo, tik pastebėjus, kad po juoduoju riešutmedžiu (Juglans nigra) augalija daug skurdesnė nei po kitais panašų šešėlį metančiais medžiais, kad po juo neauga nei viena iš lauko kultūrų, tyrimų padaugėjo, Dekandolio pažiūros susilaukė įvertinimo

  8. Juodojo riešutmedžio (Juglans nigra) poveikio tyrimas Sutartiniai ženklai: • Juodi rutuliukai – augalai neauga • balti rutuliukai – auga • rutuliukas su S –auga silpnai

  9. Hoy išvada: • Augalai po riešutmedžiu neauga dėl to, kad nuo medžio lapų į dirva krenta nuodingų išskyrų lašai. • Augalo sultys nuodingos: ištepus arklius, musės vengia ant jų tūpti!

  10. B.E. Livingstonas, 1905: • JAV (Čikagoje) paskelbtas darbas “Pelkių vandens fiziologinės savybės”, • Ypač svarbus ekologiniu požiūriu Čepkelių pelkė

  11. B.E. Livingstonas, 1905: • Pelkių vandenyje esančios medžiagos trukdo įsikurti ne pelkių augalijai. • Būtent nuo šių medžiagų priklauso kserofitinė* pelkių augalija • *kseros – sausas + phytos - augalas

  12. Šreineris, Rydas 1907*: • Parodė, kad ilgesnį laiką auginant monokultūrą, dirvoje susikaupia augimo inhibitoriai. • Įrodė, kad kviečių, avižų ir kitų varpinių šaknys išskiria medžiagas, kurios kviečių ir avižų šaknims sukelia chemotropinę** reakciją *Schreiner O., Reed H.S. Certain organic constituents of soil in relation to soil fertility. US Bur. Soils, Bull., 47 (1907) **chemo + tropos (posūkis, kryptis)

  13. Schreiner O., Reed H.S. • Iš “nuvargintos” dirvos, kur augo ankštinis augalas vigna (Vigna catjang), ekstrahavo cheminę medžiagą, kuri slopina šio augalo augimą. Ekstrahuota dirva augimo nebeslopino, tapo “nebenuvargusi”

  14. Cowless*, 1911 • HIPOTEZĖ: Dirvoje susikaupiančios augalų išskirtos medžiagos svarbios rūšių ekologinei kaitai (sukcesijai)! …Vis daugiau ją patvirtinančių faktų *Cowless H.C. The causes of vegetative cycles. Bot. Gaz (Chicago), 51, 161-183 (1911)

  15. Kolinų pavyzdžiai: • Graikškojo riešutmedžio – (Juglans regia) juglonas* (= 5-oksi-α-naftachinonas) C10H6O3 *Davis R.F., 1928 • Ta pati medžiaga ir juodajame riešutmedyje

  16. Kolinų pavyzdžiai: • BRAŠKĖ (Fragaria ananassa L.) Iš braškių šaknų ekstrakto buvo išskirti tokie cheminiai junginiai. pieno rūgštis benzoinė rūgštis gintaro rūgštis adipino rūgštis p-hidroksibenzoinė rūgštis

  17. Braškių kolinas - Aktyviausia iš visų minėtų junginių – Benzoinė rūgštis jospoveikis: • inhibuoja braškių šaknų augimą; • inhibuoja braškių ūglių vystymąsi.

  18. Kolinų pavyzdžiai: • Ruginis vikis, Vicia vilosa • Išskiria cianamidą* – gerai žinomą azotinę trąšą ir herbicidą, naudojamą susintetintą jau prieš ~100 m. • *Kamo ir kt., 2003 (CN2H2)

  19. Kolinas ir nematocidas • Metil izotiocianatas (skleidžia lapai, mažiau – šaknys) KOLINAS (nes inhibuoja salotųsėklų dygimą, pakanka 18 ppm (tūrio/tūryje) PESTICIDAS (seniai registruotas, sintetinis, naikina nematodus), 2008 rastas kaip gamtinis augalo išskiriamas junginys... Žydinti dygioji kleomė (Cleome spinosa) (Capparaceae – Magnoliopsida) Siūloma juo pakeisti metil bromidą – draudžiamą naudoti pesticidą Sekine ir kt., 2008 Metil- izotiocianatas

  20. Plačiai taikomas kolinas - • AZADIRACHTINAS iš Azadirachta indica

  21. KOLINAI – ir sėklų dygimo inhibitoriai • Pelargonijų lapuose • Pomidorų vaisiuose

  22. Literatūra • Sekine T., M. Sugano, A. Majid, Y. Fuji panašus straipsnis Antifungal effects of volatile compounds from Black Zira (Bunium persicum) and other spices and herbs J. Cem.Ecol, 2008, 33 (11)2123-2132. • Kamo ir kt., 2003.

  23. Papildymai: Alelopatinės invazinių augalų savybės Žiūr šia tema 2008 Iik mag Gerdvilio medž.

More Related