NUODINGI AUGALAI

1. NUODINGI AUGALAI

2. Adeniumai žydi labai gražiais raudonais žiedeliais, tačiau nekvepia. Tai vienas nuodingiausių dekoratyvinių augalų - bet kokia jo dalis, jei ją į burną paims gyvūnas ar mažas vaikas, gali sukelti stiprų apsinuodijimą.

3. fikusas - vienas pačių populiariausių kambarinių augalų, gali mums pakenkti: linkusiems į alergiją geriau jo išvis nelaikyti namie. Fikuso sultys nuodingos - nuo jų išberia odą, suerzinami kvėpavimo takai, galimas net astmos priepuolis.

4. Oleandrai populiarūs dėl savo gražių žiedų ir lapų. Žiedai maloniai kvepia, tačiau gali sukelti galvos skausmą, jei pats žydėjimo pikas. Jis taikomas medicinoje, kaip ir daugelis kitų nuodingų augalų. Ypač nuodingos sėklos ir sultys, todėl prižiūrėti oleandrus reikia su pirštinėmis, o vaikų bei gyvūnų išvis neleisti arti.

5. Madagaskaro palmė - gana žinomas kambarinis augalas, kurio lapai nuodingi ir gali būti pavojingi vaikams ir gyvūnams.

6. Difenbachija - augalas su stambiais, dailiais lapais, populiarus tarp gėlių mylėtojų jau apie pusantro šimto metų. Daugelio difenbachijų sultys nuodingos odai - kontakto metu iškyla dermatito pavojus, patekus į akis, pažeidžia rageną ir sukelia konjunktyvitą, patekus į burną - gleivinės skausmą. Nors ir vaikai, ir gyvūnai paprastai ilgai šio augalo nekramto, viskas gali užsibaigti tragedija, taigi būtina apriboti priėjimą prie šio augalo. Iš gyvūnų pažeidžiamiausios yra katės - jas šios sultys gali užmušti, net mažam kiekiui patekus į burną.

7. Monstera gamtoje - liana su stambiais lapais, o mes auginame jas vazonuose. Ji populiari kaip tik dėl lapų, žvilgančių ir labai dailios formos. Šiuose dideliuose, iki pusės metro lapuose yra toksinų, sukeliančių gleivinės deginimą, uždegimą, stiprų seilių išsiskyrimą, pykinimą ir virškinimo sutrikimus.

8. Spatifilumas - taip pat mėgstamas augalas, jis žydi labai originaliais ir patraukliais žiedais. Šį augalą netgi rekomenduojama laikyti patalpose, kuriose užterštas oras - jis greitai sugeria toksinus. Tačiau ir pats yra toksiškas: jei sulčių patenka ant odos, gali atsirasti ilgai neužgyjantis pūlinys. Gamtoje yra įvairių šio augalo rūšių, taip pat toksiškų, nors jas ir naudoja liaudies medicinoje.

9. Nuodingi ir amarilinių šeimos augalai, ypač jų lapų sultys. Dėl gražių įvairiaspalvių - rožinių, raudonų, violetinių - žiedų šios šeimos augalas beladona labai populiarus ne tik tarp namų šeimininkių. Jį mėgstama auginti ir biuruose, ir vaikų darželiuose, nors to daryti nevertėtų.

10. Iš tos pat amarilinių šeimos - raudminas. Žinoma daugiau nei penkiasdešimt raudmino rūšių, ir dauguma jų nuodingos. Jų lapai platūs ir stambūs, gražiai išlenkti, o maži žiedeliai - dažniau raudoni ar rausvi.

11. Toksiškesnis už kitas rūšis yra raudminas su baltais žiedeliais, jis dažnai sukelia alergines reakcijas tiesiog atliekant įprastas priežiūros procedūras, jei nesilaikoma atsargumo priemonių.

12. Savo nuodingumu garsėja karpažolinių šeimos augalai - iš jų tarp kambarinių augalų dažnai galima sutikti puansetiją. Vos tik kiek pažeidžiamas augalo lapas ar stiebas, pieno sultys, patekusios ant odos, sukelia susierzinimą. O jei nutinka taip, kad sultys patenka į akį, žmogus ar gyvūnas gali laikinai apakti.

13. Prie rododendrų šeimos botanikai priskiria azalijas: šie augalai žydi puošniai, jų žiedai - prabangūs, ryškiaspalviai, gali būti raudoni, rožiniai, balti, alyviniai ir pan. Jie labai gražiai atrodo svetainėse ir biuruose. Dažnai azalijos būna dovanojamos, mėgėjai jas augina dideliais kiekiais. Jos žydi apie du-du su puse mėnesio, ir jų aromatas gali sukelti galvos skausmą, o prastai vėdinamose patalpose net ir sąmonės netekimą, kadangi šiame augale yra narkotinių medžiagų.

14. Gebenė - pati žinomiausia naminė liana, ir ją su malonumu naudoja interjeruose. Šį augalą taip pat galima pavadinti naudingu - jis valo patalpų orą nuo kenksmingų chemikalų, jo nemėgsta bakterijos ir grybeliai, tačiau jo lapai ir stiebai nuodingi. Jei jų paragauja naminis gyvūnas, jis žūva. Kartais gebenė žydi, nors ir retai - kartą į kelerius metus. Tačiau žiedų kvapas nemalonus, o vaisiai dar nuodingesni nei kitos augalo dalys, todėl geriau pašalinti pumpurus, kol jie nepradėjo skleistis.

15. Kaip kambarinis augalas dažnai auginama ir koralinė kiauliauogė - Australijoje ji laikoma piktžole, o pas mus pamėgta dėl ryškių uogų, suteikiančių įdomią išvaizdą. Būtent dėl to šiuo augalu dažnai apsinuodija vaikai, kuriuos suvilioja gražios raudonai oranžinės uogos, sukeliančios skrandžio skausmus, pykinimą ir vėmimą. Nuodingos ir lapų sultys - jos gali sukelti odos susierzinimą.

16. Ciklameno porūšių yra daug - kai kurie gan nuodingi. Ciklameno žiedai primena puošnias peteliškes. Jis laikomas neįprastu, elitiniu, kaprizingu augalu, tačiau jo sultys gali sukelti odos uždegimus ir susierzinimą. Nuodingos šaknys.

17. Apie alijošių niekas nei nepagalvotų kalbėti blogai - visi juk žino apie jo gydomąsias savybes. Tačiau gyvūnams šis augalas mirtinai pavojingas. Graužikai nuo jo iškart žūva, o kitiems prasideda stiprus viduriavimas. Perdozavus ir žmonėms alijošiaus sultys gali sukelti sunkų apsinuodijimą, nėščiosioms - persileidimą. Alijošius priklauso asfodelijų šeimai, ir kiti šios šeimos atstovai, auginami namuose, taip pat toksiški.

18. Mūsų valgomas augalinis maistas praturtina racioną ne tik vitaminais ir mikroelementais, bet ir daugeliu nuodingų medžiagų. Ir čia kalbama ne apie dirbtinius nuodus, tokius kaip pesticidai. Mokslininkų skaičiavimais 99,9 proc. visų žmogaus suvartojamų nuodų yra natūralūs. Pomidorai. Šių bulvinių šeimos augalų vaisių žaliose vietose ir prie koto ypač daug tomatino. Jis priklauso pačių nuodingiausių medžiagų alkaloidų grupei. Suvartojus 80 g tomatino, jaučiamas pykinimas, pradedama vemti. Raudonuose pomidorų vaisiuose šios medžiagos nėra daug, bet valgant reikėtų pašalinti kotelio prisitvirtinimo vietą ir žalias vietas. Kilograme žalių pomidorų yra 50 mg tomatino.

19. Bazilikai ir petražolės. Atliekant tyrimus su gyvūnais buvo įrodyta, kad bazilikuose esantis estragolas turi kancerogeninį poveikį. Petražolėse esantis miristicinas kepenyse virsta į narkotinę medžiagą amfetaminą.

20. Bulvės. Bulvėse daugiausia yra alkaloido solanino. Alkaloidai yra azoto junginiai, veikiantys centrinę ir periferinę nervų sistemą – alkaloidai yra ir kofeinas, ir kokainas, ir morfinas, ir nikotinas. Ypač daug solanino – iki 0,01 proc. – yra pažaliavusiose bulvių vietose ir lupenose. Didelis apsinuodijimas šia medžiaga gali sukelti širdies nepakankamumą. 60 kg sveriantis žmogus, kad gautų 1 mg solanino vienam savo kūno svorio kilogramui, turi suvalgyti 800 g bulvių su visomis lupenomis. 2 mg solanino 1 kilogramui kūno svorio jau yra nuodingi.

21. Kartieji migdolai. Juose yra amigdalino, kuris virškinimo procese suskaidomas ir išskiria vandenilio cianidą. Žmogui mirtina šios medžiagos dozė - 1-2 mg vienam kilogramui kūno masės. Kepinant ji išgaruoja – tada šie riešutai tampa nepavojingi. Suaugusį žmogų nužudyti gali 50 žalių karčiųjų migdolų.

22. Anakardžiai. Anakardžius reikėtų pirkti tik pakepintus, nes šviežiuose yra dervų, sukeliančių odos alergiją.

23. Čili pipirai. Už deginantį jų skonį atsakinga medžiaga – kapsicinas. Mokslininkų skaičiavimais, suaugusiam žmogui pakeliamas kapsicino kiekis 1 kilogramui kūno svorio – 5 mg. Per daug aštrumo gali sudirginti gleivinę, sukelti pykinimą, padidinti kraujospūdį. Palyginimui: 1 kg saldžiųjų paprikų yra mažiau kaip 1 mg kapsicino, o „Tabasco“ padaže – iki 300 mg. Kilograme čili pipirų miltelių yra daugiau kaip gramas kapsicino.

24. Vyšnios, persikai ir abrikosai. Vyšnių ir persikų kauliukuose yra amigdalino, kuris organizme virsta vandenilio cianidu. Bet pora netyčia suvalgytų kauliukų nepakenks. Visai kitaip būtų suvalgius kartų abrikoso kauliuką. Suaugusiam žmogui jų per dieną galima suvalgyti ne daugiau kaip du, nes jie turi daug amigdalino. Viename abrikoso kauliuke potencialiai slypi 0,5 g vandenilio cianido.

25. Muskato riešutai. Šie prieskoniai turi jau miristicino ir elemicino. Žmogui suvalgius 5-30 g muskato riešutų, gali prasidėti haliucinacijos ar sąmonės sutrikimai, kurie paprastai praeina po 2-3 dienų. Bet gali išlikti pasibjaurėjimas muskato kvapu ir skoniu. Dideli šių riešutų kiekiai apnuodija kepenis. Du muskato riešutai vaiką gali net nužudyti.

26. Špinatai. Špinatuose esantis nitritas kūdikiams gali sukelti cianozę, o suaugusiesiems nepavojingas. Valgydami daug nitrito turinčius špinatus, suaugę žmonės jo gauna tik 0,00028 mg vienam kilogramui savo kūno svorio. Leidžiama nitrito paros norma yra 0,07 mg vienam kilogramui kūno svorio. Ekspertų nuomone, mirtina nitrito dozė yra 33 mg vienam kilogramui kūno svorio.

27. Siaubas!