Kas pavaizduota nuotraukoje?

1. Kas pavaizduota nuotraukoje?

2. Pamokos tema Ledynų susidarymo ir jų įtakos Žemės paviršiaus formavimuisi aiškinimas. Laima Railienė Kėdainių ,,Ryto” pagrindinė mokykla 2013

3. Pamokos uždavinys Mokiniai, naudodami vadovėlį, schemas, informacinius šaltinius, aiškins ledynų susidarymą ir jų įtaką Žemės paviršiaus formavimuisi.

4. Tai kas gi tas ledynas?

5. Ledynas Didžiulis sausumos ledo masės telkinys, slenkantis žemyn kalno šlaitu arba slėnio dugnu dėl sunkio jėgos, aukščiau slūgsančių sluoksnių slėgio, ledo plastiškumo ir takumo.

6. Aukščiausniego ribos esančioje ledyno srityje yra teigiamas kietųjų kritulių balansas. Tai ledyno maitinimo sritis, kurioje sniegas kaupiasi, virsta firnu, o firnas – ledu. Ledyno dalis, nuslinkusi žemiau sniego ribos, vadinama jo liežuviu.

7. Ledynai skirstomi

8. Alečo ledynas Šveicarijoje

9. Himalajuose tirpstantys ledynai

10. Ledynas Naujojoje Zelandijoje

11. Malaspino ledynas Aliaskoje

12. Ledynas Kanadoje

13. Ledynų įtaka žemės paviršiaus formavimuisi

14. Ledynas ir likę rieduliai Lietuvoje Lietuvos paviršių ledynai dengė kelis kartus. Paskutinis iš dabartinės Lietuvos teritorijos pasitraukė prieš 12 tūkst. metų. Uolienų gabalai, likę Lietuvoje, ir ledyno suapvalinti ir nugludinti, vadinami rieduliais. Jų paviršiuje pastebima būdingų įbrėžimų, kurie susidarė ledynui įšalusį akmenį velkant per kietą paviršių.

15. Puokės (Barstyčių) akmuo Tai didžiausias Lietuvos riedulys, esantis Skuodo rajone. Jis 13 m ilgio, 7 m pločio ir 4 m aukščio virš žemės. 680 t sveriantį riedulį ledynas atvilko iš dabartinės Švedijos teritorijos.

16. Ledyno suformuotas paviršius Ledynui traukiantis iš vidurio Lietuvos, čia liko didelių ledo laukų. Jie lėtai tirpo, morena nugulė žemės paviršių lygiu ir plonu sluoksniu. Susidarė vidurio Lietuvoje plytinti moreninė lyguma.

17. Ledyno dariniaiDubakloniai Dubakloniai – ilgi, siauri ledo tirpsmo tekančio vandens suformuoti duburiai. Jų dugne gali būti daubų. Ši reljefo forma labiausiai paplitusi Baltijos aukštumose. Dubakloniuose arba giliausiuose jų vietose telkšo ežerai. Tai ilgiausias – Asveja ir giliausias – Tauragnas.

18. Ozai Ozai – ilgi, siauri, panašūs į pylimą kalvagūbriai. Susideda iš smėlio ir žvirgždo sluoksnių. Žinomiausias – Šeškinės ozas Vilniuje. Tokių darinių pasitaiko ir Lietuvos vidurio žemumoje. Jie susidarė iš sąnašų, kurias suklostė ledyno tuneliais tekančios upės.

19. Termokarstinės daubos Termokarstinės daubos susidarė ten, kur, pasitraukus ledynui, po sąnašomis liko palaidoto ledo luitų. Šie palyginti dideli gabalai pamažu tirpo, paviršius jų dubo, kartais net įgriūdavo. Taip aukštumose susidarė nemažai daubų. Garsiausia termokarstinė dauba – 40 m gylio Velnio duobė netoli Aukštadvario.

20. Žagarės ozas

21. Vilniaus ozas

22. Pūčkorių atodanga

23. Krioklys su paskutinio apledėjimo nuogulomis

24. Ledynų tirpimas

25. Arkties ledynų tirpimas

27. Pakartokime • Kaip susidaro ledynas? • Kokias prisimenate ledyno suformuotas paviršiaus formas? • Kokią žalą daro tirpstantys ledynai?

28. Įsivertiname • Pamokoje sužinojau, kad... • Buvo įdomu... • Norėčiau daugiau sužinoti... • Šią pamoką sekėsi...

29. Refleksija • Ką jau žinojai, bet pasitikslinai pamokoje? • Kas buvo lengviausia pamokoje? Kodėl? • Kas sekėsi sunkiau? Kodėl?

30. Pateiktyje panaudota geografijos vadovėlių ŽEMĖ (Rytas Šalna ir kt.), wikipedia ir kitų šaltinių iliustracinė medžiaga.

31. Ačiū už pamoką