1.02k likes | 1.33k Views
GILYN Į ŠAKNĮ. LIETUVIŠKŲ ŠAKNŲ SIMBOLINI Ų TELKINIŲ KOGNITYVINĖ STRUKTŪRA. NOSTALGIJA. liguistas tėvynės ilgesys. DLKŽ gr. nostos (grįžimas) + algos (kančia; skausmas) Koks vienos šaknies lietuviškas žodis ?. tauta. 2 tautà sf. (4) NdŽ; Kos161(Pšl) savo krašto, namų ilgesys;
E N D
GILYN Į ŠAKNĮ LIETUVIŠKŲ ŠAKNŲ SIMBOLINIŲ TELKINIŲ KOGNITYVINĖ STRUKTŪRA
NOSTALGIJA • liguistas tėvynės ilgesys. DLKŽ • gr. nostos (grįžimas) + algos (kančia; skausmas) • Koks vienos šaknies lietuviškas žodis ?
tauta 2 tautàsf. (4) NdŽ; Kos161(Pšl) savo krašto, namų ilgesys; plg. 2 tausti.
tauta tauta - istoriškai susidariusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą kilmę, žemę, kalbą, istoriją, kultūrą. nutausti - netekti tautinių ypatybių, asimiliuotis tausti - netekti tautinių savybių DLKŽ
tauta • 1 tautà sf. (4) • 1. įvairioms gentims telkiantis istoriškai susidariusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą žemę, kalbą, istoriją, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą: Kas savo tautos ir jos kalbos nemyli, tas pagaliau nė savo motinos nemylės Žem. Didžiajam meistrui regėjos dar maž teesą kareivių grumtis su tokia tauta, kaip buvo lietuviai ir žemaičiai S.Dauk. Visos indoeuropiečių giminės taũtos dar tebebuvo viena tautaK.Būg. Tautõs giesmė (himnas) J.Jabl. Tautõs šventė J.Jabl. • 2. žemė, šalis, kraštas: Bet jūs atėjot veizdėtų (žvalgytų), kur žemė (viršuje tauta) atvira yra BB1Moz42,12. • 3. vokiečių kraštas, vokiečių žemė. • 2 tautàsf. (4) NdŽ; Kos161(Pšl) savo krašto, namų ilgesys; plg. 2 tausti.
tausti • 1 taũsti, tausta, taũto • 1. tolti, atprasti, atšalti (nuo savųjų, nuo namų): Taũsta aviukas nuo pulko, t. y. vienas sau vaikščioja J. Nelinksma, jog sūnus, svetimose šalyse klajodamas, tausta nuo namų S.Dauk. • 2. netekti tautinių savybių: Ta apylinkė tik nebaigusi taũsti NdŽ. • 3. darytis tautos nariu, tautiškai susiprasti. • 4. J blaustis, tižti. • 1 nutaũsti • 1. užmiršti (savuosius namus), atšalti, nutolti, nuprasti, nebejausti ilgesio, prieraišumo: Tėvainę bei gimtuvę savo didžiai mylėjo ir niekumet jos nenutauto S.Dauk. • 2 taũsti, taũčia, taũtė • . NdŽ; S.Dauk, Kos161 ilgėtis namų, tėviškės, tėvynės, jausti nostalgiją. • 2 nutaũsti,nutaũčia, nùtautė KŽ žr. 1 nutausti 1: Jos širdis nutautė nuo giminės, t. y. nuilgėjos, atjunko, numiršo, užšalo J. Vyrai savo namų nenutautę, t. y. nenumiršę J. Avis nùtautė gėrelį savo JI427.
tauta taũsti, taũčia, taũtė tauta nutaũto taũsti, taũsta, taũto
LIEUVIŲ KALBOS BENDROSIOS AUKŠTESNIOSIOS ONTOLOGIJOS GIMTASIS BRANDUOLYSyraSIMBOLINIS TELKINYS
ONTOLOGIJOS Semantinis tinklas (WordNet) ŽODYNAS Sinchroninis kalbos pjūvis
SEMANTINIS TINKLAS specialiosios ONTOLOGIJOS ŽODYNAI TEKSTYNAI Sinchroninis kalbos pjūvis BENDROJI AUKŠTESNIOJI ONTOLOGIJA GIMTASIS BRANDUOLYS LKŽ Diachroninis kalbos pjūvis
baras Alaus baras (skolinys) baras Slėgio vienetas baras (skolinys) baras “Kultūros barai” (kilęs iš berti) *bher KAS PRIKLAUSO GIMTAJAM BRANDUOLIUI
KAS PRIKLAUSO GIMTAJAM BRANDUOLIUI sodas sodas
MEDŽIO SEMANTIKA(ŽODYNAS) • sėdėti - laikytis vertikaliai, palenkus kojas ir atsirėmus į ką sėdmenimis. • palenkus kojas→ nestovėti, • laikytis vertikaliai→ negulėti, • atsirėmus į ką sėdmenimis→ netupėti
sodinti sėdėti sėdynė Laiko nėra Tik erdvė laikas laikas KOGNITYVINIS PJŪVISSCHEMA sėdėti/sodinti = dėti (suteikti vietą erdvėje) + sieti (kuriam laikui susieti su ta vieta)
fonologinis panašumas homonimija baras Alaus baras (skolinys) “Kultūros barai” (kilęs iš berti) semantinis panašumas sinonimija matyti/ regėti Simbolinis panašumas:fonolginis ir semantinis
Simbolinė konstrukcija simboliniai junginiai namas > ‘namas’ + NAMAS nam > ‘nam’ + NAMAS elis > ‘elis’ + MAŽUMAS simbolinė konstrukcija namelis > {‘nam’ + ‘elis’} + {NAMAS + MAŽUMAS}
ETIMOLOGINIS LIZDAS Šaknis ner {ner, nar, nir...} SIMBOLINIAI TELKINIAI lema nerti bendratis Rekonstruota šaknis *ner gramatinis apibūdinimas Indoeuropiečių prokalbė nersime garsinės ir grafinės formos ŽODYNAS Sinchroninis kalbos pjūvis darybos formos nerti, narinti, naras, nardyti, ... kaitybos formos nerti, nerdamas, neria,nersime ... nersime fonemos
žodis raiška reikšmė
NSOneatpažintas simbolinis objektas *kelH >kelia *kelh2 >kala Traukos jėga Traukos jėga
VOKINYSViską apsivóksi i šoksi Sd gramatinė sistema sakinys vokinys kognityvinė pateiktis (Cognitive Representation) leksinė sistema
leksinė / gramatinė informacija gramatinė sistema gramatinė sistema namelis namelis mažumas nežymėtas namas namas lingvistinė analizė leksinė sistema leksinė sistema
leksinė / gramatinė informacija gramatinė sistema gramatinė sistema kyla kelia kelia tranzityvinis (dėmesys į subjektą) Ne (dėmesys į objektą) kelti kilti kyla lingvistinė analizė (kognityvinė analizė) leksinė sistema leksinė sistema
leksinė / gramatinė informacija gramatinė sistema gramatinė sistema lizdas lizdas *ni-sd-os *sed sėdėti sėdėti etimologinė analizė leksinė sistema leksinė sistema
leksinė/ gramatinė informacija gramatinė sistema ? gramatinė sistema kalti kelia kala su traukos jėga kelti kelti kalti prieš traukos jėgą kognityvinė analizė leksinė sistema? leksinė sistema
kognityvinis lemavimas gramatinė sistema gramatinė sistema kelia kala kelia kala kognityvinė analizė kalti kelti kalti kelti semantinis lygmuo leksinė sistema semantinis lygmuo kognityvinis lygmuo ? leksinė sistema
Gilyn į šaknį etimologinis lizdas semantinis lygmuo sąvokos kognityvinis lygmuo ? nuovoka
TRADICINĖ LINGVISTIKA • SIMBOLINIS TELKINYS • tiek raiškos plane, tiek reikšmių plane • skaidomas į leksinę ir gramatinę dalis; • turi centrinį atraktorių – • lemą: • turi ašinę sąvokąleksinėje sistemoje • apibūdinami visi telkinio žodžiai gramatinės sistemos metodais
Homonimų įprasminimas (alaus) baras baras (kultūros) baras nerti (į vandenį) nerti nerti (nertinį) *kelH kelti kalti *kelh2
Du pavyzdžiai gramatinė sistema gramatinė sistema neria (į vandenį) neria (megztinį) kelia kala kalti kelti nerti (į vandenį) nerti (megztinį) semantinis lygmuo kognityvinis lygmuo ? leksinė sistema leksinė sistema
homonimija etimologinis lizdas tu gali laužo šakas kaitybos formos laužo liepsna jis gali laužyti laužas
homonimija berti barmenas baras
homonimija naras narys nerti
sinonimija matyti mesti semantinis tinklas (freimnet) regėti freimai ragas
kognityvinė semantika kelti nuovoka semantinis tinklas (freimnet) freimai kalti
Šaknies struktūra IDE šaknis: CVC Kur: C – priebalsė; priebalsių samplaika; laringalas V – balsė; dvibalsis; sonantas Lietuviška šaknis: CVC; VC; CV Kur: C – priebalsė; priebalsių samplaika; V – balsė; dvibalsis;
ŠAKNŲ PLUOŠTASK/L K L S B KL K-L KL-B KL-V KL-N K-LP K-LB KL-JD KL-VB KLŠ (S)K-LB
Akademikas Paulius Slavėnas • 1974 – 1979 • “Gamtamokslis žvilgsnis į prokalbes”, 1984 • “Prokalbės prasmingumas”, 1985
K-L ETIMOLOGINIAI LIZDAI • K-Lkalti, kaltis, kulti, kūlis, kuolas, kurėlis, priekalas, sankalas < *kelh2- • K-Lkelti, kilti, kalnas, kalvė, kėlena, kelis, kelmas, kelnės, kulnas, inkilas <*kelH- • K-Lkalėti < kaltėti <kaltas < skelėti [skalnas, skola] ? Kalėti [stelbti] • K-Lkelias < kelta < *kwelh1- ? Anksčiau iš kelti • K-Lkaulas < * kelh2ulo • K-Lkaklas < *kal-klas < *kwelh1-tlo; MA: *kwel, *kwleu [sukti] • (S)K-LBkalbėti < *(s)kelbh- [skelbti] • K- LPkilpa*klHp- ; MA: *kwelp [lankas] • K-L kiaulė ??
KL- ETIMOLOGINIAI LIZDAI • KLkloti, kluonas < *kleh2- • KLklėsti I,II, < sklėsti < ?? • KL klasta < klėsti ?? semantika • KL-Vkliauti, kliūti, kliaudėti, kliudyti, < *klevH-/ *kluH • KL-JDklejoti, kliedėti <*klej- ?? • KLklausti, klausyti ?? • KL-Bklebti?? • KL-Nklanas < *klen-/ *klin- • KL-Vklevas ?? • KL-VBklaupti, klupti < *klevb- • KLŠkulšė < *klš- [lot. calx; it. calcio]
ė o a e i u y ū
kėlė kuolas kala kelia kilo kulia kyla kūlė
ŠAKNŲ PLUOŠTASK/L • KeL {kel, kėl, kil, kyl} • KaL {kal, kul, kol, kūl} • KeLias {kel} (<kwel) • KaLba {kalb, kelb} • KiLpa {kelp} • ? KiauLė
NSTnepripažintas simbolinis telkinys • Reikšmių visuma • {Kelti, kilti, kalti, kulti, kelias ...} • {Kalnas, kalba, kaulas...} • {kiaulė... }