260 likes | 779 Views
Lietuvi ški vardai pas a ulyje …. Kiekvienas žmogus rašo savo gyvenimo istoriją, kuri dažnai būna s usipynusi su to žmogaus tėvyne ar šalimi kurioje jis gyvena. Kartais atsitinka taip, kad vieno žmogaus gyvenimo istorija ilgam palieka
E N D
Kiekvienas žmogus rašo savo gyvenimo istoriją, kuri dažnai būna susipynusisu to žmogaus tėvyne ar šalimi kurioje jis gyvena. Kartais atsitinka taip, kad vieno žmogaus gyvenimo istorija ilgam palieka pėdsaką, pasaulio istorijoje, moksle, literatūroje, mene ir ateities kartas nuteikia dideliems darbams. Šiame darbe stengėmės rasti kuo daugiau informacijos apie žymius Lietuvos žmones, kurių vardai puošia ne vieną pasaulio tašką...
M. K. Čiurlionio kupolas M. K. Čiurlionis M. K. Čiurlionio paveikslas „Ramybė“ Čiurlionio kupolas– yra Arkties vandenyne, Prano Juozapo žemės salyne. Tai aukštumos Hukerio saloje. Šiuo vardu juos pavadino 1913 m. Arkties ekspedicijos dalyvis, dailininkas N. Pineginas, M. K. Čiurlionio gerbėjas. Tamsios uolos siluetas su spindinčiais atšvaitais jūroje jam priminė M. K. Čiurlionio paveikslą „Ramybė“.
M. K. Čiurlionio viršūnė M. K. Čiurlionis M. K. Čiurlionio vardo viršūnė yra Pamyro kalnuose, Šechdaros kalnagūbryje, kuris yra tarp Piandžio ir Šachdaros upių, Tadžikijos teritorijoje. Jos aukštis – 5794 metrai. Šiai bevardei Pamyro viršūnei 1964 metų liepos 28 d. M. K. Čiurlionio vardą davė pirmoji Lietuvos alpinistų ekspedicija į pietvakarių Pamyrą.
Lietuvos viršūnė Lietuvos vardo viršūnė - tai kalnas Pamyro kalnų pietvakariuose, Šachdaros kalnagūbryje,Tadžikijos respublikos teritorijoje. Šios viršūnės aukštis - 6080 metrų. Šis kalnas gavo Lietuvos pavadinimą, nes 1964 metais rugpjūčio 18-ą dieną pirmieji alpinistai, įkopę į šią viršūnę, buvo lietuviai. Alpinistų grupės vadovas buvo - R. Agūnas.
K. Donelaitis M. Donelaičio viršūnė Kristijono Donelaičio vardas vienai iš Pamyro kalnų viršūnių buvo suteiktas 1964 metų liepos 18-ą dieną, kai į ją įkopė Lietuvos alpiniatų grupė, kuriai vadovavo K. Monstvilas. Ji yra Šachdaros kalnagūbryje, Tadžikijos respublikos teritorijoje. Šio kalno aukštis 5837 metrai.
Gedimino Akstino viršūnė Gedimino Akstino viršūnė yra Tian Šanio kalnuose. Ji gavo pirmojo Lietuvos alpinisto vardą. Tokį pavadinimą davė pirmieji lietuviai alpinistai užkopę į jį 1959 metais spalio 12 dieną. Šios viršūnės aukštis – 4250 metrų.
Lietuvos alpinistų viršūnė Lietuvos alpinistų viršūnė yra Tian Šanio kalnuose. Ši viršūnė gavo Lietuvos alpinistų vardą, kurie 1960 metais spalio 15 dieną įkopė į šį kalną.
Nemuno viršūnė Nemuno vardo viršūnė yra Tian Šanio kalnuose, į pietus nuo Isik Kulio ežero, Terskei Alatau kalnagūbryje, Kirgizijos teritorijoje. Šio kalno aukštis 4650 metrai. Didžiosios Lietuvos upės vardą šiai viršūnei 1979 metais davė lietuviai alpinistai, kurie pirmieji įkopė į šį kalną.
Domeikos vardo kalnagūbrys I. Domeikos kiemelis Čilės universitete Igno Domeikos varduČilėje yra pavadinta apie 110 įvairiausių objektų: sala Čilės pakrantėje, kiemelis Čilės universiteto rūmuose, miestas iruostas, lapių atmaina, fosilijos - jau išmirusių moliuskų rūšis, gėlė, jo atrastas mineralas domeikitas ir daug kitų objektų. 1899m., Igno Domeikos vardas buvo suteiktas 450 km ilgio kalnagūbriui, iškėlusiam Andų kalnyne savo viršūnes į 4 km aukštį. Ignas Domeika
Čerskio kalnas Jonas Čerskis Jono Čerskio, garsaus XX amžiaus lietuvių tyrinėtojo, vardu pavadintas kalnagūbris yra Rusijos teritorijoje, rytų Sibire, tarp Indigirkos ir Kolymos upių. Jis tęsiasi 800 km. Didžiausias aukštis 2119 metrų. J. Čerskio vardu taip pat pavadintas kalnynas rytų Sibire. Jo ilgis 1600 km. Didžiausias aukštis 3147 metrų. Šio lietuvio vardą gavo ir dvi viršūnės, esančios Baikalo ežero pakrantės kalnuose, stiklasparnis drugys, iškastinė žuvis ir kt.
Paminklinė lenta skirta M. Šalčiui Bolivijoje Guajaramerino mieste Matas Šalčius Matas Šalčius Pietų Amerikoje, Bolivijoje, Guajaramerino miesto aikštėje, greta naujai pastatytos bažnyčios 2005 m. atidengta paminklinė lenta skirta žymiam XX a. lietuvių keliautojui atminti. “Saulė šviečia lygiai visiems” – M. Šalčius
Vasario 16-osios simbolika Vasario 16-osios simbolika Vasario 16-osios gimnazija Vasario 16-osios gimnazijos atidarymas įvyko 1950 m. Dypholco kareivinėse, o kitais metais vasario 16-ąją, švenčiant Lietuvos nepriklausomybės dieną, jai buvo suteiktas Vasario 16-osios vardas, kuris ir apibrėžia gimnazijos tikslą. 1953 m. buvo nupirkta Hiutenfelde Renholfo pilis, parkas ir 1965 m. jau naujas administracinis pastatas. 1984 m. pilyje kilo didelis gaisras. Tada labai daug kas nukentėjo, tačiau pilis buvo suremontuota ir jau 1989 m. įvyko iškilmingas gimnazijos atidarymas Renholfo pilyje. Šioje gimnazijoje su visais mokiniais yra švenčiamos visos lietuvių šventės pagal visas lietuvių liaudies tradicijas bei pažymimos visos Lietuvai reikšmingos datos. Gimnazijoje besimokantiems vaikams yra suteikiamos visos sąlygos turiningai bei naudingai praleisti laiką po pamokų. Yra ansambliai ir kiti būreliai. Šioje mokykloje mokinių elgesys, pamokinę ir popamokinė veikla yra griežtai prižiūrima, įsteigti mergaičių ir berniukų bendrabučiai.
Paminklas S. Dariui ir S. Girėnui Soldine, Lenkijoje Steponas Darius ir Stasys Girėnas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardai bei jų žygdarbiai visiems lietuviams gerai žinomi. 1936 metais liepos 17 dieną Soldine, Dėlcigo miške Lietuvos aeroklubas pastatė paminklą garsiems lakūnams atminti. Balto granito paminklas vaizduoja du sujungtus gulsčius kryžius. Dvigubo kryžiaus viename šone yra įrašai lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis: „Čia žuvo lietuviai lakūnai – Atlanto nugalėtojai – Steponas Darius ir Stasys Girėnas“. 1935 m. liepos 28 d. Čikagoje, Marketo parke atidengtaspaminklas S.Dariui ir S. Girėnui atminti. 1958m. spalio 19 dieną Niujorke, Brukline, Viljamsberge iškilmingai atidengtas antrasis paminklas žuvusiems lakūnams atminti. Šis paminklas stovi aikštėje pavadintoje ,, Lituanikos'' vardu. 1971m. liepos 18 d. Beverly Shores, Indianos valstijoje, atidarytas ,,Lituanikos" parkas ir taip pat atidengtas paminklas. Paminklas Dariui ir Girėnui Čikagoje, JAV
Jogailos vardas Lenkijoje Lenkijoje, Krokuvos mieste veikia Jogailos vardo universitetas. Ši mokslo įstaiga buvo įkurta 1364 m. Kazimiero Didžiojo. Šį universitetą baigė daug žinomų asmenybių, tai M. Kopernikas, K. Vojtyla ir kt. Jogailos vardouniversitetas
J. Mateikos paveikslas „Žalgirio mūšis“ Žalgirio mūšio paminklai Žalgirio mūšio paminklas Krokuvoje Žalgirio mūšis įvyko 1410 m. liepos 15 d. Dabartinėje Lenkijos teritorijoje, į pietvakarius nuo Olštyno, prie Griunvaldo (lietuviškai „Žalia giria“) kaimelio, tad lietuviai šį mūšį vadina Žalgirio vardu. Šioje vietoje iki šiol stovi paminklas mūšiui atminti. Dar vienas paminklas Žalgirio mūšiui yra Krokuvoje. Istorinio mūšio 500 m. sukakčiai paminėti, jį suprojektavo skulptorius Antanas Vivulskis. Paminklas prie Griunvaldo kaimelio
Vienas iš valstybės simbolių yra jos vėliava. Lietuvos Respublikos vėliava plevėsuoja šalia daugelio svarbiausių pasaulio institucijų: Niujorke, prie Jungtinių Tautų Organizacijos būstinės, Strasbūre šalia Europos sąjungos parlamento, Briuselyje prie NATO būstinės. Lietuviška trispalvė iškelta ir 40 pasaulio valstybių, kuriose yra Lietuvos Respublikos ambasados.
Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje Lietuvos Respublikos ambasada Latvijos Respublikoje LR ambasada Belgijos Karalystėje ir Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei Lietuvos ambasada Danijoje Danijos karalystei ir Islandijos Respublikai Lietuvos Respublikos Generalinis Konsulatas Kaliningrade LR Ambasada Kinijos Liaudies Respublikoje Lietuvos ambasada Norvegijoje LR ambasada Jungtinėje Karalystėje Lietuvos Respublikos ambasada Nyderlanduose Lietuvos Respublikos Generalinis Konsulatas Sankt Peterburge LR ambasada Suomijoje LR Ambasada Rusijos Federacijoje Lietuvos Respublikos Nuolatinė atstovybė prie NATO Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje Lietuvos ambasada Švedijoje
Airijoje Egipte D. Britanijoje Ukrainoje Rusijoje Estijoje Kanadoje Vengrijoje Prancūzijoje Japonijoje Turkijoje Pakistane Australijoje Ganoje Kinijoje Norvegijoje Baltarusijoje Gruzijoje Austrijoje Olandijoje Argentinoje Jamaikoje Latvijoje Singapūre Graikijoje Ispanijoje Lenkijoje Portugalijoje Čekijoje Italijoje Malaizijoje Suomijoje Danijoje Izraelyje Monake Švedijoje Dominikoje JAV Vokietija Senegale
Jungtinių Tautų Organizacijos būstinė Niujorke (JTO) NATO būstinė Briuselyje ES Parlamentas Strasbūre Europos Taryba Raudonasis Kryžius
VARDAN TOS LIETUVOS… DARBĄ ATLIKO: Klaipėdos ,,Vėtrungės “ gimnazijos mokiniai Ieva Volodzkaitė Kristina Gedvilaitė Marius Buinevičius DARBO VADOVĖ: Geografijos mokytoja metodininkė Daiva Mickutė