BALISTIKOS PAGRINDAI

1. BALISTIKOS PAGRINDAI kpt. Andrius Bogdanovas

2. GIŠ • Programa; • Vertinimas; kpt. Andrius Bogdanovas

3. TIKSLAS • Paaiškinti vidaus ir išorės balistikos pagrindus. • Vertinti šaudymo veiksmingumą apskaičiuojant pagrindinius veiksmingo šaudymo rodiklius. 04/10/2014 kpt. Andrius Bogdanovas kpt. A. Bogdanovas 3

4. Užduotys: • Žinoti ir išmanyti pagrindinius balistikos, tikimybių ir paklaidų teorijos, kulkų ir sviedinių sklaidos dėsnius, taikomus nustatant šaudymo veiksmingumą. 04/10/2014 kpt. A. Bogdanovas 4

5. BALISTIKA • Mokomieji klausimai: • Vidaus balistikos pagrindai • Išorės balistikos pagrindai 04/10/2014 kpt. Andrius Bogdanovas kpt. A. Bogdanovas 5

6. BALISTIKA Kas yra balistika ? Balistika (nuo graikiško žodžio „balo“ – mėtyti, svaidyti) – mokslas tiriantis sviedinių, kulkų, minų, bombų ir kitų šaudmenų judėjimo dėsnius. kpt. Andrius Bogdanovas

7. BALISTIKA Balistika skirstoma į šias 4 dalis : a) VIDAUS - tiriančią kulkos (sviedinio ir kt.) judėjimą, veikiant parako dujoms ir reiškinius susijusius su šiuo judėjimu; b) TARPINĖ Tiria sviedinio judėjimą tuo metu, kai jis palieka vamzdį ir varančios dujos patenka į aplinką kpt. Andrius Bogdanovas

8. BALISTIKA c) IŠORĖS : Tiria laisvą sviedinio ar šaudmens judėjimą oru D) GALINĖ : Tiria sviedinio (Šaudmens) sąveiką su taikiniu ,šaudmens ar sviedinio dalių judėjimą taikinyje (kūne šarve ir pan.) kpt. Andrius Bogdanovas

9. Skiriamos specializuotos balistikos šakos a) TEISMO BALISTIKA Tiria kaip pagal žaizdą ar kitą paveiktą taikinį, kulką ar sviedinio skeveldras, nustatyti ginklo rūšį, atpažinti individualų ginklą ir šūvio aplinkybes. b) ŽAIZDŲ BALISTIKA Tiria žaizdos sudarymo mechaniką, kas svarbu gydant žaizdas ir kuriant šaunamuosius ginklus ir jų šaudmenis. Nagrinėja sviedinių poveikį pažeisto organizmo (žmogaus ar kitų gyvūnų). Tai tarpdisciplininė sritis jungianti galinę balistiką, audinių biomechaniką ir mediciną. kpt. Andrius Bogdanovas

10. Šautinė žaizda kpt. Andrius Bogdanovas

11. Sunkio jėgos kryptis Oro pasipriešinimo jėgos kryptis Metimo linija Trajektorija Vidaus balistika kpt. Andrius Bogdanovas

12. VIDAUS BALISTIKOS SKYRIAI : - tiria užtaiso degimo dėsnius; 1. Pirostatika 2. Pirodinamika - procesus, vykstančius vamzdyje šūvio metu, ir jėgas veikiančias vamzdį ir kulką (sviedinį) - ŠŪVIS IR JO PERIODAI. 3. Ginklų projektavimas kpt. Andrius Bogdanovas

13. Vidaus balistikos objektas Vidaus balistika tiria racionalaus parako užtaiso energijos naudojimo galimybes. Pagrindinis uždavinys – nustatyti kaip tam tikros masės kulka įgyja tam tikrą pradinį greitį, kada maksimalus slėgis vamzdyje neviršija reikiamo dydžio. kpt. Andrius Bogdanovas

14. ŠŪVIS IR JO PERIODAI kpt. Andrius Bogdanovas

15. PROCESAI VYKSTANTYS ŠŪVIO METU Šūvio metu išskiriami keturi, einantys vienas paskui kitą, periodai: I. pirmasis arba paruošiamasis; II. antrasis arba pagrindinis; III. trečiasis; IV. ketvirtasis arba dujų vėlesnio veikimo periodas. kpt. Andrius Bogdanovas

16. I periodas PIRMASIS PERIODAS Periodas tęsiasi nuo parako užtaiso degimo pradžios iki visiško kulkos įsirėžimo į vamzdžio graižtvas kpt. Andrius Bogdanovas

17. PIRMASIS PERIODAS • Vamzdžio kanale susidaro toks dujų slėgis, kuris pajudina iš vietos kulką ir įveikia kulkos apvalkalo pasipriešinimą, įsirėžiant į vamzdžio graižtvas. • Slėgis pasiekia 250-500 kg/cm² priklausomai nuo graižtvų sandaros, kulkos svorio ir jos apvalkalo kietumo. • Šiame periode parakas dega pastoviame tūryje, kol slėgis nepasieks taip vadinamo forsavimo slėgio Pf. • Teigiama,kad kulkos apvalkalas įsirėžia į graižtvas vienuakimirksniu ir susidarius forsavimo slėgiui, kulka pradeda judėti iš karto. kpt. Andrius Bogdanovas

18. II periodas ANTRASIS ARBA PAGRINDINIS PERIODAS Periodas tęsiasi nuo kulkos judėjimo pradžios iki visiško parako užtaiso sudegimo, kurisdega greitai kintančiame tūryje. Periodo pradžioje, kai kulkos judėjimo greitis nedidelis,dujų kiekis auga greičiau, nei erdvėje tarp kulkos ir tūtos dugno, dujų slėgis sparčiai didėja ir pasiekia maksimalų dydį (slėgį) Pmax . Jis susidaro kulkai pasislinkus 4-6 cm. kpt. Andrius Bogdanovas

19. III periodas TREČIASIS PERIODAS Periodas tęsiasi nuo visiško parako užtaiso sudegimo iki kulkos išlėkimo iš vamzdžio kanalo. • nuo pat šio periodo pradžios parako dujų nedaugėja, tačiau stipriai suspaustos ir įkaitintos jos slegia kulką irdidina jos judėjimo greitį. • kulkos greitis išlekiant iš vamzdžio kanalo (Vž) truputimažesnis nei pradinis. • kai kurios ginklų rūšys trečio periodo neturi. Tai ginklai su trumpais vamzdžiais, nes iki kulkos išlėkimo iš vamzdžio kanalo parako užtaisas nespėja sudegti. kpt. Andrius Bogdanovas

20. IV periodas KETVIRTASISPERIODAS Periodas, tęsiasi nuo kulkos išlėkimo iš vamzdžio kanalo iki parako dujos nustoja veikti kulką. Parako dujos išsiveržia iš vamzdžio kanalo 1200-2000 m/s greičiu, veikia kulką ir suteikia jai papildomą greitį. Slėgis krenta nuo Pž iki atmosferinio (Patm). Didžiausią maksimalų greitį (Vmax.) kulka pasiekia IV periodo pabaigoje – keli cm nuo šaulio ginklo vamzdžio žiočių. kpt. Andrius Bogdanovas

21. IV periodas KETVIRTASISPERIODAS • IV periodas pasibaigia tuo momentu, kai parako dujų slėgis į kulkos dugną susilygina su oro slėgiu. • įkaitusioms parako dujoms (anglies oksidu ir vandeniliu), išeinančioms iš vamzdžio paskui kulką susidūrus (susimaišo) su oru (deguonimi), susidaro smūgio bangąir blyksnis–tai yra garso šaltinis ir šūvio liepsna. kpt. Andrius Bogdanovas

22. ŠŪVIO PERIODAI kpt. Andrius Bogdanovas

23. VAMZDŽIO ATSPARUMAS IR PATVARUMAS Vamzdžio atsparumu vadinama - jo galimybė išlaikyti tam tikrą slėgį be liekamosios deformacijos. Šūvio metu ginklo vamzdyje susidaro labai didelis dujų slėgis, todėl vamzdžio sandara turi užtikrinti pakankamą jo atsparumą. Ginklų vamzdžiai gaminami tokio storio, kad galėtų išlaikyti slėgį 1,3 – 1,5 karto didesnį už slėgį, susidarantį toje vietoje normalaus šūvio metu. Jei dujų slėgis viršija dydį, kuriam apskaičiuotas vamzdžio sienelių atsparumas, vamzdis gali išsipūsti arba plyšti. kpt. Andrius Bogdanovas

24. VAMZDŽIO ATSPARUMAS IR PATVARUMAS Šaulių ginklų vamzdžio susidėvėjimą parodo šie trūkumai: a) 2,5 karto padidėjusi kulkų sklaida. b) Graižtvos neįsuka kulkų. Kulkų neįsukimas nustatomas pagal ovalines skylutes taikinyje. kpt. Andrius Bogdanovas

25. VAMZDŽIO ATSPARUMAS IR PATVARUMAS Vamzdžio patvarumą mažins šios susidėvėjimo priežastys: a) Mechaninės b) Terminės c) Cheminės kpt. Andrius Bogdanovas

26. VAMZDŽIO ATSPARUMAS IR PATVARUMAS Mechaninės priežastys: Kulka daužosi ir trinasi į graižtvas – neteisingai valomas vamzdis todėl pasikeičia vamzdžio kanalo diametras, graižtvų profilis, atsiranda smulkūs įtrūkimai. kpt. Andrius Bogdanovas

27. VAMZDŽIO ATSPARUMAS IR PATVARUMAS Terminės priežastys: Aukšta dujų temperatūra dėl trumpos šūvio trukmės nevienodai įkaitina vamzdžio sienelių sluoksnius. Po šūvių išoriniai sienelių sluoksniai greičiau atvėsta tai dėl nevienodo vamzdžio sluoksnių išsiplėtimo ir susitraukimo atsiranda įtrūkimai ( išdegimai) kpt. Andrius Bogdanovas

28. VAMZDŽIO ATSPARUMAS IR PATVARUMAS Cheminės priežastys: Veikiant parako dujų cheminėms medžiagoms, vamzdžio paviršius pakinta . Anglies bei azoto oksidai, esantys parako dujų sudėtyje, sukelia vamzdžio sienelių cementavimą ir sumažina atsparumą aukštoms temperatūroms. Daug įtakos vamzdžio susidėvėjimui turi nuodegos, kurios susidaro šaudant, jai laiku jos neišvalomos vamzdis pradeda rūdyti. kpt. Andrius Bogdanovas

29. VAMZDŽIO ATSPARUMAS IR PATVARUMAS • Jei po šaudymo neišvalomos parako nuodegos, tai vamzdžio kanalas per trumpa laiką pradeda rūdyti tose vietose, kur pažeistas chromo sluoksnis. • Remiantis ginklų korozijos teorija, nustatytos šios ginklų valymo taisyklės: kpt. Andrius Bogdanovas

30. VAMZDŽIO ATSPARUMAS IR PATVARUMAS • Ginklą būtina valyti tuoj pat po šaudymo, esant galimybei – pačioje šaudykloje. • Visas nuodegas būtina pašalinti per pirmąjį valymą. • Jai pirmas ginklo valymas buvo atliktas šaudykloje, pakartotinas valymas atliekamas tuoj pat grįžus į kareivines. • Jai ginklą įnešus į šiltas patalpas vamzdis aprasojo, nedelsiant valyti vamzdį. • Išvalytas vamzdis sutepamas. kpt. Andrius Bogdanovas

31. VAMZDŽIO ATSPARUMAS IR PATVARUMAS • Vamzdžio patvarumas didinamas laikantis ugnies rėžimo. • Ugnies rėžimu vadinamas didžiausias šūvių skaičius per tam tikrą laiką be žalos ginklui ir be šaudymo rezultatų pablogėjimo. • Kiekviena ginklo rūšis turi savo ugnies rėžimą. Dėl to kai kuriuose ginkluose, atsižvelgiant į ugnies rėžimą yra keičiami arba atšaldomi jų vamzdžiai. kpt. Andrius Bogdanovas

32. Pradinis kulkos greitis ir pradinė energija Pradiniu greičiu (V0 ) vadinamas kulkos sąlyginis greitis prie vamzdžio žiočių. Šis greitis nurodomas šaudymo lentelėse ir ginklų charakteristikose. Didėjant pradiniam greičiui, didėja kulkos lėkimo tolis, ugnies tikslumas, tiesiojo šūvio tolis, naikinamoji ir pramušamoji galia, mažėja išorės sąlygų poveikis jos lėkimui. kpt. Andrius Bogdanovas

33. Kulkos pradinis greitis priklauso nuo: 1. vamzdžio ilgio 2. kulkos svorio 3. parako užtaiso svorio 4. temperatūros bei drėgnumo 5. parako grudelių dydžio ir formos 6. užtaisymo tankio kpt. Andrius Bogdanovas

34. Vamzdžio ilgis Didinant vamzdžio kanalo ilgį tam tikros ribos pradinis kulkos greitis didėja, nes kulką ilgesnį laiką veikia dujų slėgis. Ginklo vamzdžio ilgį tikslinga didinti tiktai tol, kol dujų slėgis į kulkos dugną didesnis nei pasipriešinimo jėga vamzdžio kanale. kpt. Andrius Bogdanovas

35. Kulkos svoris Didinant kulkos svorį, kai kitos sąlygos pastovios, pradinis greitis mažėja, nes vienoda dujų slėgio jėga ginklo vamzdyje suteikia mažesnės masės kulkai didesnį greitį. kpt. Andrius Bogdanovas

36. Parako užtaiso svoris Didinant parako užtaiso svorį, o kitų sąlygų nekeičiant, didėja parako dujų kiekis, didėja maksimalus slėgis vamzdžio kanale ir didėja kulkos greitis. kpt. Andrius Bogdanovas

37. Temperatūra bei drėgnumas Keliant parako užtaiso temperatūrą, didėja parako degimo greitis, didėja maksimalus slėgis vamzdžio kanale ir didėja kulkos pradinis greitis. Didėjant parako užtaiso drėgmei, mažėja jo degimo greitis ir pradinis kulkos greitis. kpt. Andrius Bogdanovas

38. Parako grudelių dydis ir formos Parako grūdelių forma ir matmenys turi įtakos parako užtaiso degimo greičiui ir pradiniam kulkos greičiui. kpt. Andrius Bogdanovas

39. Užtaisymo tankis Užtaisymo tankiu vadinamas parako užtaiso svorio ir tūtos dalies, kurioje yra parakas, tūrio santykis. Jei kulka įstatyta per giliai, tai gerokai padidėja užtaisymo tankis, kas gali šūvio metu sukelti staigų slėgio padidėjimą ir vamzdžio plyšimą. Padidėjus užtaisymo tankiui, mažėja pradinis kulkos greitis. kpt. Andrius Bogdanovas

40. Ginklo atatranka Atatranka yra šaunamojo ginklo ( jo vamzdžio) judesys atgal šūvio metu. Ši energija yra nežymi ir šaulys nejaučia smūgio. Rankinių ginklų atatrankos energija šaudančiajam nesukelia skausmo. Šaudant iš povamzdinių granatsvaidžių atatrankos energija yra žymei didesnė, todėl jai sumažinti naudojamas buožės padas. kpt. Andrius Bogdanovas

41. Kulkos išlėkimo kampas Šūvio metu vamzdis virpa ir kulkai išlekiant gali nukrypti į bet kurią pusę. Šitas nukrypimas didėja neteisingai naudojant atramą bei šaudant iš nevalyto ginklo. Dėl šių priežasčių susidaro kampas tarp nutaikyto vamzdžio kanalo krypties iki šūvio (pakilimo linijos) ir jo krypties kulkai išlekiant iš vamzdžio (metimo linijos). Šitas kampas vadinamas išlėkimo kampu. kpt. Andrius Bogdanovas

42. Sunkio jėgos kryptis Oro pasipriešinimo jėgos kryptis Metimo linija Trajektorija Išorės balistika kpt. Andrius Bogdanovas

43. Išorės balistika Išorinė balistika duoda pradinius duomenis, kuriais remiantis sudaromos šaudymo lentelės, apskaičiuojamos ginklų taikymo įrenginių skalės ir parengiamos šaudymo taisyklės. Išorinėmis balistikos išvadomis plačiai naudojamasi mūšio metu nustatant pradinius duomenis šaudymui, vėjo kryptį ir greitį, oro temperatūros ir kitų šaudymo sąlygų poveikį, taip pat padalinių vadams organizuojant ugnį mūšio metu. kpt. Andrius Bogdanovas

44. Išorės balistika Pagrindinis išorės balistikos uždavinys yra nustatyti, kokiu pradiniu greičiu, kokiu pakilimo kampu, kokios formos turi buti kulka, kad ji pasiektų norimą žemės arba erdvės tašką. kpt. Andrius Bogdanovas

45. Išorės balistika Kiti išorės balistikos uždaviniai yra meteorologinių sąlygų įtakos kulkos lėkimui nustatymas, pataisų lentelių sudarymas ir besisukančios kulkos lėkimo tyrimas. kpt. Andrius Bogdanovas

46. Išorės balistika Trajektorija – tai kreivė, kuria juda kulkos svorio centras. Skriejančią kulką veikia dvi pagrindinės jėgos: 1. Sunkio jėga priverčia kulką laipsniškai leistis žemyn. 2. Oro pasipriešinimo jėga sulėtina jos greitį. Dėl šių jėgų veikimo kulkos trajektorija turi nesimetriškai išlenktos kreivos linijos formą. kpt. Andrius Bogdanovas

47. Sunkio jėgos kryptis Oro pasipriešinimo jėgos kryptis Metimo linija Trajektorija Kulkos trajektorija kpt. Andrius Bogdanovas

48. Išorės balistika Kulkos judėjimas oru: lekiant kulkai oru, be sunkio jėgos, ja veikia ir oro pasipriešinimo jėga, kurios poveikis labai didelis kulkos lėkimui jis gerokai sumažina greitį ir lėkimo nuotolį. kpt. Andrius Bogdanovas

49. Išorės balistika Oro pasipriešinimą sukelia trys priežastys: a) trintis b) sūkurių susidarymas c) balistinė banga kpt. Andrius Bogdanovas

50. Išorės balistika Trintis : oro dalelės, kabindamosios už skriejančios kulkos sudaro trinties jėgą, kuri mažina kulkos greitį. Sūkurių susidarymas: ši jėga priklauso nuo kulkos formos ir mažėja didėjant kulkos aptakumui – naudinga naudoti kulkas su prailginta ir susiaurinta galine dalimi. kpt. Andrius Bogdanovas