100 likes | 2.32k Views
H.Radauskas “Lietus”. Darbo autorius: Jolanta Trakimaitė, II g kl. 20 10 m. “Lietus”. Lietus plonom stiklinėm kojom Po visą sodą bėginėja. Lazdyno žalsvos šakos moja, Džiaugsmingai krūpčioja alėja. Miško aikštelėj senas beržas Iškėlė žalią kiaurą skėtį,
E N D
H.Radauskas “Lietus” Darbo autorius: Jolanta Trakimaitė, II g kl. 2010 m.
“Lietus” Lietus plonom stiklinėm kojom Po visą sodą bėginėja. Lazdyno žalsvos šakos moja, Džiaugsmingai krūpčioja alėja. Miško aikštelėj senas beržas Iškėlė žalią kiaurą skėtį, Ir iš vandens purienos veržias Pasaulį auksu sužavėti. Geltonu vingiu žaibas liejas, Nurieda dundesys platus. Po visą žemę bėginėja Stiklinėm kojom tas lietus.
Pavadinimo reikšmė • Pavadinimas “Lietus” nusako eilėraščio temą. • Būtent jis yra viso veiksmo priežastis,pradinis taškas, išjudintojas. • Iš tiesų lietus, vanduo - gyvybės šaltinis, be jo visa gamta,kaip ir be saulės, pasmerkta mirčiai.
Eilėraščio tema • Iš pirmo žvilgsnio - tai paprastas ir savo sandara,ir savo tema peizažinis eilėraštis. • Jo centre mažas gamtos stebuklas - lietus,kuris atgyja lyg koks išdykęs nenuorama vaikas.
Eilėraščio pasaulis • Labai spalvingas, ryškus: žalias beržo skėtis, purienų auksas, geltonas žaibas. • Stebinantis savo neįprastumu: lietus “plonom stiklinėm kojom”, beržas, laikantis “žalią kiaurą skėtį”.
Eilėraščio žmogus • Eilėraščio žmogus - objektyvus stebėtojas, tarsi mažas vaikas, matantis įprastą gamtos reiškinį – lietų – tarsi pasaką. • Viskas jam atrodo gyva: ir lietus, ir senelis beržas,ir gražuolės purienos. • Ir visa, ką mato lyrinis “aš”, sušildyta jo meile, švelniu prisirišimu.
Eilėraščio nuotaika • Lengva, šviesi, skaidri. • Nerūpestingo linksmumo įspūdis sukurtas jau pačios eilėraščio temos –pavasarinio lietaus. • Jaučiama didelė vidinė energija – niekas nestovi vietoje, viskas juda, bėga, veržiasi. • Tik grėsmingas “dundesys platus” tarsi priverčia sudrebėti, išsigąsti, tačiau neilgam.
Eilėraščio idėja ir vertybės • Tyli, rami meilė viskam, kas gyva. • Sugebėjimas paprastuose dalykuose įžvelgti grožį.
Eilėraščio kalba • Kalbama glaustai, santūriai, kažin kaip ”vyriškai”. • Santūriai vartojami ir skyrybos ženklai –kablelis, taškas. • Parašyta jambu, kryžminis rimavimas. • Vyriškas rimas skamba kiek griežčiau, kategoriškiau paskutiniame posme. • Lietaus motyvas tarsi apgaubia eilėraštį.
Šaltiniai • I. Agurkienė, V. Bartaševičienė “Estetiškasis Radauskas”; • “Mokykimės analizuoti ir interpretuoti”; • V. Daujotytė, R. Tamošaitis, R. Tutlytė, G. Viliūnas “Literatūra XI – XII kl. II-oji knyga”; • G. Viliūnas”Modernizmas.II dalis(XX a. vidurys ir antroji pusė)”.