1 / 40

Atvirojo kodo programų integravimas į vartotojų tinklalapius

Atvirojo kodo programų integravimas į vartotojų tinklalapius. Tomas B lažauskas KTU, 2007. Nagrin ėjamos temos. Tinklalapį sudarančių komponentų apžvalga; Atvirojo kodo tinklalapių komponentų diegimas; Tinklalapių komponentų integravimas į sistemą. Tinklalapiuose naudojami komponentai.

marvin
Download Presentation

Atvirojo kodo programų integravimas į vartotojų tinklalapius

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. Atvirojo kodo programų integravimas į vartotojų tinklalapius Tomas BlažauskasKTU, 2007

  2. Nagrinėjamos temos • Tinklalapį sudarančių komponentų apžvalga; • Atvirojo kodo tinklalapių komponentų diegimas; • Tinklalapių komponentų integravimas į sistemą.

  3. Tinklalapiuose naudojami komponentai • Šiuolaikiški asmeniniai vartotojų tinklalapiai įtraukia daugybę priemonių besikeičiančios informacijos valdymui ir pateikimui. Plačiai išvystytas asmeninis tinklalapis dažniausiai įtraukia šiuos komponentus: • Turinio valdymo sistemą svetainės turinio valdymui; • Nuotraukų galerijosposistemį nuotraukų albumų valdymui; • Diskusijųposistemį temų ir klausimų aptarimui; • Dienoraščioposistemį asmeninės patirties publikavimui internete; • Apklausųposistemį lankytojų nuomonių tyrimams.

  4. Standartinė interneto serverių įranga • Interneto paslaugų tiekėjai dažniausiai neteikia tam tikrų technologijų (pavyzdžiui, reikalingų Microsoft Frontpage dinaminių komponentų palaikymui) ir dažniausiai naudoja atvirojo kodo serverių programinę įrangą: • PHP scenarijų kalbą dinaminiam tinklalapių formavimui; • MySQL duomenų bazių valdymo sistemą; • Apache web serverį http užklausų apdorojimui; Pav. 1: Naršyklės „Opera“ pagrindinis langas

  5. Turinio valdymo sistemos • Turinio valdymo sistemų paskirtis – supaprastinti informacinių sistemų (šiuo atveju – interneto svetainių) turinio valdymą taip, kad sukuriant arba keičiant turinį ar jo struktūrą, nereikėtų jokių specialiųjų žinių. • Turinių valdymo sistemų funkcionalumas yra labai platus: pradedant turinio valdymo sistemomis leidžiančiomis keisti tik svetainės tekstą ir baigiant korporatyvinėmis turinio valdymo sistemomis, kuriose didelis dėmesys skiriamas ne tik turinio valdymui, bet ir daugelio vartotojų kooperatyviam darbui. • Atitinkamai, pagal turinio valdymo sistemų dydį bei sudėtingumą, šios yra skirstomos į asmenines (personal) turinio valdymo sistemas ir korporatyvines (enterprise).

  6. Joomla! Turinio valdymo sistema • Joomla! yra laisva, atvirojo kodo turinio valdymo sistema, naudojanti įprastą interneto serverių programinę įrangą (PHP scenarijų kalbą ir MySQL duomenų bazių valdymo sistemą). • Joomla! palaiko: • svetainės puslapių kešavimą tinklalapio našumui padidinti; • RSS naujienų perdavimui jas kaupiantiems išoriniams šaltiniams; • versijos spausdinimui pateikimą; • dienoraščio ir apklausų posistemius; • Paiešką; • daugiakalbiškumą.

  7. Joomla! diegimas • Programinę įrangą parsisiųsti iš kūrėjų svetainės: www.joomla.org. • Išarchyvuoti ir nukopijuoti (nusiųsti) failus į lokalų arba nutolusį serverį. • Dirbant su lokaliai parengtu serveriu adresas bus: http://localhost/joomla_katalogas/ • Dirbant su nutolusiu serveriu: http://interneto_adresas/joomla_katalogas/ • Failų persiuntimui galima naudoti atvirojo kodo FTP klientinę programą FileZilla: http://filezilla.sourceforge.net/

  8. Joomla! diegimas • Diegimas pradedamas įvedus Joomla! sistemos adresą (kaip pavaizduota 8 skaidrėje). • Pradžioje patikrinama serverio konfigūraciją ir pateikiamas esamų serverio nustatymų sąrašas bei rekomendacijos. Serverio konfigūracijos patikrinimo langas susideda iš tokių dalių: • Būtinų nustatymų patikrinimo dalies, kurioje parodoma ar sistemą įmanoma įdiegtį į esamą serverį. • Rekomendacinio pobūdžio saugumo patikrinimo dalies. • PHP nustatymų dalies, kurioje pateikiami rekomenduojami nustatymai PHP programinei įrangai. • Failų ir katalogų teisių dalies, kurioje parodoma ar diegimo failai ir katalogai turi reikiamas priėjimo teises instaliavimui ir naudojimui.

  9. Joomla! diegimas Reikalaujamų nustatymų skiltis (jei sistema netenkina reikalavimų, diegiant iškils problemų) Pav. 1: Naršyklės „Opera“ pagrindinis langas

  10. Joomla! diegimas Rekomendacinio pobūdžio sistemos saugumo patikrinimo dalis (jei sistema netenkina atitinkamų saugomo reikalavimų, egzistuoja įsilaužimo galimybė)

  11. Joomla! diegimas Rekomendacinio pobūdžio php sistemos nustatymų patikrinimo dalis (jei php nustatymai netenkina atitinkamų saugomo reikalavimų, egzistuoja įsilaužimo galimybė) Pav. 1: Naršyklės „Opera“ pagrindinis langas

  12. Joomla! diegimas Failų ir aplankų prieigos teisių patikrinimo dalis (jei nesuteiktos teisės nurodytiems aplankams, diegimas nebus galimas)

  13. Joomla! Diegimas (pirmas žingsnis) Pirmame žingsnyje reikia nustatyti naudojamos duomenų bazės parametrus: Duomenų bazės parametrų nustatymas

  14. Joomla! Diegimas (antras žingsnis) Antrame žingsnyje reikia įvesti svetainės vardą. Šis vardas nesiejamas su serveriu adresu ar kitais jo parametrais – svarbu įvesti prasmingą pavadinimą: Svetainės pavadinimo įvedimo forma Pav. 1: Naršyklės „Opera“ pagrindinis langas

  15. Joomla! Diegimas (trečias žingsnis) Trečiame žingsnyje patikrinamas interneto adresas, kelias iki svetainės katalogo serveryje, įvedamas el. pašto adresas ir nustatomas administratoriaus slaptažodis. Esant reikalui, galima pakeisti failų ir katalogų priėjimo teises:

  16. Joomla! Diegimas (paskutinis žingsnis) Ketvirtame žingsnyje diegimo programa įrašo parinktus vartotojo parametrus į sistemos nustatymų failą. Jei prieš tai failui nebuvo suteiktos priėjimo teisės, tuomet reikia nukopijuoti pateiktą nustatymų tekstą (php scenarijų) ir išsaugoti jį serveryje rankiniu būdu. Įdiegus Joomla! sistemą, galima patyrinėti pavyzdinį tinklalapį (spaudžiant mygtuką View site) arba iš karto pereiti į administravimo režimą (spaudžiant mygtuką Administration). Pav. 1: Naršyklės „Opera“ pagrindinis langas

  17. Wiki turinio valdymo sistemos Wiki turinio valdymo sistemų pradinė paskirtis buvo suteikti galimybę greitai keisti kuriamą turinį įvairaus patyrimo vartotojams tam, kad būtų įmanoma greitai kurti turinį daugeliui vartotojų bendradarbiaujant. Wiki turinio valdymo sistemos dažniausiai pasižymi tokiomis savybėmis: • Resurso (pvz., straipsnio, skilties) pavadinimas įtraukiamas į adreso eilutę, tai suteikia galimybę paieškos sistemoms tiksliau indeksuoti svetainės turinį; • Resursų (tame tarpe ir diskusijų) redagavimas paprastai nėra griežtai ribojamas, nors egzistuoja galimybė valdyti vartotojus ir resursus suteikiant atitinkamas teises; • Kiekvienam resursui skiriamas atskiras aptarimo (diskusijų) puslapis; • Kiekvienam resursui fiksuojama jo redagavimo istorija. Galima sekti keitimus bei palyginti skirtingas resurso versijas; • Naujausi keitimai ir papildymai gali būti sekami aktyviai arba pasyviai.

  18. Wiki turinio valdymo sistemos • Wiki turinio valdymo sistemos yra tinkamos paprastų interneto projektų valdymui ir jų resursų kūrimui. • Asmeniniuose tinklalapiuose Wiki turinio valdymo sistema kartais egzistuoja atskirai (tam tikrai veiklai, projektui realizuoti), kartais kaip pagrindinis svetainės turinio valdymo įrankis. • Wiki turinio valdymo sistemos mėgstamos asmenų, kurie turi sukaupę patirtį dirbdami įvairiuose pasauliniuose wiki projektuose. • Populiariausią wiki sistemą (MediaWiki) galima parsisiųsti iš čia: http://sourceforge.net/projects/wikipedia/

  19. Galerijų sistemos • Galerijų sistemos yra skirtos vartotojų nuotraukų ar paveikslų albumų organizavimui, valdymui ir publikavimui internete. • Dažniausiai naudojamos yra šios plačiai išvystytos laisvos ir atvirojo kodo nuotraukų galerijų sistemos: Gallery project, 4images, Community Server, Coppermine, PhpWebGallery, Qdig, phpGraphy, Zenith Picture Gallery, zenphoto. Kai kurios iš šių sistemų (4images, Community Server, Coppermine) laisvos tik asmeniniam ir nekomerciniam naudojimui.

  20. Galerijų sistemos Nuotraukų galerijų sistemos yra vertinamos ir lyginamos atsižvelgiant į šiuos kriterijus: • Licencijos tipą; • Reikalingą serverio programinę įrangą; • Daugiakalbiškumo palaikymą; • Paveikslų dydžio keitimo ypatybes; • Paveikslų užkrovimo į nutolusį serverį galimybes; • Pateikimo (vaizdavimo) ypatybes; • IPTC palaikymą;

  21. Gallery project sistemos savybės • Gallery project yra atvirojo kodo projektas įgalinantis paprastą nuotraukų (ir kitų daugialypės terpės objektų) valdymą ir publikavimą internete. • Norint įdiegti Gallery project sistemą serveryje turi būti įdiegtas Apache arba IIS web paslaugų programinė įranga, PHP kalbos programinė įranga bei viena iš šių Gallery project palaikomų duomenų bazių: MySQL, PostgreSQL, Oracle, DB2. • Turi daugiakalbę sąsają (tame tarpe ir lietuvišką). • Sistema automatiškai keičia paveikslėlių dydį sudarant miniatiūras, taip pat teikia galimybę atlikti paveikslų pasukimą, pavertimą, dydžio pakeitimą bei kitas operacijas. • Galima naudoti http įkėlimo būdą, naudoti Java apletą, Galery remote, Windows XP Publishing Wizard, WebDAV, GLoSS, Picasa 2 programine įranga.

  22. Gallery 2 sistemos diegimas • Gallery 2 programinę įrangą galima parsiųsti iš kūrėjų svetainės: http://gallery.menalto.com/. • Yra teikiami keli Gallery 2 diegimo komplektai: tipinis (Typical), mažas (Minimal), pilnas (Full) ir kūrėjų (Developers). galima parsiųsti nedidelę diegimo programą (preinstaller), kuri pati parsiųs reikalingus failus ir juos įdiegs. • Gallery 2 programinę įrangą galima parsisiųsti zip ir tar.gz archyvų formatais. Parsiuntus reikia išarchyvuoti ir nukopijuoti į lokalaus interneto serverio svetainių aplanką arba nusiųsti į serverį. • Dirbant su lokaliai parengtu serveriu, adresas bus: http://localhost/gallery2_katalogas/ (čia gallery2_katalogas – katalogas, į kurį nukopijuoti failai). Dirbant su nutolusiu serveriu: http://interneto_adresas/gallery2_katalogas/ (čia interneto_adresas – realus svetainės interneto adresas).

  23. Gallery 2 sistemos diegimas Diegimas pradedamas įvedus Gallery 2 sistemos adresą naršyklėje: Įvadinis Gallery 2 diegimo sistemos langas

  24. Gallery 2 sistemos diegimas • Pirmas Gallery 2 diegimo sistemos žingsnis – diegimo autorizavimas. Šiuo žingsniu siekiama įsitikinti, kad galerijos sistemą mėgina diegti tinklalapio šeimininkas. Autorizuotis galima dviem būdais: • Nusirašyti (nusikopijuoti) diegimo sistemos sukurtą unikalų identifikatorių, po to prisijungti prie interneto svetainės ir sukurti login.txt failą įrašant jame minėtą unikalų identifikatorių. • Išsaugoti diegimo sistemos paruoštą failą spaudžiant „tinkama login.txt failo versija“ nuorodą, po to nusiųsti išsaugotą failą į serverį (į pagrindinį Gallery 2 sistemos katalogą).

  25. Gallery 2 sistemos diegimas Atlikus veiksmus pagal vieną iš scenarijų, reikia spausti Mygtuką “Patikrinti mane”: Diegimo autorizacijos skiltis

  26. Gallery 2 sistemos diegimas Antrame diegimo žingsnyje sistema patikrins ar serveris tenkina minimalius reikalavimus:

  27. Gallery 2 sistemos diegimas Trečiame žingsnyje pasirenkamas diegimo tipas. Galimas „standartinis“ ir „daugelio saitų“ diegimo būdai:

  28. Gallery 2 sistemos diegimas Ketvirtame žingsnyje reikia sukurti aplanką (paprastai - g2data), kuriame bus saugomi paveikslų ir nuotraukų albumų duomenys bei nurodyti tam aplankui tinkamas prieigos teises. Vedlys pateikia pavyzdžius, kaip tai padaryti:

  29. Gallery 2 sistemos diegimas Penktame žingsnyje parenkami duomenų bazės nustatymai: • Duomenų bazės tipas. Paprastai – daugelio tiekėjų palaikomą MySQL. Taip pat galima naudoti ir PostgreSQL, Oracle ir IBM DB2 duomenų bazes. • Duomenų bazės mazgo pavadinimas. Paprastai – vietinį mazgą localhost, nes dažnai draudžiama jungti prie duomenų bazės iš išorės. • Duomenų bazės vartotojo vardas. • Duomenų bazės vartotojo slaptažodis. Atminkite – čia reikia nurodyti duomenų bazės slaptažodį, o ne slaptažodį, kuris naudojamas priijungimui prie serverio ar valdymo pulto. • Duomenų bazės vardas. Pagal nutylėjimą siūlomas gallery2 duomenų bazės vardas, tačiau reikia nepamiršti, jog paprastai interneto tiekėjai nesuteikia teisės vartotojams kurti naujas duomenų bazes ir vartotojas tegali turėti vieną duomenų bazę. • Lentelių prefiksas. Parinkus tinkamą prefiksą (pagal nutylėjimą siūlomas g2_), bus išvengta galimų duomenų konfliktų. • Stulpelių prefiksas.

  30. Gallery 2 sistemos diegimas Šeštame žingsnyje žingsnyje reikia nurodyti galerijos administratoriaus parametrus: • Administratoriaus vartotojo vardą. Pagal nutylėjimą nurodomas „administratorius“. Galima pakeisti jį į bet kurį kitą. • Administratoriaus slaptažodį. Reikėtų parinkti saugų slaptažodį, nes įsilaužimo atveju kenkėjai gali padaryti neatitaisomą žalą galerijos duomenims. • Administratoriaus el. paštą. Reikia nurodyti realų administratoriaus elektroninį paštą. • Administratoriaus pilną vardą ir pavardę. Šis parametras nėra būtinas (pagal nutylėjimą siūlomas „Galerijos administratorius“).

  31. Gallery 2 sistemos diegimas • Septintame žingsnyje sukuriamas konfigūracijos failas (config.php), kuriame išsaugomi visi anksčiau įvesti parametrai. Jeigu konfigūracijos failas nebuvo sukurtas, tuomet reikia patikrinti, ar nustatytos reikiamos teisės pagrindiniam galerijos aplankui. • Aštuntame žingsnyje automatiškai įdiegiami baziniai Gallery 2 sistemos moduliai. Po šio žingsnio sistema jau paruošta darbui, tačiau pagal įdiegėjo poreikius galima dar parinkti papildomus modulius bei patikrinti sistemos saugumą.

  32. Gallery 2 sistemos diegimas Devintame žingsnyje parenkami papildomi moduliai, varnelėmis pažymint reikiamus modulius: Papildomų modulių sąrašas pateikiamas tokia lentele

  33. Gallery 2 sistemos diegimas Dešimtame žingsnyje tikrinamos priėjimo prie aplankų teisės. Prieš baigiant diegimą, reikia pakeisti pagrindinio aplanko prieigos teises, kad vartotojai negalėtų į jį rašyti. Telnet tipo programos pagalba tai galima atlikti tokiu būdu: • prisijungti ir nueiti į aplanką, kuriame yra pagrindinis galerijos katalogas; • suteikti jam reikiamas teises įvykdant komandą chmod 755 gallery2 (čia gallery2 – pagrindinio aplanko pavadinimas).

  34. Gallery 2 sistemos diegimas Naudojant atvirojo kodo FTP programinę įrangą FileZilla, reikia iškviesti failo atributų keitimo langą ir jame nustatyti tokias teises: Aplanko prieigos teisių keitimas naudojant FileZilla

  35. Diskusijų sistemos Diskusijų sistemos yra skirtos vartotojų asinchroniniam bendravimui internete. Bendravimas organizuojamas gijomis, kas leidžia vartotojams patogiai sekti diskusijas bei dalyvauti jose. Diskusijų sistema dažnai turi tokią hierarchinę struktūrą: Įprasta diskusijų organizavimo struktūra

  36. Diskusijų sistemos Diskusijų sistemos dažnai vertinamos atsižvelgiant į šiuos kriterijus: • Gijų ir pranešimų organizavimo būdą (ar pranešimai gijų viduje pridedami nepriklausomai nuo ankstesnių pranešimų, ar yra galimybės automatizuotai komentuoti prieš tai buvusius pranešimus taip skaldant giją į daugelį vidinių gijų); • Diskusijų vidinius komponentus ir prijungiamus papildomus modulius (ar yra paruoštų naudojimui apklausų, žaidimų, tiesioginių pokalbių, galerijų ir kitų modulių); • RSS palaikymą (ar vartotojai gali stebėti naujus pranešimus naudodami RSS peržiūros programas); • Pranešimų sekimo priemones (kokios priemonės suteikiamos sekti pasikeitimus gijose); • Vidinę paieškos sistemą (kokios priemonės suteikiamos paieškai diskusijų sistemoje ir kokios priemonės suteikiamos rastų pranešimų grupavimui ir pateikimui); • Daugialypės terpės objektų prijungimo galimybes (ar yra galimybės prie pranešimų prijungti nuotraukas, filmus, muziką ir kita); • Vidinio pašto naudojimo galimybes; • Vaizdavimo temos pakeitimo galimybes; • Vartotojų ir forumų administravimo galimybes; • Pranešimų redagavimo galimybes (ar yra vizualus redaktorius, ar galima naudoti html, bbcode, vbscript ar javascript kodą); • Palaikomas kalbas (ar palaikoma daugiakalbė sąsaja); • Integravimo į kitas sistemas galimybes.

  37. phpBB diskusijų sistema • phpBB (pavadinimas - „PHP Bulletin Board“ abreviatūra) yra populiarus atvirojo kodo projektas leidžiamas su GPL licencija. • Ši diskusijų sistema pasižymi gerai išvystyta architektūra, kas leidžia palaikyti platų technologijų ratą. • Diskusijų duomenims saugoti gali būti panaudojamos MySQL, Microsoft SQL server, PostgreSQL, Access, Oracle duomenų bazių valdymo sistemos. • phpBB diskusijų sistema pilnai palaiko daugiakalbę sąsają ir yra išversta daugiau nei į 60 kalbų (tame tarpe ir lietuvių).

  38. phpBB 2 sistemos diegimas • Programinę įrangą parsisiųsti iš kūrėjų svetainės: www.phpbb.com. • Išarchyvuoti ir nukopijuoti (nusiųsti) failus į lokalų arba nutolusį serverį. • Dirbant su lokaliai parengtu serveriu adresas bus: http://localhost/phpbb_katalogas/ • Dirbant su nutolusiu serveriu: http://interneto_adresas/phpbb_katalogas/ • Failų persiuntimui galima naudoti atvirojo kodo FTP klientinę programą FileZilla: http://filezilla.sourceforge.net/

  39. phpBB 2 sistemos diegimas

More Related