INFORMA CIN ĖS VISUOMENĖS KOMPIUTERIJA

1. INFORMACINĖS VISUOMENĖS KOMPIUTERIJA 5.INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTRA EUROPOJE IR LIETUVOJE Doc. A. Otas

2. Europos informacinė visuomenė. • Lietuvos nacionalinė strategija. • Vyriausybės programa. • Investicijos. Informacinės visuomenės kompiuterija

3. Europos informacinė visuomenė Europos komisija paskelbė ir vykdė strateginę programą, i2010 – Europos informacinė visuomenė 2010, nustatančią plačias politikos kryptis. Ji skatina atvirą ir konkurencingą skaitmeninę ekonomiką ir pabrėžia IRT svarbiausią vaidmenį integracijai ir gyvenimo kokybei. Vadovaujantis i2010 skatinama kurti integruotą informacinės visuomenės bei garso ir vaizdo informacinių priemonių politikos metodą. Deja, prasidėjus krizei, ne visi numatyti uždaviniai ir nuostatos buvo įgyvendinti. Informacinės visuomenės kompiuterija

4. Trys Europos informacinės visuomenės prioritetai • Bendros Europos informacinės erdvės, kuri skatintų atvirą ir konkurencingą informacinės visuomenės ir žiniasklaidos vidaus rinką, sukūrimas; • Inovacijų ir investicijų IRT srityje didinimas, siekiant ekonomikos augimo ir daugiau bei geresnių darbo vietų; • Integruotos Europos informacinės visuomenės, kuriskatintų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, atitinkantį darnų vystymąsi ir teikiant pirmenybę geresnėms viešosioms paslaugoms ir gyvenimo kokybei. Informacinės visuomenės kompiuterija

5. Europos informacinė erdvė Kuriant Bendrą Europos informacinę erdvę pirmiausia reikia išspręsti keturis uždavinius: • Greitis: spartesnis plačiajuostis ryšys Europos paslaugų ryšys, pateikiant gausaus turinio produktus, tokius kaip didelės skiriamosios gebos vaizdo medžiaga; • Gausus turinys: padidėjęs teisinis ir ekonominis aiškumas, skatinant naujas paslaugas ir turinio internete pasiūlą; • Tarpusavio sąveika: ryšį tarpusavyje palaikančiosįrangos ir platformų, bei paslaugų, kurios yra perkeliamos iš platformos į platformą, tobulinimas; • Saugumas: saugesnio nuo apgavikų, žalingo turinio ir technologijų gedimo interneto kūrimas, skatinant tarp investuotojų ir vartotojų pasitikėjimo augimą. Informacinės visuomenės kompiuterija

6. Europos skaitmeninė darbotvarkė • KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI • Briuselis, 2010.8.26 Informacinės visuomenės kompiuterija

7. Tikslas • Bendras skaitmeninės darbotvarkės tikslas – užtikrinti, kad skaitmeninė bendroji rinka, grindžiama sparčiuoju ir itin sparčiu internetu ir sąveikiomis taikomosiomis programomis, suteiktų tvarios ekonominės ir socialinės naudos. • Krizė sunaikino pastaraisiais metais padarytą ekonominę bei socialinę pažangą ir atskleidė struktūrinius Europos ekonomikos trūkumus. Šiandien svarbiausias tikslas – užtikrinti Europos atsigavimą. Siekiant darnios ateities, būtina neapsiriboti artimiausiu laikotarpiu. Susidūrę su demografinio senėjimo problema ir pasauline konkurencija, turime trys galimybes: dirbti daugiau, dirbti ilgiau arba dirbti pažangiau. • 2010 m. kovo mėn. Europos Komisija priėmė 2020 m. Europos strategiją kurios tikslas – įveikti krizę ir užtikrinti, kad ES ekonomika būtų parengta ateinančio dešimtmečio uždaviniams. 2020 m. Europos strategijoje numatyta, kaip konkrečiomis ES ir valstybių narių lygmens priemonėmis užtikrinti aukštą užimtumo lygį, produktyvumą ir socialinę sanglaudą`. Informacinės visuomenės kompiuterija

8. Strateginės iniciatyvos • Europos skaitmeninė darbotvarkė – tai viena iš septynių pagrindinių 2020 m. Europos strategijos iniciatyvų; joje apibrėžiama svarbiausia skatinamoji informacinių ir ryšių technologijų (IRT) funkcija. • Šios darbotvarkės tikslas – parengti veiksmų planą, kad būtų kuo geriau išnaudotos IRT teikiamos socialinės ir ekonominės galimybės, visų pirma internetas, kaip labai svarbi ekonominės ir socialinės veiklos priemonė, kuria naudojantis galima tvarkyti reikalus, dirbti, pramogauti, bendrauti ir laisvai reikštis. • Skaitmeninė darbotvarkė grindžiama plačiomis konsultacijomis, įvertinami ankstesnių projektų laimėjimai ir praradimai, apibendrinti moksliniai tyrimai, numatomi naujų technologijų tolimesnės raidos keliai. • Visi dokumentai pateikiami adresu http://ec.europa.eu/information_society/eeurope/i2010/index_en.htm. Informacinės visuomenės kompiuterija

9. IRT sektoriaus apimtis IRT sektoriuje tiesiogiai sukuriama 5 proc. Europos BVP, jo rinkos vertė – 660 mlrd. EUR per metus, tačiau indėlis į bendrą produktyvumo augimą daug didesnis (tiesioginis IRT sektoriaus indėlis – 20 proc., IRT investicijų – 30 proc.). Tai lemia sektoriui būdinga dinamika ir inovacijos, taip pat tai, kad sektorius labai prisideda prie pokyčių kituose sektoriuose. Be to, juntamas didelis socialinis IRT poveikis – pavyzdžiui, gyvenimo būdas pakito dėl to, kad Europoje kasdien internetu naudojasi daugiau kaip 250 mln. žmonių, o mobiliuosius telefonus turi beveik visi europiečiai. Informacinės visuomenės kompiuterija

10. Europos problemos • Suskaidytos skaitmeninės rinkos Europai vis dar būdinga nacionalinių interneto rinkų įvairovė, o europiečiai negali naudotis skaitmeninės bendrosios rinkos privalumais, nors kylančias problemas galima išspręsti. Komercinį ir kultūros turinį ir paslaugas turi būti įmanoma laisvai teikti ir kitose šalyse, todėl reikėtų pašalinti reguliavimo kliūtis. • Sąveikos stoka Europoje neišnaudojami visi sąveikos privalumai. Standartų nustatymo, viešųjų pirkimų ir valdžios institucijų veiklos koordinavimo srityse esama trūkumų, dėl kurių europiečiams teikiamų skaitmeninių paslaugų ir jų naudojamų prietaisų sąveika nepakankama. • Augantis elektroninis nusikalstamumas ir menko pasitikėjimo tinklais pavojus Europos piliečiai nesiims jokios sudėtingesnės veiklos internete, jei jie ar jų vaikai negalės visiškai pasikliauti tinklais. Todėl Europoje privalu spręsti problemas, susijusias su tuo, kad plinta naujos rūšies nusikalstamumas, t. y. elektroninis nusikalstamumas, įskaitant vaikų išnaudojimą, tapatybės vagystes ir kibernetines atakas, ir sukurti tinkamus reagavimo mechanizmus. Informacinės visuomenės kompiuterija

11. Europos problemos • Nepakankamos investicijos į tinklus Būtina užtikrinti aktyvesnį visuotinį spartaus plačiajuosčio fiksuoto ir bevielio ryšio diegimą ir skverbtį, taip pat remti investicijas į naujus labai sparčius atvirus ir konkurencingus interneto tinklus, kurie bus ateities ekonomikos pagrindas. • Nepakankama mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla Europoje vis dar nepakankamai investuojama, nederinami veiksmai, nepakankamai naudojamas MVĮ kūrybiškumas, o mokslinių tyrimų intelektinis pranašumas neišnaudojamas konkurencingoms rinkos inovacijoms plėtoti. • Nepakankamas skaitmeninis raštingumas ir įgūdžių stoka Europoje vis akivaizdesnė profesionalių IRT įgūdžių stoka ir nepakankamas skaitmeninis raštingumas. Dėl šių problemų daugelis piliečių lieka atskirti nuo skaitmeninės visuomenės ir ekonomikos. • Neišnaudotos galimybės spręsti visuomenei kylančias problemas Išnaudodama visas IRT teikiamas galimybes Europa galėtų daug geriau spręsti kai kurias opiausias visuomenines problemas, kaip antai: klimato kaita ir kitoks poveikis aplinkai, senėjanti visuomenė ir kt. Informacinės visuomenės kompiuterija

12. Skaitmeninės darbotvarkės sritys • Dinamiška skaitmeninė bendroji rinka Pats metas užtikrinti, kad nauja bendroji rinka suteiktų galimybę naudotis skaitmeninio amžiaus privalumais. • Sąveika ir standartai Būtina užtikrinti veiksmingą IT produktų ir paslaugų sąveiką, kad būtų sukurta tikra skaitmeninė visuomenė. • Pasitikėjimas ir saugumas Europiečiai nepripažins technologijos, kuria nepasitiki – skaitmeninis amžius neturi būti siejamas nei su „didžiuoju broliu“, nei su „elektroninėmis džiunglėmis“. • Sparčiojo ir itin spartaus interneto prieiga Kad ekonomika sparčiai augtų, būtų kuriamos darbo vietos ir gerovė, o piliečiai galėtų naudotis norimu turiniu ir paslaugomis, būtinas itin spartus internetas. Informacinės visuomenės kompiuterija

13. Skaitmeninės darbotvarkės sritys • Moksliniai tyrimai ir inovacijos Europa privalo daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą ir užtikrinti, kad geriausios idėjos būtų įgyvendintos rinkoje. • Skaitmeninio raštingumo didinimas, įgūdžių gerinimas ir įtraukties stiprinimas Skaitmeniniame amžiuje žmonėms turėtų būti suteikiama daugiau galių ir užtikrinama didesnė laisvė veikti, o naudotis šiomis galimybėmis neturėtų trukdyti nei asmens padėtis, nei įgūdžių stoka. • IRT teikiama nauda ES visuomenei Išmaniai naudodamiesi technologijomis ir informacija, galėsime spręsti visuomenei kylančius uždavinius, tokius kaip klimato kaita ir gyventojų senėjimas. Informacinės visuomenės kompiuterija

14. Tarptautiniai Skaitmeninės darbotvarkės aspektai Europos skaitmenine darbotvarke siekiama, kad Europa skatintų pažangų, darnų ir integracinį augimą pasaulio mastu. Visi septyni Skaitmeninės darbotvarkės ramsčiai turi tarptautinę reikšmę. Išoriniai ryšiai ypač reikalingi bendrajai skaitmeninei rinkai, nes sprendžiant daugelį politikos klausimų pažangą galima pasiekti tik tarptautiniu lygiu. Užtikrinus sąveiką ir nustačius pasaulio mastu pripažįstamus standartus, sumažėtų naujų technologijų diegimo rizika ir sąnaudos, todėl inovacijas būtų galima diegti sparčiau. Didėjančios grėsmės elektroniniam saugumui problemos taip pat turi būti sprendžiamos tarptautiniu mastu. Be to, Europos reguliavimo sprendimais, kurių pagrindas – lygios galimybės, skaidrus valdymas ir administravimas, taip pat atviros konkurencijai rinkos, remiamasi ir kitose pasaulio šalyse. Galiausiai ne mažiau svarbu palyginti pagal Skaitmeninę darbotvarkę padarytą Europos pažangą su geriausiais tarptautiniais rodikliais. Informacinės visuomenės kompiuterija

15. Europos informacinė visuomenė. • Lietuvos nacionalinė strategija. • Vyriausybės programa. • Investicijos. Informacinės visuomenės kompiuterija

16. Lietuvos nacionalinė informacinės visuomenės plėtros koncepcija Lietuvos nacionalinėje informacinės visuomenės plėtros koncepcijoje apžvelgiami Lietuvos informacinės visuomenės plėtros reiškiniai, suformuluoti tikslai ir uždaviniai, pateikti prioritetai, aprašyti laukiami rezultatai, atsižvelgiant į Lietuvos specifines sąlygas ir iniciatyvos „eEuropa“ keliamus svarbiausius tikslus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. 229 „Dėl Lietuvos nacionalinės informacinės visuomenės plėtros koncepcijos patvirtinimo“ Informacinės visuomenės kompiuterija

17. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros programa • 2011 m. kovo mėn. Vyriausybės nutarimu patvirtinta Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011-2019 metų programa. • Strateginis tikslas– pagerinti Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę ir įmonių veiklos aplinką naudojantis IRT teikiamomis galimybėmis. Informacinės visuomenės kompiuterija

18. Prioritetinės kryptys Programoje yra nustatyti trys informacinės visuomenės plėtros prioritetai: • Lietuvos gyventojų gebėjimai • Elektroninis turinys • IRT infrastruktūra Informacinės visuomenės kompiuterija

19. Pirmas prioritetas Lietuvos gyventojų gebėjimų naudojantis IRT didinimas. Pirmo prioriteto tikslas – skatinti Lietuvos gyventojus įgyti žinių ir įgūdžių, kad jie sėkmingai naudotųsi IRT, gerėtų jų gyvenimo kokybė, mažėtų socialinė atskirtis, sudaryti tam sąlygas. Informacinės visuomenės kompiuterija

20. Antras prioritetas Elektroninio turinio ir paslaugų plėtra, jų naudojimo skatinimas. 1 tikslas – skatinti gyventojus naudotis elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, užtikrinti duomenų perdavimo kokybę, funkcionuojančių paieškos sistemų infrastruktūrą, taip prisidėti prie elektroninės demokratijos plėtros. 2 tikslas – puoselėti IRT priemonėmis Lietuvos kultūrą ir lietuvių kalbą; 3 tikslas – skatinti elektroninio verslo plėtrą. Informacinės visuomenės kompiuterija

21. Trečias prioritetas IRT infrastruktūros plėtra. 1 tikslas – užtikrinti geografiškai tolygią plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų infrastruktūros plėtrą visoje šalies teritorijoje ir skatinti elektroninių ryšių paslaugų naudojimą; 2 tikslas – užtikrinti elektroninės erdvės saugumą ir patikimumą, didinti gyventojų ir įmonių pasitikėjimą elektronine erdve. Informacinės visuomenės kompiuterija

22. Sąsaja su Skaitmenine darbotvarke Numatyti tikslai glaudžiai susiję su skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytomis sritimis: • bendra skaitmeninė rinka; • didesnė sąveika; • pasitikėjimas internetu ir jo saugumas; • spartesnė interneto prieiga; • investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą; • skaitmeninio raštingumo įgūdžiai ir įtrauktis; • informacinių ir ryšių technologijų taikymas visuomenei kylantiems uždaviniams spręsti. Informacinės visuomenės kompiuterija

23. Informacinės visuomenės kompiuterija

24. Programos įgyvendinimas • Programa bus įgyvendinama pagal Programos įgyvendinimo priemonių planą. • Programos koordinatorius – Susisiekimo ministerija. • Programos įgyvendinimo priemonių planas yra tvirtinamas iki kiekvienų metų rugsėjo 1 dienos. • Už Programos uždavinių įgyvendinimą atsakingos: • Kultūros ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Ryšių reguliavimo tarnyba. Informacinės visuomenės kompiuterija

25. Europos informacinė visuomenė. • Lietuvos nacionalinė strategija. • Vyriausybės programa. • Investicijos. Informacinės visuomenės kompiuterija

26. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa 29. Parengsime Lietuvos informacinės ir žinių visuomenės plėtros 2009–2015 m. strategiją. 33. Optimizuosime nacionalinę IRT ir IVP srities administravimo sistemą. 30. Modernizuosime viešąjį administravimą, atsižvelgdami į šiuolaikinės visuomenės poreikius ir IRT teikiamas galimybes. Atsižvelgdami į gyventojų ir verslo poreikius, plėtosime elektroninės valdžios paslaugas. Informacinės visuomenės kompiuterija

27. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa 31. Sukursime IRT rinkos ekonominio reguliavimo teisinę bazę ir atitinkamai pertvarkysime institucinę sistemą, taikydami vieningus principus visiems gretutiniams IRT rinkos segmentams, t. y. elektroninių ryšių, audiovizualinio ir kito elektroniniais tinklais teikiamo turinio, elektroninio parašo, informacinės visuomenės (elektroninės komercijos) paslaugų segmentuose, ir konsoliduodami reguliavimą vienoje kompetentingoje institucijoje. Informacinės visuomenės kompiuterija

28. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa 32. Užtikrinsime nacionalinius sąveikumo pagrindus, reikalingus saugiam, efektyviam ir patikimam duomenų apsikeitimui tarp valstybės registrų ir informacinių sistemų Lietuvoje ir Europos Sąjungos mastu. Įstatymiškai reglamentuosime elektroninės informacijos saugumo užtikrinimo politiką, strategiją ir koordinavimą. 39. Plėtodami viešojo sektoriaus informacinę infrastruktūrą, sieksime, kad bendros techninės ir informacinės infrastruktūros dalys būtų kuriamos bendrai, o ne kiekvienoje institucijoje atskirai. Tuo tikslu steigsime bendrus paslaugų centrus. 41. Apsispręsime dėl elektroninės skaitmeninės terpės saugumo didinimo teisinės ir institucinės sąrangos bei neatidėliotinų įgyvendinimo priemonių. Informacinės visuomenės kompiuterija

29. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa 34. Užtikrinsime saugų asmens identifikavimą ir autentifikavimą elektroninėje erdvėje. 35. Centralizuotai modernizuosime savivaldybių teikiamas viešąsias paslaugas, pasitelkdami IRT, kurdami bendrus reikalavimus savivaldybių teikiamoms elektroninėms paslaugoms. 36. Parengsime rinkimų įstatymų pataisas, įgalinančias balsavimą internetu rinkimuose ir referendumuose. Informacinės visuomenės kompiuterija

30. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa 37. Paspartinsime viešojo sektoriaus paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę. Paslaugų perkėlimas turi būti pagrįstas ekonominiu bei antikorupciniu poveikiu. Šie kriterijai yra prioritetiniai apsisprendžiant dėl elektroninių paslaugų kūrimo būtinybės ir prioritetų. 38. Elektroninės valdžios paslaugų kūrimui pasitelksime verslą. Padėsime institucijoms įgyvendinti „rizikos dalinimosi“ projektus, kuriuose verslas prisiimtų tam tikras projektų rizikas. Informacinės visuomenės kompiuterija

31. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa 39. Plėtodami viešojo sektoriaus informacinę infrastruktūrą, sieksime, kad bendros techninės ir informacinės infrastruktūros dalys būtų kuriamos bendrai, o ne kiekvienoje institucijoje atskirai. Tuo tikslu steigsime bendrus paslaugų centrus. 40. Efektyviau naudosime IRT infrastruktūrą ir kompetencijas viešajame sektoriuje, taip pat ir bendrų paslaugų centrų veikimui. Sukursime išlaidų dalijimosi modelį, pagal kurį institucijos galės pirkti iš kitų institucijų joms reikalingas paslaugas. Informacinės visuomenės kompiuterija

32. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa 42. Skatinsime IRT naudojimą energetinių išteklių taupymui, taip pat užtikrinsime, kad viešajame sektoriuje IRT technika būtų įsigyjama atsižvelgiant į jos energijos sąnaudas. 43. Inventorizuosime valstybės valdomus IRT tinklus ir jais teikiamas paslaugas, įvertinsime valstybinių įmonių, veikiančių IRT rinkoje, efektyvumą bei optimizuosime jų veiklą. Informacinės visuomenės kompiuterija

33. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa 44. Nuosekliai mažinsime atotrūkį tarp miesto ir kaimiškųjų vietovių, plėtojant IRT infrastruktūrą, skaitmeninės televizijos ir interaktyvias paslaugas, ypač geografiškai nutolusiose kaimiškosiose vietovėse. 45. Skatinsime skaitmeninės televizijos technologijų diegimą. 46. Skatinsime gebėjimus naudotis IRT suteikiamomis galimybėmis. Informacinės visuomenės kompiuterija

34. Informacijos technologijų saugos valstybinė strategija ir jos įgyvendinimo planas Informacijos technologijų saugos valstybine strategija ir jos įgyvendinimo planu siekiama užtikrinti informacijos technologijų saugos teisinio reglamentavimo plėtrą, stiprinti svarbiausiųjų valstybės informacinių sistemų saugą, kurti informacijos technologijų saugos atitikties vertinimo sistemą, plėtoti metodologinę ir konsultacinę sistemą, vykdyti valstybės tarnautojų mokymą šioje srityje, užtikrinti informacijos technologijų saugos įgyvendinimo kontrolę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 1625 „Dėl informacijos technologijų saugos valstybinės strategijos ir jos įgyvendinimo plano patvirtinimo“. Informacinės visuomenės kompiuterija

35. Europos informacinė visuomenė. • Lietuvos nacionalinė strategija. • Vyriausybės programa. • Investicijos. Informacinės visuomenės kompiuterija

36. Informacinės visuomenės kompiuterija

37. Informacinės visuomenės kompiuterija

38. Informacinės visuomenės kompiuterija

39. Šaltinis: Informacinės visuomenės plėtros komitetas Informacinės visuomenės kompiuterija

40. IVPK apibendrinimas 1. Kompiuterių ir interneto naudojimo apimtys Lietuvoje sparčiai auga. 2. Lyginant asmenų, nuolatos naudojančių internetą rodiklį Lietuvoje ir ES, pastebimas skirtumų mažėjimas. 3. Pagrindiniai IRT naudotojai – jauno amžiaus bei miesto gyventojai. 4. Pastaraisiais metais Lietuvoje mokyklų aprūpinimas IRT didėja. 5. Lietuvos įmonių naudojimosi kompiuteriais ir internetu rodikliai atsilieka nuo ES. 6. Plačiajuosčio ryšio technologijas naudojančių abonentų skaičius didėja. 7. Lietuvoje daugiau informacijos ir paslaugų teikiama judriojo ryšio tinklais ir judriojo ryšio telefono aparatais. 8. Užtikrinant IRT saugą, vis didesnis dėmesys skiriamas visuomenės informavimui apie tinklų ir informacijos saugumo problemas, galimus apsisaugojimo būdus. 9. Nedaug viešųjų paslaugų teikiama aukščiausiu galimu interaktyvumo lygiu. 10. Žemas gyventojų ir įmonių naudojimosi viešosiomis elektroninėmis paslaugomis lygis. 11. Valstybės investicijos į informacinės ir žinių visuomenės sektorių nuosekliai auga. Informacinės visuomenės kompiuterija

41. Ačiū už dėmesį Informacinės visuomenės kompiuterija