230 likes | 477 Views
Švėkšnos Saulės gimnazija Roneta Budiukina II g a, vadov ė D. Jančauskienė. Asteroidai. Asteroidas.
E N D
Švėkšnos Saulės gimnazija Roneta Budiukina II g a, vadovė D. Jančauskienė Asteroidai
Asteroidas Asteroidas (žvaigždės pavidalas) mažytė planeta, planetoidas, mažas Saulės sistemos kūnas, skriejantis elipsine orbita. Saulės sistemoje atrasta tūkstančiai asteroidų 12 712 turi pavadinimus, kiti numeruojami.
Asteroidų žiedas Asteroidų žiedas (Asteroidų juosta) - platus tūkstančių asteroidų regionas ties pagrindine Saulės sistemos plokštuma tarp Marso ir Jupiterio orbitų, kurioje skrieja dauguma asteroidų.
Ne visi asteroidai skrieja ties asteroidų žiedu. Kai kurie iškrypsta toli nuo jo, kaip, pavyzdžiui, Erotas, Ikaras,Hidalgas, Amūras, Apolonas.
Viena iš to siekiančių programų – Europos Sąjungos finansuojamas projektas „NEOShield“. Tačiau iki jo rezultatų – dar mažiausiai treji metai.
Erotas Tai 433-asis asteroidas, kurį atrado Karlas Vitas Kopenhagoje. Jo orbita yra visai kitokia nei daugumos asteroidų. Erotas įsibrauna į Marso orbitos vidų, o kartais praskrieja arčiau nei 24 mln. km nuo Žemės( 1931 ir 1975 m.) Erotas buvo atidžiai stebimas, nes tikslus jo orbitos apskaičiavimas galėjo padėti nustatyti astronominį vienetą.
Jau sausio 31 d. astronomai laukė gerokai didesnio – 30 km skersmens kosminio monstro – asteroido „433 Erotas“.
Ikaras Asteroidas, atrastas 1949 m. Ikaro vidutinis nuotolis nuo Saulės tik truputį didesnis už Žemės nuotolį nuo jos, bet orbitos ekscentritetas labai didelis. Aplink Saulę jis apskrieja per 408 paras. Prie Saulės gali priartėti arčiau negu Merkurijus, bet taip pat ir nutolti toliau už Marsą. Kartkartėmis Ikaras priartėja prie Žemės. Mažiausias nuotolis nuo jos siekia 7 mln. km.
Hidalgas Skirtingai nuo daugelio kitų asteroidų orbitų, Hidalgo orbita primena kometų orbitas. Hidalgas labiausiai nutolsta net už Plutono orbitos, prasibrauna iki Koiperio žiedo. Asteroido skersmuo yra apie 40 km. Asteroidas aplink Saulę apsisuka per 13,77 metų.
Kai kurių asteroidų orbitos yra labai ištęstos, elipsės formos ir jų orbitos yra artimos Žemės orbitai. Tokie asteroidai yra priskirti pavojingųjų asteroidų klasei: Apophis(asteroidas)
Apofis (asteroidas) Ateroidas, priskiriamas pavojingų asteroidų klasei, nes jo orbita yra artima Žemės orbitai. Asteroido skersmuo yra ~270 m, jo skriejimo greitis - 12 km/s. Jis yra žymimas 2000SG344 numeriu. Apofis yra laikomas pavojingiausiu asteroidu Žemei. Jo orbitos astronominiai skaičiavimai rodo, kad 2036 m. gali prie Žemės priartėti labai mažu atstumu . Susidūrimo galimybes, kaip teigia NASA yra 1 iš 450 tai yra didelė.
Didžiausi kataklizmai Prieš 4,5 mlrd. metųŽemė susidūrė su Marso dydžio planeta. Šios katastrofos metu išsiskyrė 100 mln. kartų daugiau energijos nei smūgio, dėl kurio išnyko dinozaurai, metu. Susidūrimo liekanos buvo išmestos į orbitą ir galiausiai susilipdė sudarydamos Mėnulį.
Prieš 2,5 mlrd. metų didelio asteroido smūgis suskaldė Žemės plutą ir dėl to prasidėję žemynų dreifo procesai vyksta iki šiol.
Prieš 65 mln. metų dabartinės Meksikos teritorijoje Jukatano pusiasalyje nukrito 10 km skersmens asteroidas ar kometoidas ir, kaip manoma, išnaikino tris ketvirtadalius Žemės gyvybės rūšių, tarp jų ir dinozaurus.
Prieš 13 tūkst. metų nedidelio asteroido apsilankymas lėmė nykštukinių mamutų bei keliasdešimt kitų gyvūnų rūšių išnykimą Šiaurės Amerikoje.
vanduo į Žemę atkeliavo iš asteroidų ledo? Dviejų tyrimų rezultatus paskelbę astronomai teigia pirmą kartą asteroide aptikę ledo ir organinių junginių. Šie atradimai paremia teoriją, jog prieš maždaug 4 mlrd. metų Žemę atakavę kometos ir asteroidai atnešė vandens ir anglies junginių molekules, kurios buvo būtinos gyvybės formavimuisi, praneša naujienų agentūra AFP.
Jau ilgą laiką manyta, kad po Saulės sistemos susiformavimo mūsų planetą bombardavusiose masyviose kosminėse uolienose buvo vandens, tačiau žurnale „Nature“ paskelbti tyrimai pateikė pirmuosius svarius įrodymus.