Pagalbos metantiems rūkyti tinklo kūrimas Lietuvoje. Norinčiųjų mesti rūkyti konsultavimas.

1. Pagalbos metantiems rūkyti tinklo kūrimas Lietuvoje. Norinčiųjų mesti rūkyti konsultavimas. Naujienos iš 2008 m. Lisabonoje vykusios konferencijos „Priklausomybės nuo tabako gydymo sveikatos priežiūros aljansas“. Quitlineprogramoskoordinatorė Lietuvai, medicinospsichologėAinaAdomaitytė

2. Įgyvendinant Valstybės tabako kontrolės programos įgyvendinimo 2007-2010 metų priemonių planą, priemonę 4.1.5 – ,,skatinti psichikos sveikatos bei priklausomybės centrus teikti specializuotas medicinos ir psichologinės pagalbos paslaugas, plėtoti pagalbos metantiems rūkyti telefono liniją, užtikrinti, kad ši pagalba būtų teikiama visiems Lietuvos Respublikos gyventojams“,

3. Valstybės tabako kontrolės programa (patvirtinta LRV nutarimu 1998 m.) Svarbiausias jos tikslas – mažinti rūkymo paplitimą, jo socialinę ir ekonominę žalą sveikatai. • Vienas iš svarbiausių uždavinių – vykdyti rūkymo prevenciją: • 1.Skatinti nerūkančiuosius nepradėti rūkyti • 2. Raginti rūkančiuosius mesti rūkyti ir teikti jiems pagalbą

4. TABAKO RŪKYMAS LABIAUSIAI PAPLITUSI PRIKLAUSOMYBĖS LIGA, KLASIFIKUOJAMA TARPTAUTINĖJE LIGŲ KLASIFIKACIJOJE TLK – 10, KAIP Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant tabaką Priklausomybės sindromas Šifras F 17.2

5. RŪKYMĄ PALAIKANTYS VEIKSNIAI • Rūkymas dažnai laikomas įprastu, normaliu reiškiniu, toleruojamas visuomenėje • Rūkymas yra sudėtingas psichosocialinis-kultūrinis fenomenas • Tabako produktai legalūs ir lengvai prieinami • Rūkymą sąlygoja keletas veiksnių kaip : - farmakologiniai – biologiniai, - socialiniai veiksniai, - psichologiniai veiksniai.

6. FARMAKOLOGINIAI – BIOLOGINIAI VEIKSNIAI • Nikotino specifinis poveikis į nervų sistemą, sąlygoja: - priklausomybės formavimąsi - priklausomybės laipsnį - rūkymo intensyvumą - bei problemas atsisakant rūkymo

7. SOCIALINIAI VEIKSNIAI • Tabako reklama • Žiniasklaidos įtaka • Rūkymo toleravimas viešose vietose • Rūkančių tėvų, kitų suaugusių pavyzdys vaikams • Bendraamžių spaudimas • Prieinamumas

8. PSICHOLOGINIAI VEIKSNIAI (1) • Nikotinas sąlygoja pastebimus elgesio pokyčius, kaip : - nuotaikos svyravimai, - streso sumažėjimas, - susijaudinimas, - pakitusi dėmesio koncentracija, - atminties pokyčiai, - sumažėjęs nerimas, - apetito slopinimas Teigiami poveikiai trumpalaikiai

9. PSICHOLOGINIAI VEIKSNIAI (2) • Rūkančių moksleivių elgesio pokyčiai : - krinta pažangumas, - drausmingumas, - polinkis į impulsyvumą, - destruktyvų elgesį, - didesnė rizika pradėti vartoti narkotikus ir tapti priklausomais nuo jų

10. Pagrindinis, sergančiųjų priklausomybės ligomis, o tame tarpe ir priklausomų nuo tabako gydymo tikslas yra paciento sveikatos būklės gerinimas Net pagyvenę asmenys, metę rūkyti, jaučia sveikatos pagerėjimą, gyvena ilgiau

11. Dauguma rūkančiųjų nori ir bando mesti rūkyti, bet savarankiškai tai pavyksta tik ketvirtadaliui, nes nėra visiems norintiesiems prieinamos pagalbos. Teikti efektyvią ir prieinamą pagalbą metantiesiems būtų ir ekonomiškai naudingiau, negu gydyti rūkymo sukeltas ligas.

12. Įvairių tyrimų duomenimis 75-80 proc. rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti. • Ne daugiau kaip 5 proc. rūkančiųjų pavyksta tai padaryti savarankiškai. • Vien tik gydytojo patarimas gali padidinti sėkmę iki 10 proc.

13. Europoje Quitline programa gyvuoja jau 10m. Aktyviai įsijungusios visos Europos Sąjungos narės, taip pat pradeda veiklą vykdyti ir Amerikos atskiros valstijos, Australija.

14. Lietuvoje Pradėjo veiklą 2006 m. gegužės mėn. savanoriška iniciatyva. Koordinatoriaus mokymai Olandijoje, STIVORO organizacijoje. Nuo 2006m. birželio 1d. telefono linija Bendradarbiavimas su

15. Telefoninė linijaK Kur galima išgirsti apie: • Rūkymo žalą; • Sveikatos pokyčius nutraukus rūkymą; • Kaip mesti; • Kur kreiptis pagalbos.

16. Minimali pagalba • Pasveikinimas; • Motyvacijos stiprinimas; • Informacijos suteikimas – nukreipimas; • Palaikomasis konsultavimas.

17. Norinčiųjų mesti rūkyti konsultavimas

18. Pirmas žingsnis Pasveikinimas – motyvavimas: esminis, svarbiausias faktorius lemiantis sėkmingo metimo galimybę.

19. Elementari psichologinė pagalba – antras žingsnis • Pripažinimas, kad metant laukia sunkumai; • Supratimas; • Atjautimas ir padrąsinimai; • Tolimesnės paramos – konsultavimo galimybė.

20. Priklausomybės nuo tabako diagnostika Siekiant parinkti teisingą tabako priklausomybės gydymo taktiką reikia išsiaiškinti: • rūkymo ypatumus, • metimo patirtį, • nustatyti priklausomybės pobūdį ir laipsnį, • nustatyti rūkymo tipą.

21. Priklausomybės nuo tabako diagnostika Rekomenduojami anamnestiniai klausimai: • Jūsų sveikata: 1) Gera 2) Patenkinama 3) Bloga • Kiek Jums buvo metų, kai pradėjote rūkyti kasdien? • Kiek metų rūkote? • Kiek rūkote cigarečių per dieną? • Ką rūkote? 1) Cigaretes (kokias?) 2) Kita. • Pastaruoju metu rūkote? 1) Daugiau 2) Mažiau 3) Tiek pat;

22. Priklausomybės nuo tabako diagnostika • Ar rūkote ryte nevalgęs? 1) Dažnai 2) Kartais 3) Ne; • Ar rūkote prabudęs naktį? 1) Dažnai 2) Kartais 3) Ne; • Ar rūkote prieš miegą? 1) Dažnai 2) Kartais 3) Ne; • Kiek kartų bandėte mesti rūkyti? • Kiek laiko išbuvote nerūkęs? 1) Paskutinį kartą 2) Priešpaskutinį kartą;

23. Priklausomybės nuo tabako diagnostika • Kokiu būdu bandėte mesti? • Ar vartojote vaistus? Kokius? • Ar vaistai padėjo mesti? • Kokius sunkumus patyrėte mesdamas? • Kodėl pradėjote vėl rūkyti? 17.Ką laikote nesėkmės priežastimi?

24. Priklausomybės nuo tabako diagnostika 18.Ar dažnai išgeriate? 1) Visai negeriu 2) Retai (kelis kart per metus) 3) Kartą-du per mėnesį 4) Kartą per savaitę 5) Dažnai 19.Ar laikote save nervingu? 1) Labai 2) Vidutiniškai 3) Ne; 20.Ar vargina nemiga? 1)Dažnai 2) Kartais 3) Miegu gerai; 21.Ar jaučiate nervinę įtampą? 1) Dažnai 2) Kartais 3) Retai;

25. Priklausomybės nuo tabako diagnostika 22. Kas dar rūko Jūsų šeimoje? 23. Ar rūko Jūsų bendradarbiai? 1) Dauguma 2) Kai kurie 3) Nerūko; 24. Ar rūko Jūsų draugai? 1) Dauguma 2) Kai kurie 3) Nerūko; 25. Kodėl norite mesti rūkyti?

26. Priklausomybės nuo tabako diagnostika Fagerström’o klausimynas

27. Priklausomybės nuo tabako diagnostika Fagerström’o klausimynas: • Juo įvertinamas priklausomybės nuo tabako pobūdis ir laipsnis • Klausimyną gali pildyti tiek gydytojas, tiek pats pacientas. • Vertinimas nesudėtingas: balų suma 8 ir daugiau reiškia didelę priklausomybę nuo nikotino; jeigu suma nuo 4 iki 7 – fizinė priklausomybė nuo nikotino išreikšta vidutiniškai; balų suma mažesnė už 4 reiškia, kad fizinė priklausomybė menka, o vyrauja psichologinė priklausomybė.

28. Rūkymo tipo nustatymas • Tikslesniam individualių rūkymo ypatumų įvertinimui naudojamas sudėtingesnis testas, kurį pildo pacientas, bet interpretuoja konsultantas. Testą sudaro 21 teiginys (kiekvienam tipui po 3 teiginius), kuriuos tiriamasis įvertina 1-5 balais. • Balų suma 9 ir daugiau reiškia, kad tiriamajam būdingas atitinkamas rūkymo tipas. • Dažniausiai būna kelių tipų derinys, kuriam nors vyraujant. • Rūkymo tipo nustatymas leidžia numatyti galimus sunkumus nutraukus rūkymą, padeda parinkti tinkamesnę taktiką ir išvengti recidyvo.

29. Klausimynas rūkymo tipui nustatyti.

30. Rūkymo tipai A - stimuliuojantis rūkymas, B – hedoniškas, kai rūkymas teikia malonią patirtį; C – socialinis arba bendravimo, kai rūkoma daugiau dėl kitų rūkančių įtakos; D – manipuliacinis, kai reikšmingas yra rūkymo veiksmų ritualas; E – narkomaninis, reiškiantis fizinę priklausomybę; F – automatinis, kai užsirūkoma to sąmoningai nesuvokiant; G – raminantis, arba priešstresinis rūkymas.

31. A tipas Stimuliuojantis rūkymo tipas reiškia, kad • užsirūkęs pacientas jaučiasi budresnis, energingesnis, darbingesnis, geriau sukaupia dėmesį; • tai nėra pozityvus rūkymo poveikis: esant fizinei priklausomybei nuo tabako, kurį laiką nerūkius ir dėl to sumažėjus nikotino koncentracijai kraujuje, pacientas pradeda jausti blogiau, o eilinė nikotino dozė tik atstato įprastinę normalią savijautą; • metančiam rūkyti šio tipo pacientui gali kilti sunkumų, jeigu jo darbas įtemptas ir reikalauja nuolatinio budrumo (pvz. vairuotojams); tokiais atvejais patartinos natūralios tonizuojančios priemonės – mankšta, vandens procedūros, augaliniai preparatai (eleuterokokas ir kt.). dar geriau būtų bandyti mesti rūkyti atostogų metu.

32. B tipas Hedoniško rūkymo tipo atveju • rūkymas yra papildoma maloni juslinė patirtis, teikiama skonio, kvapo, rūkymo ritualo ir atpalaiduojančio nikotino poveikio; • šio tipo rūkantieji nerūko bet ko ir bet kur, jų fizinė priklausomybė dažniausiai menkai išreikšta ir jie galėtų nesunkiai apsieiti be rūkymo, tačiau prieštaringa motyvacija trukdo apsispręsti ir didina recidyvo tikimybę; • psichologinė pagalba turėtų būti nukreipta į vertybių perorientavimą taip, kad su rūkymu susijusios malonios patirtys vertybių skalėje nebūtų aukščiau už sveikatos, finasinius ir kitus metimo motyvus;

33. C tipas Socialinis rūkymo tipas būdingas rūkantiesiems, kuriems svarbi aplinkinių įtaka: • dažniausiai tai pradedantys rūkyti paaugliai ir jauni žmonės, dar netapę fiziškai priklausomais nuo tabako; • jų rūkymą skatina ir palaiko bendravimas su kitais rūkančiaisiais; • tokiems rūkantiems artimųjų, draugų ir bendradarbių rūkymas gali tapti rimta kliūtimi metant rūkyti; • šio tipo rūkantiesiems labai svarbi aplinkinių socialinė parama, jiems patariama mesti ne vieniems, ar bent sutarus su kitais, kad jie nerūkytų šalia metančiojo, ar kitaip jo neprovokuotų; • taip pat patariama jų motyvaciją sustiprinti sutartimi, lažybomis ar kitokiais įsipareigojimais.

34. D tipas Manipuliacinio rūkymo tipo atveju • rūkančiajam yra svarbus pats rūkymo veiksmų ritualas, kuris pats savaime gali veikti raminančiai, kaip atitraukiantis dėmesį ir padedantis atsipalaiduoti veiksmas, kartojamas tūkstančius kartų, ypač tam tikrose situacijose, jis tampa stipriu įpročiu ir sąlygoja psichologinę priklausomybę; • metant rūkyti šio tipo rūkantiesiems patariama po ranka turėti kažkokį cigaretės pakaitalą, kartu vartojant kramtomąją gumą ar ledinukus.

35. E tipas Narkomaninis rūkymo tipas rodo fizinę (farmakologinę) priklausomybę nuo tabako (nikotino). Apie 80 proc. visų reguliariai rūkančiųjų yra fiziškai priklausomi, ir narkomaninio rūkymo tipo nustatymas reiškia, kad yra indikacijos pakaitinei terapijai nikotinu. F tipas Automatinis rūkymo tipas pasitaiko daug metų rūkantiems, kuomet susiformuoja rūkymo automatizmas: -rūkantysis dažnai savo užsirūkymo sąmoningai nesuvokia ir neatsimena; -metant rūkyti šio tipo rūkantiesiems patartina pašalinti išsavo aplinkos cigaretes ir kitus su rūkymu susijusius daiktus.

36. G tipas Raminantis arba priešstresinis rūkymas yra dažniausiai nustatomas rūkymo tipas. Rūkymo ritualas kartu su nedidele nikotino doze gali veikti raminančiai, ir užsirūkymas streso metu dažnai būna reguliaraus rūkymo pradžia. Tačiau susiformavus priklausomybei nuo tabako, rūkymas tampa būtinu palaikyti įprastinei psichikos būklei bei normaliai savijautai. Mažėjant nikotino koncentracijai kraujuje, rūkantysis pradeda jausti abstinencijos prodromą – diskomfortą (nerimą, apibūdinamą žodžiais „kažko trūksta“), kuris praeina užsirūkius. Streso metu šis poreikis ramintis cigarete padidėja. Dėl to dažnai patiriantiems stresą, dirbantiems įtemptą ar pavojingą darbą, turintiems psichologinių problemų ar neurotiškiems asmenims metimas rūkyti gali būti nesėkmingas netgi gydant nikotino preparatais. Tokiais atvejais gali prireikti psichoterapeuto ar psichologo pagalbos. Autogeninė treniruotė ir kiti psichinės savireguliacijos būdai gali padėti mesti rūkyti ir išvengti recidyvo.

37. Rūkymo tipų dažnumas (proc. ) tarp reguliariai rūkančių vyrų ir moterų (2001-2002 m. Vidutinio amžiaus Kauno miesto gyventojų rūkymo įpročių tyrimo metu išanalizuota 35-64 metų reguliariai rūkančiųjų priklausomybė nuo tabako ir su šia priklausomybe susiję veiksniai)

39. Kiti pagalbiniai rūkymo diagnostikos būdai • Šiuo metu gaminami portatyvūs aparatai, matuojantys anglies monoksido koncentraciją iškvepiamame ore. Padidėjęs anglies monoksido kiekis iškvepiamame ore fiksuojamas taip pat ir pasyviai rūkantiems. • Netiesioginės diagnostikos priemonė yra plaučių funkcijos įvertinimas spirometrijos pagalba. • Iš laboratorinių tyrimų galima būtų paminėti kotinino (nikotino skilimo produkto) nustatymo šlapime testus, bei nikotino/kotinino koncentracijos serume nustatymą. • Visi šie tyrimo metodai yra brangūs ir praktinės reikšmės gydymo taktikos parinkimui neturi. Jie gali būti naudojami gydymo kontrolei, taip pat rūkymo įtakos sveikatai demonstravimui, tą panaudojant motyvacijai.

40. Rūkymas dažnai yra kaip būdas psichologinei būklei reguliuoti: - Stimuliuojančiam ir/ar - raminančiam rūkymo tipui

41. Nikotinas sąlygoja pastebimus elgesio pokyčius, kaip : - nuotaikos svyravimai, - polinkis į impulsyvumą, - streso sumažėjimas, - susijaudinimas, - pakitusi dėmesio koncentracija, - atminties pokyčiai, - sumažėjęs nerimas, - apetito slopinimas ir kt.

42. REIKIA: Šalia medikamentinio gydymo visada reikalinga bent jau elementari psichoterapija: • padrąsinimas; • nuteikimas sėkmei; • nuraminimas paaiškinant priklausomybės prigimtį; • aptarimas abstinencijos sukeliamų sunkumų; • padėti pažinti savo rūkymo ypatumus ir mokyti įveikti juos.

43. Psichologinė (psichosocialinė) pagalba: • konsultavimas (aiškinimas-mokymas); • psichoterapiniai metodai (kognityvinė terapija, elgesio modifikavimas); • hipnozė, autogeninė treniruotė,relaksacija,grupinė terapija; • ir kiti psichinės savireguliacijos būdai.

44. Naujas judėjimas • Alen‘oCar‘o knyga „Lengvas būdas mesti rūkyti“.

45. Trečias žingsnis: • Pasirinkti datą; • Analizuoti elgesį, kuris įtakoja rūkymą; • Šeimos ir draugų palaikymas.

46. Dažnai būtina: • Pakaitinė terapija; • Medikamentai.

47. Pakaitinė terapija tinkama: • po ūmaus miokardo infarkto (dėl nikotino poveikio kraujagyslėms), su nestabilia krūtinės angina ir kt.; • surūkantiems per parą mažiau nei 10 cigarečių; • nėščioms ir maitinančioms mamoms; • rūkantiems paaugliams.

48. Atsižvelgti į paciento būsenas: • Atsargiau reikėtų vertinti pacientus po infarkto, insulto ir kitos kraujagyslinės patologijos, nes nikotinas gali sukelti kraujagyslių spazmus ir sukelti pakartotinius kraujotakos sutrikimus. • Nikotininė guma nerekomenduotina sergant skrandžio ligomis (gastritais, opalige, GERL) , nes iš kramtomosios gumos išsiskyręs ir nuryjamas nikotinas gali sudirginti gleivinę bei paūminti uždegiminius procesus. • Nepadės mesti jei pagal Fagerstromo testą nenustatoma fizinė priklausomybė nuo nikotino

49. SĖKMINGO METIMO RŪKYTI SĄLYGOS Norinčiam mesti rūkyti gali padėti visi būdai, nenorinčiam – joks. Aiškūs metimo motyvai • Sveikatos pagerinimas ar išsaugojimas (nerūkantys mažiau serga ir gyvena ilgiau) • Pinigų taupymas (vidutiniškai 1000-3000 litų per metus) • Geras pavyzdys kitiems (savo vaikams, moksleiviams, pacientams ir pan.) • Estetinis (nemalonus kvapas iš burnos, peleninių, patalpų) • Ekologinis (aplinkos ir patalpų oro teršimas) • Psichologinis (valios ugdymas, savivertės pagerinimas) Žinojimas, kaip palengvinti abstinenciją (užimtumas, fizinis aktyvumas, ko nors čiulpimas ar kramtymas, vandens gėrimas, relaksacija ir kt.) Artimųjų ir draugų parama (lengviau mesti drauge su artimu žmogumi, draugu, ar paprašius jų, kad būtų kantrūs pacientui abstinencijos periodu, kad nerūkytų jo akivaizdoje)

50. Metimas • Pasirinkite dieną; • Paprašykite šeimos ar draugų pagalbos; • Nekentėkite – susiraskite mėgstamą užsiėmimą; • Jei nesiseka kreipkitės pagalbos į savo šeimos gydytoją ar kitus specialistus; • Jei nepavyksta pirmas bandymas – nenusiminkite, rūkymas yra narkomanijos rūšis ir jai įveikti reikia laiko. Jei būsite atkaklus – Jums būtinai pasiseks.