Ūkio šaka -

1. Ūkio šaka - Turizmas, viešbučiai, restoranai, viešasis maitinimas. Parengė Vytautė Bakšytė, 1a klasė.

2. Tikslas: • Daugiau sužinoti apie pasirinktą ūkio šaką; • Susipažinti su pasirinkta profesija.

3. Turizmas Turizmas užima labai svarbią vietą daugelio šalių ekonomikoje, o kaikur netgi tapo jos varikliu. Turizmo augimas 20 amžiuje tapo vienu pagrindinių ekonomikos ir visuomenės fenomenų. Pastaruosius 50 metų turizmas vystėsi stulbinančiu tempu ir tapo pasauline pramonės šaka.

4. Turizmo reikšmė • Daugelyje besivystančių šalių turizmas yra laikomas pagrindiniu užsienio valiutos įplaukų šaltiniu; • nedarbo mažinimo veiksnys; • turizmas skatina statybos, transporto, tolimojo ryšio, profesinių paslaugų didėjimą; • Turizmas – stambus ekonomikos sektorius.

5. Turizmas priklauso nuo turistinės vietovės pirminių išteklių traukiamosios galios: • Gamtinių išteklių; • Kultūros išteklių (urbanistinio paveldo, meno, archeologijos vertybių, tradicijų, mokslo vertybių, liaudies amatų ir subkultūrinių formacijų); • Socialinių išteklių (potencialių turizmo plėtotojų su socialinėmis-demografinėmis charakteristikomis, gebėjimų, finansinio kapitalo, žinių, sveikatos – aplinkos – turto apsaugos sistemos, vietos bendruomenės interesų ir kt.). Be to, turistinės vietovės turi antrinių išteklių: • Apgyvendinimo sektorių (viešbučių, motelių, kempingų, svečių namų ir kt.);

6. Maitinimo sektorių (kavinių, restoranų, užkandinių ir kt.); Kelionių organizavimo sektorių (agentūrų, kelionių operatorių ir kt.); • Transporto sektorių (vežimo orlaiviais, laivais, traukiniais, autobusais ir kt. įmonių); • Pramogų sektorių (lošimo namų, diskotekų ir kt.); • Informacijos sektorių (turizmo informacijos tinklą); • Papildomų paslaugų, priemonių ir aptarnavimo infrastruktūrą.

7. Turizmo gamtos ištekliams priskiriami vandens telkiniai ir jų pakrantės, gyvūnija, rekreaciniai miškai, rekreacinės ir saugomos teritorijos bei saugomi kraštovaizdžio objektai, kurių vertybės sudaro galimybes naudoti juos profesiniam, pažintiniam, rekreaciniam ir kitokiam turizmui.

8. Viešbutis – įmonė, kuri užsiima nakvynės paslaugų teikimu nevietiniams gyventojams, pvz., turistams, už tam tikrą mokestį ribotą laiko tarpą. Viešbutyje taip pat tiekiamos ir maitinimo paslaugos – mažiausiai siūlomi pusryčiai, tačiau dažnai viešbutis turi ir savo restoraną. Nedideli viešbučiai dar vadinami svečių namais.

9. Didesniuose viešbučiuose dažniausiai yra priėmimo ir poilsio patalpa , restoranas, baras ir, priklausomai nuo kategorijos, nedidelis plaukimo baseinas, garažai ir kita. Skirtingai nuo pensionų viešbučiuose yra visą dieną dirbantys recepcijos darbuotojai. Aukštesnės kategorijos viešbučiuose (4 ir 5 žvaigždučių) recepcija dirba visą parą. Priklausomai nuo suteikiamo komforto ir kainos viešbučiai skirstomi į kategorijas, kurios išreiškiamos žvaigždutėmis.

10. Viešbučiai svarbūs visuomenėje. Jie paprastai kuriasi tankiai žmonių gyvenamose vietovėse, dideliuose viešbučiuose dirba didelis aptarnaujančio personalo būrys.

11. Siekdami geriau patenkinti keliaujančiųjų poreikius bei išsilaikyti konkurencinėje rinkoje viešbučiai specializuojasi: • Komerciniai (verslo) viešbučiai;• Apartamentiniai viešbučiai;• Konferencijų centrų viešbučiai;• Lošimų namų viešbučiai;• Oro uostų viešbučiai;• Kurortų viešbučiai;• Miesto centrų viešbučiai;• Pasaulinio lygio viešbučiai;• Ypač prabangūs viešbučiai;• Ekonominiai ir biudžetiniai arba ribotas paslaugas teikiantys viešbučiai;• Vidutinio lygio viešbučiai;• „Lovos ir pusryčių“ viešbučiai.

12. Viešbučių skirstymas pagal valdymą: • Kai viešbutį valdo pats savininkas (nepriklausomas valdymas); • Kai viešbutis valdomas pagal valdymo kontraktą; • Kai viešbutis valdomas pagal frančizės sistemą

13. Restoranas - maitinimo įstaiga, kuri pagal užsakymą gamina ir parduoda maisto patiekalus skirtus suvalgyti vietoje. Tačiau kai kurie restoranai gamina maistą išsinešimui ar turi maisto pristatymo pagal užsakymą paslaugą. Restoranais taip pat vadinami stambesnių įmonių dalys, pvz., viešbučio restoranas dažnai yra viešbučio padalinys, skirtas viešbučio gyventojams maitinti ir kartu padidinti viešbučio pajamas.

14. Maisto pramonė - pramonės šaka, užsiimanti maisto (tiek pusgaminių, tiek gaminių) gamyba.

15. Maisto pramonės šakos: • Pieno pramonė • Duonos pramonė • Mėsos pramonė • Žuvies pramonė • Alkoholinių ir gaiviųjų gėrimų gamyba • Daržovių ir vaisių perdirbimas

16. Maisto pramonės sąvoka nėra griežtai apibrėžta, tad skirtingose šalyse ji aprėpia skirtingo dydžio žmonių veiklos sritį. Pvz., D. Britanijoje ir JAV maisto pramone laikoma visa žmonių veikla, pradedant žemės ūkiu, pramonine medžiokle, žvejyba ir maisto perdirbimu ir baigiant prekyba maisto produktais bei viešuoju maitinimu (restoranų, kavinių ir pan. verslas). Pagal šią plačia sampratą maisto pramonei (maisto industrijai) priskiriama:

17. reguliavimas - vietinė, regioninė, nacionalinė ir tarptautinė maisto produktų kokybės ir saugos juos gaminant, laikant ir vartojant, jais prekiaujant priežiūra • švietimas - akademinis ir profesinis, susijęs su maisto gamyba ir vartojimu • tyrimai ir produktų kūrimas - susiję su maisto gamybos technologijomis ir receptūromis • gamybos priemonių gaminimas: • žemės ūkio priemonių - žemės ūkio chemikalų (trąšos, pesticidai, veterinariniai preparatai), sėklos, žemės ūkio technika ir kt. • maisto perdirbimo priemonių - staklės ir kiti įrengimai ir kt.

18. žemės ūkis - gyvulininkystė, žuvininkystė, augalininkystė ir kt. • pramoninė žvejyba maisto perdirbimas - šviežių produktų paruošimas rinkai (pasterizavimas, fasavimas ir kt.), maisto konservavimas, perdirbtų produktų (dešros, alkoholiniai gėrimai ir kt.) gamyba ir kt. • rinkodara - naujų produktų paklausos tyrimai, rinkos formavimas ir kt. • maisto laikymas ir gabenimas - sandėliai, specializuotas transportas ir kt.

19. prekyba maistu, viešasis maitinimas • maistinių gyvulių, augalų auginimas žemės ūkyje, nors ūkiai, kurie tiekia prekybai mėsos gaminius, sūrius, fasuotą sviestą, medų ir kitus žemės ūkio produktus, priskiriami ne tik žemės ūkiui, bet ir maisto pramonei. • didmeninė ir mažmeninė prekyba maisto produktais • maisto produktų sandėliavimas ir transportavimas

20. Galimos profesijos: indų plovėjas, kambarinė, kavinės direktorius, kelionių agentūrostarnautojas, kepėjas, konditeris, padavėjas, restorano administratorius, turistinių kelionių vadovas, virėjas, viešbučio nešikas, viešbučio registratorius.

21. Virėjo profesija • Virėjo profesiją gali rinktis tie, kas turi: • Pagrindinį išsilavinimą; • Mokymosi trukmė – 3 metai. • Sėkmingai baigus mokyklą išduodamas  profesinio mokymo diplomas ir brandos atestatas. • Vidurinį išsilavinimą arba 12 kl. mokymosi pasiekimų pažymėjimą. • Mokymosi trukmė – 2 metai. • Sėkmingai baigus mokyklą išduodamas profesinio mokymo diplomas

22. Virėjas išmoksta: ·paruošti virėjo darbo vietą·atlikti pirminį žaliavų paruošimą,·gaminti įvairius pusgaminius,·gaminti nesudėtingus karštuosius ir šaltuosius patiekalus,·įvairiais būdais serviruoti stalus,·patiekti valgius ir gėrimus.

23. Darbo aprašymas: virėjas parenka kokybiškus maisto produktus ir žaliavas patiekalų gamybai, naudoja šiuolaikinius įrengimus ir technologijas.

24. Virėjai nustato maisto produktų bei žaliavų kokybę jusliniu būdu, apskaičiuoja maisto produktų reikšmes pusgaminių ir patiekalų gamybai, parenka šiluminio paruošimo būdus ruošti karštiems ir šaltiems patiekalams ir paruošia juos patiekti.

25. Asmeninės savybės:virėjo darbe reikalingos šios asmeninės savybės: atsakingumas, greita reakcija, ištvermė, vikrumas, tvarkingumas, gera koordinacija. Virėjo darbą sunku sėkmingai dirbti lėto suvokimo, sergantiems epilepsija, sutrikusios klausos, regos, kalbos ar judesių asmenims.

26. Dirbti draudžiama asmenims, sergantiems tuberkulioze ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis, taip pat šizofrenija (sparčiai progresuojančios, sunkiai pagydomos formos). 

27. Profesinės perspektyvos:baigus šią specialybę, galima dirbti virėju maitinimo įmonėse. Sėkmingą virėjo darbą lems teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai, nuolatinis domėjimasis naujovėmis, kvalifikacijos kėlimas ir tobulinimas.

28. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, specialistas gali mokytis kolegijoje ar universitete. Baigęs aukštąjį mokslą gali siekti aukštesnių pareigų. 

29. Giminiškos profesijos: konditeris, kepėjas, kulinaras, pardavėjas, traukinio palydovas, maitinimo verslo administratorius, maisto produktų technologas (įgyjama aukštojo mokslo įstaigoje). 

30. Virėjo profesijos galima išmokti: • Šiaulių profesinio rengimo centre; • Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje; • Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje; • Utenos regioninis profesinio mokymo centre.

31. Ačiū už dėmesį :)