Sumanios specializacijos link

1. Sumanios specializacijos link

2. Kas yra sumani specializacija?http://ec.europa.eu/research/era/publication_en.cfm • Europa 2020 ir Sanglaudos politika (struktūriniai fondai) – pagrindiniai instrumentai siekiant įveikti ekonominę krizę: • Žinios augimui (angl. Knowledge for growth) - EK ekspertų grupės siūlymas • (Sunkūs) pasirinkimai: prioritetų nustatymas ir finansavimas • Konkurenciniai pranašumų išnaudojimas: stiprybės, potencialas, kritinė masė • Klasterių ir tarpsektorinių, tarpregioninių ryšių stiprinimas • Atviras procesas, visų suinteresuotų šalių dalyvavimas: sprendimų priėmėjai, mokslas, verslas • Problema: viešųjų investicijų į MTEP fragmentiškumas ir dubliavimas • Akcentuojamas regionų vaidmuo kuriant žinių ekonomiką – identifikuojant MTEP ir ūkio stiprybes ir potencialą • Iššūkiai: ne tik investicijos į MTEP, bet ir inovacijų skatinimas

3. Kodėl sumani specializacija? Strateginė būtinybė: Tai ekonomikos pertvarkymo darbotvarkė, siekiant: • Sutelkti politinę paramą ir investicijas į svarbiausius šalies prioritetus, iššūkius ir žiniomis grįstus vystymosi poreikius; • Geriausiu būdu išnaudoti šalies stiprybes, konkurencinius pranašumus ir kompetencijos potencialą; • Remti technologines ir praktika grindžiamas inovacijas bei skatinant privataus sektoriaus investicijas; • Aktyviai įtraukti suinteresuotąsias šalis, skatinti inovacijų ir MTEP plėtrą; • Sprendimus grįsti įrodymais, diegti stebėsenos ir vertinimo sistemas. Administracinė būtinybė: • Europos darbotvarkės įgyvendinimas: Europa 2020, Inovacijų sąjunga, Horizontas 2020; • Ex-ante sąlyga Sanglaudos fondui 2014-2020 m.,siekiantsutelktiišteklius, didinti struktūrinės paramos poveikį moksliniams tyrimams ir inovacijoms; • Proceso „auditas“.

4. Vieno modelio tinkančio visiems nėra Sanglaudos politikos paramos dalis skirta inovacijoms: • 4% in 89’-93’ • 7% in 94’-99’ • 11% in 00’-06’ • 25% in 07’-13 Šaltinis: Inovacijų sąjungos švieslentė 2013  

5. Sumanios specializacijos įgyvendinimo programavimas Lietuva 2030 Nacionalinė pažangos programa Veiksmų programos Sumanios specializacijos strategija Inovacijų strategija Studijų ir MTEP plėtros programa Slėnių strategija Prioritetų įgyvendinimo programos Prioritetinės kryptys

6. Proceso valdymas ir koordinavimas MP vadovaujama Strateginė MTEP ir inovacijų taryba Koordinacinė grupė: Neformali ŠMM, Ūkmin, MITA, MOSTA atstovų darbo grupė Valdymo komitetas MOSTA Tarptautinė nepriklausomų ekspertų grupė Rekomenduoja: ŠMM, Ūkmin, LPK, LURK, ... Ekspertų grupės

7. Sumanios specializacijos rengimo logika Prioritetinės kryptys Prioritetas 1 Prioritetas 2 Prioritetas 3 Prioritetas 4 Prioritetas X - Prioritetų įgyvendinimo rekomendacijos; - Strategijos, projektai; - Stebėsena.

8. Pamatinės prioritetų nustatymo nuostatos • Prioritetinės kryptys atitinka svarbiausius galimybes/iššūkius, kuriais Lietuvos MTEP sistema yra pajėgi pasinaudoti • Prioritetinėse kryptyse moderuojama diskusija tarp mokslo-verslo, siekiant identifikuoti nišas, kurias Lietuvos mokslas-verslas jau yra užėmęs/galėtų užimti ir apibrėžti konkrečius produktus/technologijas (KET)/procesus, kurie bus bendrai kuriami • Finansavimas skiriamas apčiuopiamiems rezultatams produktams/ technologijoms (KET)/procesams) pasiekti, o ne abstrakčiai apibrėžtų sektorių plėtrai • leistų pasiekti didesnį skaidrumą finansuojant, valdant ir vertinant • atsiranda aiškus mokslo-verslo bendradarbiavimo pagrindas ir tikslas. • Projektų poreikiai kompetencijų ugdymui, tyrimų atlikimui, naujos įrangos įsigijimui ir t.t., būtų grindžiami ir siejami su rezultato pasiekimu • Procesas vyksta pagal skaidrias, visiems suinteresuotiems suprantamas taisykles • Diskusija grindžiama faktais ir duomenimis • Procesas grindžiamas bendradarbiavimu tarp suinteresuotų pusių (valdžios-mokslo-verslo)

9. Siekiamų rezultatų pavyzdys

10. Iššūkiai 9. Prastėjanti demografinė situacija; 10. Nepakankamai sumani ir tvari miestų plėtra ; 11. Nepakankamai racionalus Baltijos jūros potencialo ir šalies naudingųjų iškasenų naudojimas; 12. Augančios technologinės, kibernetinės ir e-saugumo rizikos; 13. Nepakankamai sveikas ir saugus maistas, maisto žaliavų švaistymas, naujų mitybos šaltinių trūkumas; 14. Netolygi regioninė plėtra, skurdas, nelegalus darbas ir nepakankama socialinė sanglauda; 15. Nepakankamai išnaudotos tarptautinės transporto jungtys, sumanių technologijų potencialas  valdant logistiką ir transporto srautus; 16. Sumanių sprendimų krašto apsaugoje, valdant stichinių nelaimių ir kitas katastrofų rizikas stoka 1. Žemas verslo produktyvumas, pažangių technologijų, inovatyvių procesų, produktų ir paslaugų stoka; 2. Įgūdžių ir darbo rinkos poreikių atotrūkis, nepakankamai vystomi talentai ir kūrybinis potencialas; 3. Verslo-mokslo, tarpsektorinės ir tarptautinės partnerystės stoka kuriant ir diegiant žinias, technologijas ir inovacijas; 4. Viešojo sektoriaus inovacijų ir valdymo efektyvumo stoka; 5. Nepakankama energijos šaltinių diversifikacija, aukšta energijos kaina, netaupus ir neefektyvus energijos vartojimas; 6. Netvari ekosistemų kaita (atliekos, eko-inovacijos, oro ir vandens kokybė, kraštovaizdis, dirvožemis, bioįvairovė, kt.); 7. Neefektyvi lėtinių ir su darbu bei gyvenimo būdu susijusių ligų prevencija, diagnostika ir gydymas; 8. Prastėjanti psichologinė visuomenės būklė, augantis susvetimėjimas ir nepakantumas, nepakankamas kultūros puoselėjimas;

11. Mokslo potencialo analizė: suvestinė lentelė

12. Verslo potencialo analizė Natūralūs prioritetai: Konkurencinio pranašumo stiprinimas ir naujų rinkų užėmimas. Kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai; Vaistų pramonės gaminiai ir farmaciniai preparatai; Kompiuterių programavimas, konsultacinė ir informacinių paslaugų veikla; Pagrindinių metalų gamyba; Mašinų ir įrangos gamyba „Tradiciniai“ sektoriai: Modernizavimas ir imlumo žinioms stiprinimas. Mediena ir medienos gaminiai, gaminiai iš šiaudų; Popieriaus gaminiai; Baldai; Statyba Dabartiniai „garvežiai“: Technologinė modernizacija / naujų nišų paieška. Augalininkystė ir gyvulininkystė; Miškininkystė, medienos ruoša; Maisto produktai, gėrimai, tabako gaminiai; Chemijos produktai; Sausumos ir vandens transportas; Sandėliavimas; Telekomunikacija; Finansinės paslaugos Dabartinis konkurencingumas ir specializacija Iššūkiai: Restruktūrizacija, naujų produktų / rinkų paieška. Tekstilės gaminių, drabužių, odos ir odos gaminių gamyba; Nemetalo mineraliniai gaminiai; Metalo gaminiai (išskyrus mašinas ir įrenginius); Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba Sektoriai kryžkelėje: Gamybos veiksnių kaita link aukštųjų technologijų ir kvalifikuotos darbo jėgos. Žvejyba ir akvakultūra; Spausdinimas; Guminiai ir plastikiniai gaminiai; Vandens surinkimas, valymas, tiekimas; Didmeninė ir mažmeninė prekyba; Oro transportas; Pašto ir pasiuntinių veikla; Leidyba Kylantys / nišiniai sektoriai: Radikalios inovacijos / naujų rinkų paieška. Elektros įrangos gamyba; Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba; Draudimas ir pensijų fondai; Architektūra ir inžinerija; Reklama ir rinkos tyrimai Žiniomis grįsto augimo potencialas

13. 0.1. • Metodiniai siūlymai • 2012 gruodis • 0.2. • Valdymo mechanizmas • 2013 vasaris • 0.3. • Metodikos gilinimas • 2013 kovas • 1.3. • Konsensuso kūrimas (apklausa, diskusijos) ir prioritetinių krypčių tvirtinimas • 2013 balandis - gegužė • 1.2. • Globalių ir nacionalinių iššūkių metaanalizė • 2013 kovas • 1.1. • Mokslo ir verslo potencialo analizė • 2013 kovas- balandis Sumanios specializacijos rengimo etapų rezultatai • 2.1. • Kritinių technologijų ir procesų analizė prioritetinės kryptyse • 2013 birželis - rugpjūtis • 2.3. • Jungtinių projektų srauto kūrimas; • Politikos rekomendacijos ir galutinė ataskaita • 2013 gruodis ir ilgiau • 2.2. • Konsensuso kūrimas (diskusijos, apklausos); • Kritinių technologijų ir procesų tvirtinimas • 2013 rugpjūtis - lapkritis Prioritetinės kryptys Prioritetai. RIS3 Projektai, strategijos, stebėsenos sistema

14. EK ekspertinis vertinimas