Žemininkai ir bežemiai

1. Žemininkai ir bežemiai Parengė IV b klasės mokinės: Aistė Blaževičiūtė ir Augustina Miknevičiūtė

2. Įvadas Lietuvių egzodo literatūra – literatūra, sukurta po Antrojo pasaulinio karo į Vakarus pasitraukusių rašytojų. • Ši literatūra, išskiria kelias rašytojų kartas. Svarbiausios kartos: • Nepriklausomos Lietuvos „augintiniai“; • Žemininkai (lankininkai); • Bežemiai. Poetai grupuojami remiantis amžiumi, požiūriu, rašytojo išeivio padėtimi.

3. Žemininkai Žemininkai -   išeivijos poetų sąjūdis, 1951 m. JAV išleidęs naujosios lietuvių išeivių poezijos antologiją „Žemė“ Tai penkių poetų kūryba: Juozo Kėkšto, Kazio Bradūno, Alfonso Nykos – Niliūno, Henriko Nagio bei Vytauto Mačernio. Karta juos galima pavadinti dėl to, kad jie beveik vienmečiai, bei visų jų požiūris į pasaulį yra panašus.

4.  Egzodas žemininkams – tai ne vien tiesiog namų, gimtojo krašto netekimas, bet egzistencinis išbandymas. • Žemė jiems – ne tiek prarastas gimtasis kraštas, kiek žmogiškasis pasaulis apskritai. • Svarbiausias žemininkų keliamas klausimas – žmogaus buvimo šiame pasaulyje prasmė. Kiekvienas poetas į tą klausimą atsako savaip. • Menui jie kėlė visų pirma estetinius reikalavimus.

5. Juozas Kėkštas (1915-1981) Mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje; Studijavo Lenkijoje; Literatūrinę veiklą pradėjo redaguodamas leidinius: „Sėja“, „Pjūvis“. „Varpos“ ir kt. TSRS buvo išsiųstas į 8m. Į Viatlagą miško darbams; Po karo gyveno Romoje, redagavo „Lietuvių laikraštį“.

6. J. Kėkšto kūrybos bruožai: Poezijoje vyrauja epochos tragizmo, žmonių vieningumo, ugnies, lūžio, tylos motyvai, ryški klajūno tema ir lenkų avangardistinės poezijos įtaka. Būdinga ekspresyvi kalba, trūkčiojantis ritmas. Vėlyvojoje poezijoje sustiprėjo mirties tema, filosofiškumas.

7. Kazys Bradūnas(1917-2009) Mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje; Studijavo VDU lietuvių kalbą ir literatūrą; 1944 pasitraukė į Vakarus; Išeivijoje daug dirbo lietuvių kultūros labui; Atkūrus nepriklausomybę grįžo į Lietuvą. Kazys Bradūnas

8. Kūrybos bruožai: • Bradūno poezija remiasi liaudies dainos stilistika; • Eilėraščiuose gausu krikščioniškos simbolikos; • Žemė jo kūryboje – atskaitos taškas, kuriuo matuojamas žmogaus gyvenimas; • Svarbi tema- gimtojo krašto istorija. („Morenų ugnys“, „Donelaičio kapas“ ir kt.); • Žmogus atplėštas nuo gimtojo krašto, išsako savo jausmus. • Istorinio ir asmeninio laiko sampyna. „O aš pats vis negaliu pamesti minties, kad didysis šiame amžiuje yra gyvosios ir gerosios žemės praradimas, praradimas tų šiltų, šeimyniškų, pagarba , palaima ir mistika, bet ne nuogu utilitarizmu dvelkiančių ryšių tarp mūsų ir Jos.“ - K. Bradūnas

9. Alfonsas Nyka - Niliūnas Baigė Utenos gimnaziją; VDU studijavo romanistiką ir filosofiją; Studijas tęsė Vilniaus universitete; 1944 m., pasitraukė į Vakarus. Alfonsas – Nyka Niliūnas „Praradimas sukuria pasaulį.“ – Niliūnas.

10. Kūryba Poetas dažnai naudoja dailės motyvus; Vėlyvojoje poezijoje ryškiausia tremties beprasmybės ir išnykimo tema, joje daug pesimizmo; Svarstomas žmogaus ir kultūros santykis. A. Nyka-Niliūnas yra filosofiškas poetas, bet jo filosofija įausta į sudėtingą vaizdą. Kūrybą „nelengva suprasti, nes, poeto įsitikinimu, nieko nesakyti utilitaristine prasme yra vienintelis būdas poezijai ką nors pasakyti“.

11. Henrikas Nagys (1920 – 1996) Baigė Kėdainių gimnaziją; VDU studijavo architektūrą; Vėliau lituanistiką, germanistiką, filosofijos ir meno istoriją; 1944 m. pasitraukė į Vakarus ir ten tęsė pradėtas studijas. Henrikas Nagys

12. Kūrybos bruožai Poetas naudojasi tautosakos elementais; Poetizuojamas šviesus vaikystės pasaulis; Poezijoje dažna mėlyna spalva, kuri reiškia svajonių, troškimų pasaulį (rinkinys „Mėlynas miegas“); Menininko išskirtinumo, drąsios asmenybės poetizavimas; Žmogaus vienišumo tema Gręžiamasi į Lietuvos istoriją.

13. BEŽEMIAIS vadinama poetų karta, į literatūrą atėjusi po žemininkų, debiutavusi ir subrendusi jau išeivijoje.

14. Sąsajos su žemininkais: • Su žemininkais bežemius siejo dėmesys Vakarų kultūra. • Literatūrai jie taip pat kėlė visų pirma estetinius, o ne patriotinius ar visuomeninius reikalavimus • Savo kūrybą bežemiai dažniausiai spausdino tuose pačiuose leidiniuose kaip ir žemininkai.

15. Egzodo vertinimas • Egzodą bežemiai vertino kaip istorijos išbandymą, iškeliantį gyvenimo prasmės klausimą. • Egzodą bežemiai supranta kaip visišką tuštumą, gryną nebūtį.

16. Bežemių poezija • Poezijoje nėra svarbi praradimo tema, namams neskiriama tiek dėmesio kiek, kad skiriama žemininkų kūryboje. • Esminis bežemių pasaulėjautos bruožas – abejonė ir nepasitikėjimas žinomomis temomis. • Labai svarbi mirties tema.

17. Algimantas Mockus (1932-1964) Gimė Pagėgiuose. Aukštąjį mokslą baigė jau Amerikoje. Buvo aktyvus išeivijos kultūrinio gyvenimo dalyvis, žurnalistas, kritikas. Išleido knygas: „Jo yra žemė“ „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ „Chapel B“ Algimantas Mockus

18. Kūrybos bruožai • Mockaus poezija sutelkta į būties prasmingumo prarastį. Ji atskleidžia šiurpią XX a. vidurio žmogaus istorinę padėtį. • Svarbiausias Mockaus poezijos įvaizdis yra mirtis – tautos, kalbos, egzodo, civilizacijos.

19. Dažnai vartojami religiniai įvaizdžiai. Jais perteikiamas žmogaus ir Dievo prasilenkimas, žmogaus būties vienatvės situacijos. • Šokiruojanti, tragiška ir kartu herojiška Mockaus poezija paveikė nemaža vėlesnių dešimtmečių Lietuvos poetų kūrybą.

20. Liūnė Sutema (ZinaNagytė) Gimusi Mažeikiuose, iš ten iškeliavo vos šešių mėnesių, Pradžios mokyklą baigė Kėdainiuose. Freiburgo universitete studijavo vokiečių literatūrą ir filosofiją. 1949 m. išvyko į JAV, apsigyveno Lemonte, kur gyvena iki šiol. Visą poetės gyvenimą lydi tragiškos netektys. 1964 m. netikėtai miršta artimi draugai Julius Kaupas ir Algimantas Mackus. 1980 m. po sunkios ligos, amputavus abi kojas miršta jos vyras Marius. Jauni iš gyvenimo pasitraukia ir abu jos vaikai Zina Nagytė

21. Poezijos rinkiniai • Tebūnie tarytum pasakoj, 1955 m. • Nebėra nieko svetimo, 1962 m. • Bevardė šalis, 1966 m. • Badmetis, 1972 m. • Vendeta, 1981 m. • Poezijos rinktinė, 1992 m. • Graffiti, 1993 m. • Tebūnie 2006 m • Sugrįžau 2009 m.

22. Kūrybosbruožai • Eilėraštyje galima atpažinti gana nuoseklų poetinį pasakojimą, kuriame lyrinis subjektas dažnai yra ir pasakotojas ir veikėjas. • Poezijoje derinamos realistinės detalės, aprašymai, tautosakos ir mitologijos elementai. • Ryškus globos, saugojimo motyvas.

23. Mirties motyvai. Klausimas kaip suteikti prasmę mirčiai ir gyvenimui. • Liūnės Sutemos poezijoje svarbus lyrinio subjekto bruožas – atvirumas kitam žmogui, mėginimas jį suprasti, tapti jam prieglobsčiu.

24. Ačiū už dėmesį !