Uždaviniai

1. Uždaviniai Skaitydami tekstus gebės rasti tinkamą informaciją; Dirbdami grupėje mokės bendradarbiauti; Klausydami aiškinimo įvardins esminį senovės lietuvių tikėjimo ir krikščionybės skirtumą ir palygins pagoniškąsias tradicijas su krikščioniškosiomis.

2. Užduotis I grupei Perskaitykite iš Skaitinių vadovėlio skyrelį ,,Pasaulio medis“( psl. 8) ir pasiruoškite atsakyti į klausimus. Išsirinkite grupės draugus, kurie atsakinės. Kaip senovės baltai įsivaizdavo Visatos sandarą? Kas vaizduojama Pasaulio medžio: šakose; prie kamieno prie šaknų. Kur galima rasti pasaulio medžio simbolių?

3. Užduotis II grupei Perskaityti iš Skaitinių vadovėlio apie medžių ir miškų garbinimą( psl. 8-9 iki pastraipos ,,Pumpurų turintis augalas...“) ir pasiruošti atsakyti į klausimus. . Išsirinkite grupės draugus, kurie atsakinės. Kokie medžiai turėjo stebuklingų galių? Kurie medžiai laikomi šventais? Koks svarbiausias senosios lietuvių religijos bruožas? Kas yra alkas? Kaip buvo elgiamasi su šventais miškais? Kaip senovės lietuviai įsivaizdavo dangų?

4. Užduotis III grupei Perskaityti iš Skaitinių vadovėlio apie medžių ir miškų garbinimą( psl.9 nuo pastraipos ,,Pumpurų turintis augalas...“ iki pabaigos ) ir pasiruošti atsakyti į klausimus. . Išsirinkite grupės draugus, kurie atsakinės. Ką reiškia pumpurų turintis augalas? Kas saugo pasaulio medį? Kieno simboliai yra jievaras ir paparčio žiedas? Kas dar be gyvūnų vaizduoja aplink Pasaulio medį?

5. Užduotis IV grupei Perskaityti iš Skaitinių vadovėlio I dalies apie saulės garbinimą( psl.17-18 ) ir pasiruošti atsakyti į klausimus. Išsirinkite grupės draugus, kurie atsakinės. Kaip senovės lietuviai elgėsi su Saule? Kada Saulė šoka? Kodėl Saulę laikė geradare? Kaip nebuvo galima elgtis su Saule?

6. Užduotis V grupei Perskaityti iš Skaitinių vadovėlio I dalies apie Motiną Žemę( psl.20-21 ) ir pasiruošti atsakyti į klausimus. Išsirinkite grupės draugus, kurie atsakinės. Kodėl reikėjo garbinti Žemę? Kodėl Žemė laikoma šventa? Kaip buvo vadinama Žemė? Kaip senovės lietuviai aiškino, iš kur atsiranda žmogus?

7. Palyginkime pagoniškąsiasir lietuvių tradicijas

8. SENOVĖS LIETUVIAI • Lapkričio pirmomis dienomis švęsdavoVėlines. Aukštaičiai jas vadino Ilginėmis, žemaičiai – Šermena. Tuo metu žmonės dėdavo vėlėms maisto ir vaišindavosi patys. LIETUVIAI KATALIKAI • Katalikai lapkričio 2 d. irgi mini Vėlines. Rūpinasi padėti vėlėms ne žemišku maistu, o maldomis už jas, kentėjimų ir nusigailėjimų auka, šv. Mišiomis.

9. Žiemos saulėgrįža minėdavo dviem etapais: išlydėdami nueinančius ir sutikdami naujus metus. Įvairūs burtai turėdavo iššaukti laimę naujais metais. • Gruodžio 25 d. švenčia Kalėdas. Kristus – tautų Šviesa. Jo gimimo šventė Bažnyčios pasirinkta švęsti pačiu laiku. Lietuvių ir lenkų tradicinės Kūčios liko kaip šviesi šeimos šventė.

10. Užgavėnės turėjo 2 funkcijas: “žiemos išvarymo“ (tam naudojo visokias baidykles) ir gamtos žadinimo pavasariui (dainuodavo: “Žiema, žiema, bėk iš kiemo...“). Būdavo laistomi vandeniu, kad žemės nekamuotų sausra. • Mums Užgavėnės – paskutinė diena, kai galima pasiausti prieš gavėnios rimtį. Riebūs blynai – irgi didelė priešingybė gavėnios pasninkui. Kaukės – tai tos blogybės, kurias mums dera nusimesti.

11. Kupoliavimas birželio pabaigoje – gamtos vešėjimo šventė. Renkami žolynai, nes po to, kai saulės energija jau mažės, jie nebebūsią tokie vaistingi. Garbinami: Saulė, Lada, Lela, Lelys, Gabija, Praurmė. Įdomu, kad tą dieną prie laužų būdavo vaišinamasi, tačiau aukų neaukodavo. Šventę vadindavo Kupolės, Rasos, Lyguo vardu. Birželio 24 d. visas krikščionių pasaulis švenčia Jonines – šv. Jono Krikštytojo šventę. Jis paskelbė, kad tikroji pasaulio Šviesa – Jėzus jau atėjęs. Į Joninių naktį mūsų, lietuvių, perkelta gausybė pagoniškosios šventės tradicijų: laužo deginimas, laukimas saulės visą naktį, vainikų plukdymas. Latviai tada švenčia Lyguo šventę.