Download
1 / 23
290 likes | 1.65k Views
Konfliktas yra nesutarimas ar nesuderinamumas. Daniausiai konfliktu vadinamas dalyviu saveikos procesas, nesutarimo, gincu, prieikumo veikla. Konfliktas reikia kova del vertybiu, resursu, galios statuso varybas. Tarpasmeninis konfliktas tai socialinis reikinys, kurio metu tarp dvieju ar da
E N D
1. Tarpasmeniniai konfliktai Bendravimo psichologija
Parenge: Silvija Pakštaite, 1BA5gupe
2. Konfliktas yra nesutarimas ar nesuderinamumas. Dažniausiai konfliktu vadinamas dalyviu saveikos procesas, nesutarimo, gincu, priešiškumo veikla. Konfliktas reiškia kova del vertybiu, resursu, galios statuso varžybas. Tarpasmeninis konfliktas – tai socialinis reiškinys, kurio metu tarp dvieju ar daugiau asmenu (tarp asmens ir grupes, tarp grupiu) vyksta priešingu interesu, nuostatu, tikslu ar tikslo siekimo budu susidurimas.
4. Tyrimai rodo, kad žmones situacija ima vertinti kaip konfliktine, jeigu ižvelgia tris dalykus: Tam tikra tipiška tarpusavio saveika, elgesi (,,nori pasiekti savo”, ,,nori irodyti savo tiesa“ ir t.t.);
Egzistuojancius prieštaravimus (“nori skirtingu dalyku”, ,,skirtingi interesai“, ,,skirtingi tikslai“);
Tam tikras emocijas (,,išgyvena“, ,,kencia“, ,,jaucia nervine itampa“, ,,karingai nusiteikes“).
5. Ivairiu pagrindu skiriami tokie tarpasmeniniu konfliktu tipai: Pagal poreikius:
Ištekliu – kai konfliktai kyla del materialiu gerybiu;
Statuso ir vaidmenu – konfliktai kyla nepasidalijus valdžia, itakos sferomis, del socialiniu vaidmenu neatlikimo ir pan.,
Ideju, normu, principu konfliktai.
Pagal gyvenimo sfera:
Šeimos,
Darbo,
Buitiniai,
Politiniai ir t.t.
Pagal pozityviu ir negatyviu konflikto elementu santyki:
Konstruktyvus,
Destruktyvus.
6. Pagal trukme:
Trumpalaikiai,
Ilgalaikiai,
Užsitese, pateke i akligatvi.
Pagal pavalduma:
Horizontalus – tarp vienodo statuso individu,
Vertikalus – tarp pavaldinio ir vadovo,
Diagonalus – tarp vadovo ir netiesiogiai jam pavaldaus žemesnio statuso asmens.
Pagal emocine itampa:
Aukštos itampos,
Vidutines itampos,
Žemos itampos.
7. Pagal intensyvuma:
Aukšto intensyvumo,
Vidutinio intensyvumo,
Žemo intensyvumo.
Pagal nukreiptuma:
Tiesioginiai – nukreipti i mus,
Šalutiniai – tiesiogiai musu neliecia, taciau vis tiek žeidžia.
Pagal konflikto sukeleja:
Aktyvus – patys išprovokuojate konflikta.
Pasyvus – išgyvenate kito individo sukelta konflikta ir t.t.
Pagal konflikto kontrole:
Kontroliuojami,
Nekontroliuojami.
8. Konflikto struktura Kiekvienas konfliktas turi tam tikra objektyvu turini:
Konflikto dalyviai:
Pagrindiniai konflikto dalyviai, kartais dar vadinami konkurentais, priešininkais. Dažnai konflikte galima rasti asmeni, pradejusi konflikta – iniciatoriu. Svarbus yra konfliktuojanciu pusiu statusas, kuri nusako savo tikslu realizavimo galimybiu lygis, individo „jega“, išreiškiama jo fizinemis, materialinemis, socialinemis, intelektualinemis galimybemis, žiniomis, igudžiais, jo socialine patirtimi, socialiniais ryšiais.
Konfliktuojancius palaikantys individai ar grupes (koalicijos).
9. Kiti dalyviai. Asmenys, kurie retkarciais buna susije su konfliktu, itakoja ji. Pvz., kurstytojas, pastumejes asmeni i konflikta.Veliau jis konflikte gali ir nebedalyvauti. Organizatorius – asmuo, planuojantis konflikto eiga, jo rezultatus ir pan.
Konflikto objektas. Objektyviai egzistuojancios ar isivaizduojamos problemos, del kurios kilo konfliktas, priežastis, branduolys. Konflikto objektu gali buti materialine, socialine ar dvasine vertybe, kurios siekia abu oponentai.
Aplinka. Salygos, kuriose vyksta konfliktas, kitaip tariant, tai mikro- ir makroaplinka. Aplinkos ivertinimas leidžia analizuoti konflikta kaip socialine situacija.
10. Kiekvienas konfliktas taip pat turi ir psichologini turini: Motyvai - vidine paskata pradeti konflikta, siekiant patenkinti savo poreikius. Kartais buna gana sunku nustatyti tikruosius konflikto motyvus, kadangi jie gali buti slepiami. Musu ,,aktyvintojas“ konfliktineje situacijoje gali buti ir interesai, vertybes, tikslai.
Konfliktinis elgesys – konflikto dalyviu priešingos krypties veiksniai. Konfliktinis elgesys turi tam tikrus savo principus (pvz., jegu ir laiko ekonomija, „smugiavimas“ i pažeidžiama oponento vieta ir pan.), strategijas ir taktikas.
11. Konflikto dinamika Konflikto eiga nusako dvi pagrindines savokos: konflikto etapai ir konflikto fazes. Konflikto etapai
Konfliktines situacijos atsiradimas
Konfliktines situacijos suvokimas, isisamoninimas.
Atviros konfliktines saveikos pradžia.
Atviro konflikto pletra.
Konflikto išsprendimas. Konflikto fazes
Pradine faze
Kilimo faze
Konflikto pikas
Kritimo faze
12. Konflikto faziu ir etapu santykis
13. Tarpasmeniniu konfliktu sprendimas. Konfliktu strategijos Rungtyniavimas (dar vadinama konkurencija, laimeti - pralaimeti).
Pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus, kitai pusei primetamas sau palankus sprendimas. Taciau ši strategija retai atneša ilgalaikius rezultatus, kadangi pralaimeje mes pradedame priešintis mums primestam sprendimui, sabotuojame ji.
Prisitaikymas (dar vadinama nuolaida, nuslopinimas). Priimama
oponento pozicija, savi interesai neginami. Siekdami bet kokia kaina palaikyti gerus santykius su oponentu, nuneigiame konflikto egzistavima. Ši strategija tinkama tuo atveju, jei
konfliktas nera gilus, rimtas.
14. Vengimas (dar vadinama pasitraukimas, neveiklumas). Konflikto dalyviai nesiima jokiu aktyviu veiksmu, neginamos savos teises, su niekuo nesitariama del sprendimo. Iš konflikto pasitraukiama emociškai (pvz., tylima) arba fiziškai (pvz., išeinama iš patalpos). Tokiu budu iš saves atimama galimybe paveikti situacijos eiga.
Kompromisas. Tai abipuses nuolaidos. Neretai „dalijimas pusiau"laikomas teisingiausiu sprendimu. Iš tikro ši strategija taikytina tik tada, kai oponentu interesai yra visiškai nesuderinami; kai sprendima reikia rasti labai greitai; kai kiti bandymai spresti problema buvo neefektyvus; kai mums svarbiau yra išlaikyti bendravimo galimybe, negu pilnai apginti savo interesus.
15. Bendradarbiavimas (dar vadinama laimeti-laimeti). Tai
sekmingiausia strategija: mes aktyviai dalyvaujame konflikto sprendime, giname savo interesus, atsižvelgiame i oponento pageidavimus, randame abi
puses tenkinanti sprendima. Ši strategija ypac naudotina tada, kai problemos sprendimas labai svarbus abiem pusems; kai su oponentu mus sieja ilgalaikiai ir
artimi ryšiai; kai abi konfliktuojancios puses sugeba išdestyti savo interesu esme ir išklausyti priešinga nuomone.
16. Treciojo asmens vaidmuo sprendžiant konflikta Kartais kilusi tarpasmenini konflikta padeda išspresti treciasis asmuo, t.y. asmuo, kuris nera suinteresuotas kurios nors puses pergale ar pralaimejimu.
Kaip mes turetume elgtis, kokiu psichologiniu rekomendaciju laikytis, užemus tarpininko pozicija? H. Cornelius ir S. Faire (1991) pataria:
1. Niekada nesusigundykime duoti patarimus, ka konfliktuojancios puses turetu daryti; mes galime pateikti nebent alternatyvius pasiulymus.
2. Neisitraukime i aptarinejimus apie „siaubinga" konfliktuojanciuju padeti, nepulkime palaikyti vienos kurios nors puses, nes greit igysime nauju
priešu.
3. Treciojo asmens tikslas - skatinti abieju pusiu lankstuma, atkreipti ju demesi i vienas kito požiuri.
4. Negatyvius konfliktuojanciuju teiginius paverskime pozityviais;
reaguokime i kategoriškus tvirtinimus „niekada", „nei vienas" ir pan.
17.
5. Kontroliuokime konfliktuojanciuju emocijas: jas reikšti galima, bet pulti - neleistina. Garantuokime vienodas dalyvavimo salygas abiem pusems.
6. Bukime empatiški. Atskleiskim konfliktuojanciuju nesugebejimaisijausti i kito padeti.
7. Naudinga kartkartemis paprašyti priešininkus pakartoti tai, ka jie ka tik girdejo: esant emocinei itampai dažnai negirdima, ka sako priešininkas.
8. Nuolat akcentuokime, kad del kai ko jau pasiektas susitarimas. Pripažinkime ir priimkime kaip fakta abieju pusiu vertybiu, stiliu, požiuriu skirtingumus.
9. Budami treciaisiais asmenimis konfliktineje situacijoje, nevaidinkime „gelbetoju". Turime rasti aukso viduri tarp abejingumo ir perdeto isitraukimo i kitu problemas.
18. Netiesioginiai konflikto sprendimo budai Psichologijoje be tiesioginiu konflikto sprendimo budu (kai konflikta sprendžia pacios konfliktuojancios puses arba padedamos treciuju asmenu), skiriami ir netiesioginiai konflikto sprendimo budai. Pagrindiniai netiesioginiu konflikto sprendimo budu principai:
Jausmu išliejimo principas: negesinkime „užsidegusio" žmogaus jausmu, nesikiškime, tegul jis išsilieja.
Poziciju pasikeitimo principas. Tai universalus konflikto mažinimo budas, tinkantis ir šeimoje, ir darbe, ir studentu grupeje. Konfliktuojantieji prašomi „persikunyti", susikeisti pozicijomis ir ginti jau priešinga pozicija. Šis budas labai veiksmingas, nors sunkus.
19.
Agresijos apnuoginimo principas: patartina nepastebimai suvesti konfliktuojanciuosius, kad jie padiskutuotu, pažaistu, pasportuotu ir pan.
Oponento priverstinio klausymo principas.Konfliktuodami paprastai menkai girdime savo priešininka, daugiu daugiausia tik fiksuojame jo intonacija, nes ruošiame savo triuškinancias replikas. Konflikte dalyvaujantis psichologas ar kitas autoritetingas asmuo bet kurioje vietoje sustabdo ginca ir, prieš atsikertant, liepia pasakyti ka tik girdeta priešininko replika. Tada oponentai ne tik išgirsta vienas kita, bet ir išmoksta isiklausyti i savus žodžius.
Pajuokavimo principas. Jei konfliktas nera per daug isišaknijes, vertetu viska nuleisti juokais - demesys nukreipiamas kitur, išsiblaškoma ir atsipalaiduojama.
20. Konflikto pasekmes Konflikto pasekmes, priklausomai nuo konflikto sprendimo kokybes, gali buti pacios ivairiausios. Tai ir žmoniu santykiu skilimas arba didesnis ju susivienijimas, tarpusavio santykiu sustiprejimas arba susilpnejimas, "atpirkimo ožiu" paieška.
Taigi pasekmes galima suskirstyti i 1) konstruktyvias; 2) destruktyvias.
Konstruktyvios pasekmes - tai nuoširdaus konfliktu sprendimo išdava. Jei konfliktas išsprestas pagal dalyviu pageidavimus ir pasitenkinima, tai gali buti pagrindas teigiamiems ir glaudesniems tarpasmeniniams santykiams. Žmonems iškyla noras išspresti ir kitus nesuprastus arba nesprestus konfliktus. Santykiai optimizuojasi, žmones praturteja nauju gyvenimo ir saves suvokimu, žmogiškuju santykiu vertes supratimu.
Destruktyvios pasekmes, aišku, yra žalingos . Santykiai blogeja, darosi grubesni, sudarydami pagrinda naujiems konfliktams. Žmones po dideles emocines itampos gali susilpneti dvasiškai bei fiziškai, santykiams iškyla gresme.
21. Pacios populiariausios ir lietuviškiausios konfliktines situacijos su gerais patarimais Konfliktine situacija yra savotiškas inteligentiškumo testas. Ir iš to, kaip žmogus elgiasi, galima spresti, apie jo vidine kultura. Pavyzdžiui, anglai savo sugebejimo valdyti emocijas deka visada garbingai išsisuka iš konfliktines situacijos. O ar mes galime sutramdyti apemusi pykti, tegu ir turinti pagrindo?
Darbe... Konfliktas kilo tarp dvieju bendradarbiu: pasikaršciavo, susigincijo, apsižodžiavo vienas ant kito ir , galu gale, nusigreže vel emesi darbo. Isivyravo itampa, kuri slegia ne tik tas dvi pikciurnas, bet ir visa kolektyva. Abu puole bendradarbiams „užkalbineti dantis“ ir tokiu budu „verbuoti“ sau sajungininkus. Taciau pasvarstykite: ju konfliktas liecia tik tuos du darbuotojus ir ju problemos neturi buti aptarinejamos tarp kitu kolegu.
22.
Parduotuveje... Moteris, apsilankiusi cia, labai nusivyle: daržoves pardave nešviežias, atidave ne visa graža arba netiksliai pasvere preke. Pirkeja isikaršciavo, sukele skandala. Na, manau, jums nebutu malonu buti jos vietoje, kai visi parduotuveje esantys žmones žiurejo i ja „pakraupe“: kokia jos kultura? Šiuo atveju išloštumete, jei paprašytumete pardavejo pakviesti skyriaus viršininka ar direktoriu ir paaiškinkite jam savo nepasitenkinimo priežasti. Juk šukavimas – silpnumo rodiklis, o ramus savimi pasitikintis tonas rodo jega!
Konfliktas kilo tarp viršininko ir darbuotojos: viršininkas griežtai išbare savo darbuotoja, o pastaroji susijaudinusi eme kelti scenas, verkti, irodineti savo tiesas. Didele klaida! Vienintele išeitis ramiai išklausyti viršininko pretenzijas (tuo metu galite mintyse skaiciuoti iki dešimties ir atgal) ir, kai jis baigs, tyledama išeikite iš kabineto. O po valandos, aprimusi ir pasirengusi keleta argumentuotu fraziu, užeikite vel. Jeigu esate isitikinusi savo tiesumu, pasakykite: „Prašom atleisti, taciau noreciau pasiteisindama pasakyti...“ Jeigu darbe padarete klaida, pripažinkite tai. Taciau nesumanykite pasakoti apie konflikta kolegoms.
23. Keturi sekmingo bendravimo budai Intravertai – ekstravertai. Ekstravertai yra energingi žmones. Paprastai jie megsta daug kalbeti, reikšti savo mintis daugeliu žodžiu, buti tarp žmoniu. Jie žvalus ir gyvybingi. Kaip bendrauti: pasistenkite visa laika palaikyti pokalbi. Reiškite ir savo požiuri garsiai. Aprepkite kuo daugiau temu. Venkite nuobodumo. Intervertai paprastai nelabai megsta žmoniu kompanijos. Jiems patinka buti vieniems, jie vartoja nedaug žodžiu, yra ramesni, letesni, prieš kalbedami pagalvoja. Kaip bendrauti: išjudinkite savo pašnekova klausinedami jo nuomones ar minciu. Klausykites labai atidžiai idejas ar pasiulymus ir duokite laiko apsvarstyti.
Sveikas protas – intuicija. Pasikliaujantieji sveiku protu remiasi savo penkiais pojuciais ir megsta, kai viskas yra aišku ir konkretu. Jie dažnai remiasi praeities patyrimu. Kaip bendrauti: pateikite tikslia informacija. Turekite pakankamai faktu, kalbekite logiškai, organizuotai ir trumpais sakiniais. Pasikliaujantieji intuicija remiasi savo „šeštuoju“ pojuciu. Jie ieško gilesnes prasmes, ryšiu tarp ivykiu ir siekia gilaus ižvalgumo. Kaip bendrauti: vartokite palyginimus, metaforas ir sudetingesnius sakinius. Ieškokite ivairiu saryšiu. Bukite kurybingas ir galvokite.
24. Mastytojai – jausmingieji. Mastytojai sprendimus priima remdamiesi logika ir analize. Jie atrodo objektyvus ir nešališki. Kaip bendrauti: kalbekite logiškai ir pateikite pakankamai konkreciu faktu. Svarbesnius faktus numeruokite: „Pirma,...“. Apeliuokite i sažine, apžvelkite pasekmes. Laikykites nustatytu žingsniu. Apsvarstykite abi puses prieš pateikdami sprendima. Jausmingieji žmones yra priklausomi nuo emociju ir vertybiu. Jie labiau pasiduoda nuotaikai ir yra dramatiškesni. Kaip bendrauti: raskite koki nors jums bendra pagrinda. Reiškite savo dekinguma. Parodykite supratima ir empatija. Vartokite daug vaizdingu budvardžiu, pvz.: „baisus“, „siaubingas“ ar „nuostabus darbas“.
Vertinimas – pastebejimas. Vertintojai yra organizuoti, oficialus ir punktualus. Parastai jie buna greiti, tikslingi ir prisiimantys atsakomybe. Kaip bendrauti: visuomet bukite laiku, produktyvus ir pasiruošes. Bukite konkretus, turekite aišku tiksla. Laikykites savo plano. Megstantys pastebejimus žmones yra labiau nerupestingi, spontaniški, neorganizuoti, žaismingi. Jie dažnai delsia, keicia savo planus, yra letesni. Kaip bendrauti: maloniai priimkite ju klausimus. Tyrinekite pasirinkimu variantus. Bukite lankstus planu pasikeitimams.
