Mokslo ir studijų įstatymas: motyvai, tikslai, perspektyvos 2009 m. vasario 11 d.

1. Mokslo ir studijų įstatymas: motyvai, tikslai, perspektyvos 2009 m. vasario 11 d. Lietuvos mokslo institutai, jų vaidmuo valstybėje ir problemos Prof., habil. dr. VALDAS LAURINAVIČIUS Biochemijos instituto direktorius, Bioanalizės skyriaus vedėjas valdasL@bchi.lt Tel. 272 91 44

2. Lietuvoje yra: • 17 valstybės mokslo institutų, • 18 universitetinių mokslo institutų, • 8 mokslo įstaigos. • Lietuvos mokslo institutai vienija apie 2 000 mokslininkų, t.y. apie 27 proc. Lietuvos mokslo potencialo. • Mokslo institutai generuoja (2006 m. duomenys): • 55 proc. Biomedicininių mokslų produkcijos; • 45 proc. Fizinių mokslų; • 37 proc. Humanitarinių mokslų; • 29 proc. Technikos mokslų; • 3 proc. Socialinių mokslų.

3. Institutai rengia: • 33 proc. fizinių mokslų daktarų, • 20 proc. biomedicininių mokslų daktarų. • 2008 m. Institutams skirta 121, 216 mln. Lt., arba • 16 proc. to, kas skirta universitetams. • 2009 m. Institutams skirta 120,846 mln. Lt, arba 0,3 proc. mažiau.

4. Mokslo institutų biudžeto sandara Tipinė mokslinio tiriamojo projekto sąmata: darbo užmokestis 20-30 proc.; reagentai, medžiagos, priemonės 50-70 proc.; pridėtinės išlaidos 20 proc.

5. I Išvada. Valstybės skiriamos lėšos naudojamos minimaliems atlyginimams ir infrastruktūros palaikymui. Moksliniai tyrimai už šias lėšas nevykdomi. II Išvada. Moksliniai tyrimai vykdomi už grantų lėšas. III Išvada. Mokslo politika turi būti formuojama ne mokslo institutų lygmenyje, o fondų ir užsakovų lygmenyje. IV išvada. Valstybės asignavimų perskirstymas pagal mokslo rezultatus iš esmės reiškia infrastruktūros išlaidų perskirstymą ir veda į mokslo institucijos stagnaciją.

6. Kuo instituto mokslininkas skiriasi nuo universiteto mokslininko? Mokslo institutų mokslininkai gali skirti visą savo laiką moksliniams tyrimams. Universitetų profesoriai - Nobelio premijos laureatai paskaitų neskaito.

7. Mokslo institutų misija – užtikrinti valstybės kompetenciją atitinkamoje mokslo kryptyje ir kartu su universitetais rengti mokslų daktarus. Vokietija: apie 70 proc. mokslo institutuose. Ispanija: apie 70 proc. mokslo universitetuose.

8. Problemos Visuomenės ir valstybės valdymo institucijų požiūris į mokslą: mokslas yra našta valstybei, mokslo Lietuvoje yra per daug.

9. Biudžeto asignavimai mokslo institutams, proc. nuo BVP. Biudžeto asignavimai mokslo institutams, valstybės biudžeto proc. Habil. dr. Bronius Kaulakys “Mokslas ir studijos: pasiekimai ir galimybės” 2008 03 01

10. Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimų (Lt iki mokesčių) dinamika Tarnautojo vidutinis Lt Darbuotojo vidutinis Dėstytojo, mokslininko vidutinis Dr., habil.dr. vidutinis Jauno mokslų daktaro Habil. dr. Bronius Kaulakys “Mokslas ir studijos: pasiekimai ir galimybės” 2008 03 01

11. Berlyno Humbolto universitetas 3.967 darbuotojų, 35.787 studentų Valstybės asignavimai 227,3 mln. € (784,821 mln. Lt) Vilniaus universitetas 2.941 Darbuotojų (-26proc.), 22.588 studentų (-37proc.) Valstybės asignavimai 133,621 mln. Lt(3,73 karto) Lietuvos lėšos mokslui ir universitetams 777,379 mln. Lt

12. Pasekmės • Mokslas Lietuvoje degraduoja. • Mokslas Lietuvoje sensta. • Jaunimas nesirenka mokslo, talentingas jaunimas emigruoja. • Lietuvoje nesisteigia inovatyvios įmonės ir neateina įnovatyvus kapitalas.

13. Kas Lietuvoje daroma? 19 metų vykdoma mokslo reforma (imitacija??) • Bandoma mokslo sąskaita spręsti studijų problemas: • Likviduoti universitetinius mokslo institutus ir dalį jų darbuotojų įjungiant į universitetų struktūras; • Taip sumažinti pedagoginio darbo krūvį; • Likviduotų institutų lėšas nukreipti studijų programų finansavimui.

14. Nuostatos Valstybės mokslo institutų atžvilgiu: • Likviduoti doktorantūrą mokslo institutuose. • (69 str. 2. Mokslinių tyrimų institutams, kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis rengiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti specialistus, lėšų, susijusių su šių mokslininkų ar specialistų rengimu, pagal sutartis skiria atitinkamos aukštosios mokyklos iš joms skirtų valstybės biudžeto asignavimų.) • Nuo instituto valdymo nušalinti mokslo bendruomenę. • Uždrausti mokslininkus-emeritus mokslo institutuose. • Niekaip nesprendžiama intelektinės nuosavybės apsauga mokslo institutuose.

15. Pasekmės • Dalinai sumažės pedagogų krūvis; • Finansinės studijų problemos nebus išspręstos; • Bus sunaikinti dešimtmečius kurti moksliniai kolektyvai; • Dalis gerų mokslininkų bus prarasta; • Skatins emigraciją likusiuose mokslo institutuose; • Bus ženkliai sumažintas Valstybės konkurencingumas.

16. Ką reikia daryti? Keisti Valstybės valdymo institucijų požiūrį į mokslą. Suformuoti Valstybės mokslo politiką Kokį valstybės raidos modelį renkamės: Ispanijos, ar Vokietijos?

17. Jei renkamės Ispanijos modelį: • likviduoti daugumą mokslo institutų, • Institutų moksliniu potencialu sustiprinti universitetus, • studijose ir tyrimuose akcentuoti socialinius-humanitarinius mokslus, • Leisti nedidelę dalį nebrangių fundamentinių tyrimų. Pasekmė – Lietuvoje nekuriamos inovatyvios technologijos, galutinai išnyksta intelektualus verslas,tampame ES išlaikytine.

18. Jei renkamės Vokietijos modelį: • Identifikuoti stipriausius mokslo centrus; • Nustatyti Valstybės technologinius prioritetus; • Daug investuoti į svarbiausias proveržio kryptis. Pasekmė: Lietuva randa savo nišą Europos technologijų žemėlapyje ir tampa partneriu kitoms Europos šalims.

19. Pastabos pabaigai Deklaruojamas Vokietijos kelias, o realiai vykdomas Ispanijos kelias. Gamyklos pastatomos per metus, moksliniai kolektyvai kuriami dešimtmečiais. Todėl, investavus daug dabar, rezultatai pasimatys ne anksčiau kaip po 5-10 metų.