210 likes | 1.13k Views
RENESANSO EPOCHA. XV- XVI amžiai Nijolė Bartašiūnienė Klaipėda 2008 m. Renesanso kultūrinis judėjimas prasidėjo anksčiau, dar XIV a., Italijoje. Todėl ši šalis laikoma Renesanso kultūros lopšiu. Renesansas vadinamas Atgimimo epocha. Renesanso bruožai.
E N D
RENESANSO EPOCHA XV- XVI amžiai Nijolė Bartašiūnienė Klaipėda 2008 m.
Renesanso kultūrinis judėjimas prasidėjo anksčiau, dar XIV a., Italijoje. Todėl ši šalis laikoma Renesanso kultūros lopšiu. Renesansas vadinamas Atgimimo epocha
Renesanso bruožai • Tai- didelių pakitimų visuomeninio gyvenimo pasikeitimų laikotarpis, mokslo pakilimo, meno ir literatūros suklestėjimo epocha.
Santykis su Viduramžių kultūra • Šalia humanistinių judėjimų vyrauja žiaurios religinės ir socialinės kovos. • Skilusi, nusmukusi bažnyčia reformuojama. Reformacijos (Martynas Liuteris ir Jonas Kalvinas) ir kontrreformacijos judėjimai (Jėzuitų ordino veikla, inkvizicija).
Dėmesys ne anapusiniam, o pasaulietiniam gyvenimui; Antikos grožinių kūrinių perrašinėjimas (taip išsaugojamas vertingas palikimas); Antikinių kultūros motyvų panaudojimas; Lotynų, graikų kalbų mokymasis. Ryšys su Antikos kultūra
Pagrindinių pasaulėžiūros principų kūrėjai daugiausiai buvo filosofai, filologai, poetai; Humanistai įtvirtino naują požiūrį į žmogų – jie tikėjo žmogaus genijumi, jo proto išskirtinumu ir galia, gynė laisvą asmenybę, individualybę; Žmogus turi pasireikšti įvairiose gyvenimo srityse: moksle, mene, politinėje veikloje. Humanistinė pasaulėžiūra(lot. humanus – žmogiškas)
Mokslo klestėjimas“Gamtos užvaldymas visuomenės valdymui” (F.Bekonas) G.Galilėjus M.Kopernikas • Buvo tyrinėjama gamta ir jos reiškiniai. Pagrindinis pažinimo būdas – patyrimas; • Žinios buvo siejamos su praktine veikla; • Dideli ir svarbūs moksliniai atradimai ir išradimai (didieji geografiniai atradimai, pasaulio žemėlapio sudarymas, suvokta visatos sandara, prekybinių kelių suradimas, iškyla nauji prekybiniai centrai, išrastas popierius, spauda, mikroskopas, parakas, laikrodis, stiklas ir t.t.).
Meno suklestėjimas Dailininkas L.da Vinčis “Paskutinė vakarienė” • Menas orientuotas į Antikos estetiką. Renesanso epochą reprezentuoja skulptūra, architektūra, literatūra bei tapyba; • Žmogus vaizduojamas gamtos fone; • Išryškėjo individualumas ir realizmas. Siekdamas sukurti šedevrą, menininkas pagrindinį dėmesį skyrė žmogui, jo jausmams;
Žmogaus idealas • Pabrėžiamas žmogaus išskirtinumas, ypatingumas, neribotos galimybės; • Optimistinis požiūris į pasaulį ir į žmogų; • Atsisakoma fatalizmo, asketiškumo, domimasi pasaulietiniu gyvenimu; • Veiklus, savimi pasitikintis, abejojantis autoritetais, kritiškas; • Prieštaringas, įkūnijantis visa, kas yra žmogaus gera ir bloga; • Universalus, nuolat tobulėjantis, išsilavinęs, iš prigimties kūrybingas, skaitantis bei rašantis lotynų bei graikų kalba, kalbantis įvairiomis kalbomis; • Aktyviai kuriantis bendruomenės kultūrą, jaučiantis atsakomybę prieš istoriją ir visuomenę.
Literatūra tapo politinio ir dorovinio poveikio priemonė; Grožiniuose kūriniuose buvo vaizduojamas realus žmogus realiame gyvenime; Atsirado tautinė literatūra. Literatūra
Tomas Moras. „Utopija“- romanas apie socialinę utopiją; Džovanas Bokačas „Dekameronas“ – šimto novelių knyga. Reabilituoja meilės jausmo natūralumą, atvirai kalba apie intymųjį žmogaus gyvenimą. Idėja – reikia džiaugtis gyvenimu, nes jis – didžiausias turtas. Erazmas Roterdamietis. ”Pagiriamasis žodis Kvailybei“. Satyrinis romanas apie gyvenimo ydas. Autoriui gyvam esant išleidžiama 40 kartų. Tomas Moras Temų ir žanrų įvairumu išsiskiria proza
F.Rablė Romanas dėl kandaus juoko, dėl žavėjimosi kūnu buvo draudžiamas pardavinėti, pasmerktas sudeginti. F. Rablė “Gargantiua ir Pantagriuelis”
M.De Servantesas Riterių romano parodija; Reiškiamos visuotinės idėjos: idealizmas ir materializmas. M. de Servantesas. “Don Kichotas”
V.Šekspyras Susiformuoja du sonetų tipai: itališkasis ir angliškasis; F.Petrarka jausmingai reiškia meilės ilgesį, liūdesį; V.Šekspyras atviriau, nuoširdžiau atskleidžia jausmus, neretai susimąsto apie žemiškojo gyvenimo laikinumą, jaunystės grožio trapumą. Lyrika(soneto žanro įsigalėjimas)
V.Šekspyras V. Šekspyras (“Hamletas”, “Otelas”, “Romeo ir Džuljeta”, “Karalius Lyras”) Dramoje jungiama tai, kas tragiška ir juokinga; Tame pačiame tekste jungiamas eiliuota ir neeiliuota kalba. Drama išgyvena pakilimą
Renesansui būdingos išilginės fleitos, senoviški obojai, valtornos, trombonai, violos de gambos, smuikai, įvairiausi ragai ir rageliai, klavesinas. Žymesni Renesanso muzikai: Dž. Palestrina, Orlandas di Lasas, K. Monteverdis, L. Marencijus. Monteverdis Liutnia Muzikinis gyvenimas