260 likes | 1.91k Views
Paviršiaus įtemptis. Paviršiaus įtempties jėga. Uždaviniai : a pskaičiuoti skysčio paviršiaus įtemp ties jėgą ; eksperimentiškai nustatyti skysčio paviršiaus įtempties koeficientą. Skysčių sandara ir savybės.
E N D
Paviršiaus įtemptis. Paviršiausįtempties jėga. Uždaviniai: apskaičiuoti skysčio paviršiaus įtempties jėgą; eksperimentiškai nustatyti skysčio paviršiaus įtempties koeficientą.
Skysčių sandara ir savybės Skysčių tūris nesikeičia, bet lengvai keičiasi forma. Jie įgyja formą to indo, į kurį įpilami. Molekulės skystyje išsidėsčiusios taip glaudžiai, kad traukia viena kitą. Tačiau ši trauka nepakankamai stipri, kad skystis išlaikytų savo formą. Skysčiai yra mažai spūdūs. Jie yra takūs.
Kodėl taip yra? Kodėl čiuožikas gali bėgioti vandens paviršiumi? Kodėl rasos lašeliai yra rutulio formos? Kodėl adata plaukia skysčio paviršiuje?
Skysčių paviršiaus įtempties jėgų kilmė Skysčio viduje traukos jėgos, kuriomis vieną molekulę veikia gretimos molekulės, kompensuojasi.Skysčiopaviršinio sluoksnio molekulių sąveikos jėgų atstojamoji nelygi nuliui ir nukreipta žemyn, į skystį, nes garų molekulių yra mažiau negu skysčio. Ši statmena paviršiui jėga sukelia paviršinio sluoksnio molekulinį slėgį. Jis yra nepaprastai didelis. Molekulinis slėgis veikia tik vidinių skysčio sluoksnių molekules, sudarydamas plėvelės įspūdį. Dėl šios plėvelės vandens paviršiumi gali bėgti čiuožikas ir kiti vandens gyvūnėliai, ant vandens laikosi adata. Molekulinio slėgio veikiamos paviršinio sluoksnio molekulės, jei tik gali, pereina į gilesnius skysčio sluoksnius, ir skysčio paviršiaus plotas sumažėja. Kuo mažesnis paviršiaus plotas, tuo mažesnė jo potencinė energija ir stabilesnė būsena. Mažiausias vienodo tūrio geometrinių figūrų paviršiaus plotas yra rutulio paviršiaus plotas. Todėl bet kuris skystis, neveikiamas išorinių jėgų, įgauna rutulio formą.
Paviršiaus įtempties jėga Jėga, kuri veikia skysčio paviršiaus liestinės kryptimi statmenai linijai, ribojančiai tą paviršių, ir stengiasi sumažinti jį iki minimumo, vadinama paviršiaus įtempties jėga. Paviršiaus įtempties jėga proporcinga kontūroilgiui ir nepriklauso nuo skysčio paviršiaus ploto, nes paviršiaus ploto vienete esančių molekulių skaičius nekinta. Paviršiaus įtempties jėga nukreipta kūno paviršiaus liestine ir statmena linijai, ribojančiai šį paviršių.
Paviršiaus įtempties koeficientas Paviršiaus įtempties jėgos, kuri veikia ilgio l paviršiaus kontūrą, modulio ir to ilgio santykis vadinamas paviršiaus įtempties koeficientu. Jo matavimo vienetas yra niutonas metrui ( N/m ) Paviršiaus įtempties koeficientas priklauso nuo besiribojančių terpių kilmės ir temperatūros. Temperatūrai kylant paviršiaus įtempimas mažėja.
Vandens paviršiaus įtempimo koeficiento nustatymas Mokinys, spręsdamas eksperimentinį uždavinį, suskaičiavo, kad iš pipetės išlašėjo 100 vandens lašų. Vandens lašai svėrė 3,78 g, pipetės angos skersmuo lygus 1,7 mm. Kam lygi vieno lašo masė? Raskite vandens lašą veikiančią sunkio jėgą. Parašykite lašo atitrūkimo sąlygą. Apskaičiuokite lašo kaklelio apskritimo ilgį. Kokią vandens paviršiaus įtempimo koeficiento reikšmę gavo mokinys? Kam lygi absoliutinė šio eksperimento paklaida? (vandens paviršiaus įtempimo koeficientas lygus 0,072 N/m.) Raskite santykinį vandens paviršiaus koeficiento nuokrypį.
Sprendimai ir atsakymai 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.
Jėgos matavimas Siaurą rėmelį, kurio viršutinė kraštinė yra 5,0 cm ilgio, iš vandens traukė dinamometru. Paveiksle pavaizduota dinamometro skalė prieš rėmeliui atitrūkstant nuo vandens. Kokio dydžio jėgą išmatavo mokiniai? Kokia santykinė jėgos matavimo paklaida? Kokia vandens paviršiaus įtempimo jėga, jei rėmelio masė 0,2 g? Laisvojo kritimo pagreitis 10 m/s². Kas nulemia skysčio paviršiaus įtempimo jėgos dydį? Kaip kinta skysčio paviršiaus koeficientas kylant temperatūrai?
Sprendimai ir atsakymai 1. 2. 3. 4. 5. 9,4 mN. Skysčio kontūro ilgis. Kylant temperatūrai skysčio paviršiaus įtempimo koeficientas mažėja.
Literatūra • VIDURINIO UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS. 2011 • P. Pečiuliauskienė. Fizika. I, II dalis. Išplėstinis kursas. Vadovėlis XI. 2008 • D. Andrijauskienė, R. Baršauskienė.Fizikos kompleksiniai uždaviniai XI-XII kl. 2001 • V. Tarasonis. Fizika. II dalis. Vadovėlis XI klasėi. 2001 • V. Polubinskienė. Fizika. Vadovėlis XI-XII kl. (suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi). 2005 • G. Miakiševas, B. Buchovcevas. Fizika 10-11 kl. 1992 • Fizikos brandos egzaminų užduotys • http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/informacija/apie-projekta/
Parengė: fizikos vyresnioji mokytoja Regina Nekrevič Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazija Šalčininkų rajonas 2012