450 likes | 616 Views
Kaxala. Generalinis direktoriu s Aurimas Žvirblis ir finansinis direktorius Viktoras Dambrauskas. Įmonės strategija. Įmonės pagrindiniai tikslai: Užimti kuo didesnę rinkos dalį. Gauti kuo didesnį pelną. Pateikti kuo kokybiškesnes prekes. Apgalvoti kiek lėšų reiks skirti marketingui.
E N D
Kaxala Generalinis direktorius Aurimas Žvirblis ir finansinis direktorius Viktoras Dambrauskas
Įmonės strategija Įmonės pagrindiniai tikslai: Užimti kuo didesnę rinkos dalį. Gauti kuo didesnį pelną. Pateikti kuo kokybiškesnes prekes. Apgalvoti kiek lėšų reiks skirti marketingui. Apgalvoti darbininkų ir prekybos atstovų reikiamą skaičių.
Bendra UAB “Kaxala” įmonės strategija “Kaxala” įmonės strategija yra užimti kuo didesnę rinkos dalį ir gauti kuo didesnį pelną. Todėl buvo nutarta gaminti dviejų rūšių katilus “Kaitra 150” ir “Kaitra 200”. Tačiau antruosius gaminius (“Kaitra 200”) pradėjome gaminti tik trečiaisiais metais, nes nebuvome “paragavę prekybos skonio”.
Personalo vadyba Pateikta lentelė rodo kiek darbuotojų mes buvome pasamdę penkerių metų laikotarpyje.
Iš šios lentelės galima pamatyti kiek kiekvienais metais buvome pasamdę prekybos atstovų.
Šioje schemoje pavaizduota marketingo veiklos schema
Tikslų medis parodo, kaip pagrindinis tikslas paskirstomas į dalinius.
Ši diagrama parodo kiek buvo skirta lėšų reklamaipenkerių metų laikotarpyje gaminant gaminį “Kaitra 150”.
Ši diagrama rodo kokią marketingo dalį užėmėme rinkoje penkerių metų laikotarpyje parduodant “Kaitra 150”.
Šioje diagramoje pavaizduota kokia marketingo dalį užėmėme rinkoje pernkerių metų laikotarpyje parduodant “Kaitra 200”.
Pardavimo kainos strategija parduodant “Kaitra 150” penkerių metų laikotarpyje.
Pardavimo kainos strategija parduodant “Kaitra 200” penkerių metų laikotarpyje.
Gamybos veiklos analizė Veiklos pradžioje įmonėje buvo septyni įrengimai, trisdešimt penki darbininkai ir penki prekybos atstovai. Darant šį sprendimą buvo žiūrėta į tolimesnes įmonės perspektyvas. Trisdešimt penki darbininkai pilnai išnaudojo visus įrengimus su kuriais buvo pagaminta 2500 katilų. Padedant prekybos atstovų visi katilai buvo išparduoti.
Įmonės pajėgumų paskirtymas penkerių metų laikotarpyje.
Produktai - produkcija Įmonė „Kaxala“ savo veiklos metais gamino dviejų rūšių gaminius „Kaitra 150“ ir „Kaitra 200“. Vienas iš jų („Kaitra 150“), kuriam buvo skirta pirmaisiais keliais metai daugiausia dėmesio. Antrasis gaminys buvo „Kaitra 200“. Jis buvo pradėtas gaminti trečiaisiais - penktaisiais įmonės veiklos metais. Šis gaminys buvo labai populiarus, todėl gautas didelis pelnas.
Pirmaisiais metais gamybos savikaina (“Kaitra 150”) gamybos savikaina nebuvo didelė. Todėl buvogaminamidaugiaugaminių ir taip ji padidėjo kiekvienais metais su abiejais gaminiais (“Kaitra 150”, “Kaitra 200”).
Pelno nuostolio ataskaita • Pelno (nuostolio) ataskaita yra viena iš pagrindinių finansinių ataskaitų naudojamų ir Lietuvoje, ir kitose šalyse.
Įmonės „ Kaxala“ pelnų kitimas penkerių metų laikotarpyje
Balanso analizė • Balanso ataskaita yra viena iš pagrindinių finansinių ataskaitų naudojamų ir Lietuvoje, ir kitose šalyse. • Pagrindinė balanso formulė yra: TURTAS=NUOSAVYBĖ
Įmonės „ Kaxala“ turto kitimas penkerių metų laikotarpyje
Finansinių rodiklių analizė • Dažniausiai vartojamos trys rodiklių grupės: finansų struktūros (1-asis, 2-asis rodikliai 3,3 lentelėje), trumpalaikio mokumo (3-asis, 4-asis rodikliai 3,3 lentelėje), veiklos efektyvumo (5 - 12-asis rodikliai 3,3 lentelėje). Praktikoje vartojama ir daugiau rodiklių, tačiau pagal turimus duomenis jų apskaičiuoti negalima. Visi darbe pateikti santykiniai rodikliais buvo skaičiuoti pagal 3.3 lentelėje pateiktas formules. • Pirmasis rodiklis parodo, kaip dėl įmonės veiklos augo akcininkų nuosavybė. Tai yra bene pagrindinis bet kurios ūkinės veiklos tikslas - maksimaliai padidinti nuosavybę - ir žaidimo nugalėtojų išaiškinimo būdas. • Akcininkų nuosavybės ir skolintos nuosavybės santykis - parodo, kokios yra akcininkų teisės į savo turtą. Nėra nustatyta, kokia būtų geriausia šio santykio reikšmė
Kritinio įvertinio koficiento kitimas penkerių metų laikotarpyje
Informacinės sistemos vieta įmonės valdyme • Šiuolaikinės organizacijos veiklą sunku būtų įsivaizduoti be informacinės sistemos (IS). Konkurencijos sąlygomis vargu, ar galėtų būti lygiavertis partneris, kuris pagrįstų sprendimų priėmimui reikalingą informaciją gautų iš popieriuje saugomų dokumentų, o nesinaudotų elektroniniuose kaupikliuose sukaupta informacija apie įmonės veiklą. Kiekvieno iš šiandieninės modernios organizacijos vadybininkų, administracijos personalo, o taip pat net ir kiekvieno darbuotojų “sufleriu” yra gerai, patogiai, kokybiškai suprojektuota ir įdiegta IS. • Kalbant apie IS, svarbu žinoti jos struktūrą.
IS kokybės kriterijai • IS funkcionavimo sėkmė priklauso nuo daugelio kintamųjų. Jos buvimas iš darbuotojų reikalauja didelio disciplinuotumo, o darbuotojai ja mielai naudosis tik tada, kai ji bus patogiai suprojektuota, bus pritaikyta įvairiems jų veiklos niuansams. Galima išskirti šiuos IS kokybės kriterijus: • Racionaliai parinkta DB struktūra (laukai, kurie turi klasifikatorių, nenaudoja pavadinimų reikšmės, o tik kodą ); • Informaciją rinkti ten, kur ji gimsta; • Racionali kodavimo sistema; • Maksimalus integracijos lygis; • DB struktūra, probleminės programos ir naudojama techninė bazė leidžia dirbti pakankamu greičiu; • Pakankama loginė kontrolė; • Pakankama duomenų apsauga, panaudojant programines ir mechanines priemones; • Ten, kur tikslinga, produktyviai panaudojami standartiniai programų paketai.
E-komercijos taikymo galimybės • Elektroninė komercija – prekybinės veiklos būdas, kai sutartys sudaromos, o prireikus – ir vykdomos, naudojant informacines technologijas bei priemones, kompiuterių tinklais keičiantis elektroniniais duomenų pranešimais (pagal daiktų pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojantis ryšio priemones, taisykles). • Elektroninė komercija tinka naudoti, nes: • Greitai ir tiksliai bendraujama su darbuotojais, klientais, partneriais, investuotojais; • Didesnis prekių ir paslaugų pasirinkimas; • Mažesnės kainos; • Taupomi ištekliai; • Patogesnis ir efektyvesnis pirkėjų aptarnavimas; • Produktus ir paslaugas galima prisitaikyti sau; • Patogesnė pervežimų ir tiekimo sistema
Išvados Įmonė „Kaxala“ tapo viena iš populiariausių įmonių katilų gamybos sektoriuje. Įmonėje buvo ir nuosmukių ir pakilimų, tačiau ši įmonė susitvarkydavo su iškilusiais sunkumais, kurie ją buvo ištikę. Iš kitų įmonių išsiskyrė didelėmis gamybos apimtimis, palyginti dideliu pardavimų skaičiumi ir kainomis.
Pasiūlimai tolimesniai veiklai vykdyti Atnaujinti įrengimų parką; Skirti daugiau lėšų reklamai, didinti kreditą klientams; Skatinti esamus darbuotojus, motuvuojant juos ir siekti išlaikyti įmonėje; Siekti mažinti gaminių savikainas.
Literatūros sąrašas Bagdonas E. ir kt. Verslo žaidimas „Kietas riešutas“. Mokomoji knyga. – Kaunas: Technologija, 2011.- 60 p. Bagdonas E. Verslo pradmenys. – Kaunas: Technologija, 2008.- 265 p. Baršauskienė V., Mačerinskienė I. Studijų darbų parengimo tvarka. – Kaunas: Technologija, 2009. LR Ūkio ministerija. Internetinė prieiga: http://www.ukmin.lt/lt/svv/ Progresyvių verslo konsultacijų centras. Internetinė prieiga: http://verslokonsultacijos.com/strategija.aspx/ Studijų medžiaga virtualioje mokymosi aplinkoje MOODLE: http://moodle.ktu.lt