200 likes | 410 Views
AR VISKAS BAIGIASI MIRTIMI?. 11 klasė Tikybos mokytoja Loreta Brajinskienė. Mokymosi uždavinys.
E N D
AR VISKAS BAIGIASI MIRTIMI? 11 klasė Tikybos mokytoja Loreta Brajinskienė
Mokymosi uždavinys • Remdamiesi pateikta medžiaga, Bažnyčios mokymu, Šv. Raštu, gebėsite apmąstyti ir teisingai įvardinti skirtingų religijų, kultūrų požiūrius į mirtį ir amžinybę; parašysite 3-4 pagrįstas išvadas apie krikščioniškąjį požiūrį į mirtį.
Pokalbis: • Kodėl žmones taip jaudina mirtis? Ar todėl, kad : a) prarandame tuos, kuriuos mylime; b) susiduriame su žmogaus gyvenimo ribotumu; c) bijome nežinomybės;
“Kas žino: ar gyvenimas nėra mirtis, o mirtis-gyvenimas?” Platonas Štai keletą pamąstymų apie mirtį...
Gyvenimas šiame pasaulyje turi reikšmę tik todėl, kad yra mirtis, ir jeigu pasaulyje nebūtų mirties, tai gyvenimas netektų prasmės. N.Berdiajevas
Turtingas ponas nusilenkė Visagaliui ir ėmė maldauti:“Aukščiausiasis Valdove, dedu visus turtus po Tavo kojom, tik padaryk mane nemirtingu..!”Visagalis ramiai atitarė: “neprašyk, žmogau, neįmanomo. Kiekvienas užgimusiųjų yra pažymėtas Mirties ženklu”. Ž.P.Sartras
“Žmonėms skirta vieną kartą mirti.” (Žyd 9,27) “Dulkės sugrįš į žemę, kaip jos kadaise buvo, o gyvybės alsavimas sugrįš pas Dievą, kuris jį davė.” (Koh 12,1.7) O štai ką kalba Šv. Raštas:
“Man gyvenimas tai – Kristus, o mirtis – tik laimėjimas.” (Fil 1,21) “Štai tikras žodis: jei mes su juo numirėme, su Juo ir gyvensime.”(2 Tim 2,11) “Kurie darė gerą, prisikels gyventi, kurie darė blogą, prisikels stoti į teismą.” (Jn 5, 28-29) “Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio, nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo.” (Apr 21,4)
Asociacijų žaidimas: “MIRTIS TAI-...”pasakyti po vieną žodį ar frazę.
AIŠKINIMAS Požiūris į mirtį ir amžinybę: GRAIKAI. Jų mitologijoje mirties įsikūnijimas yra sparnuotas demonas Tanatos, paprastai vaizduojamas kartu su broliu Hipnu(sapnas). Mirusįjį senis Charonas perkelia per Siksto upę į mirusiųjų karalystę Hadą, iš kurios niekas negrįšta. Filosofijoje (Sokratas, Platonas ir kt.) pradedama kalbėti apie amžinai gyvą sielą, kilusią iš Amžinojo idėjų pasaulio ir į jį sugrįžtančią, bei laikiną žemišką kūną, kuris po mirties suyra.
Judaizmas. Mirtis – natūrali žmogaus gyvenimo pabaiga. Joje nėra nieko tragiško. Pagonišką amžiną judėjimą ratu pakeičia tikėjimas pasaulio pabaiga. Galvoti apie mirtį yra beprasmiška. Galvoti reikia apie gyvenimą.
ISLAMAS. Nežino jokio atgimimo, bet, kaip ir krikščionys, tiki vienkartine mirtimi ir vienkartiniu prisikėlimu.
INDUIZMAS. Žmogaus gyvenimą po mirties lemia jo ankstesnio gyvenimo elgesys ir jo pasekmės – karma. Siela pereina daugelį gyvenimų, ne tik žmogaus, bet ir gyvulių bei augalų. Gyvenimas atgimimų rate – Sansaroje – iškyla vis nauja forma. Mirtis yra pats svarbiausias gyvenimo įvykis, nes tai perėjimo į naują egzistavimo būdą etapas. Indams mirtis yra šventė, o ne liūdnas įvykis.
ATEIZMAS.Be išlygų priima individo mirties tikrumą. Žmogaus esmė – visuomeninė. Kadangi visuomenė išlieka ir individui mirus, tai vienintelis realus individo išlikimas - jo visuomenei reikšmingi darbai.
KRIKŠČIONYBĖ. Mirtis yra protui neįveikiama paslaptis. Tai asmeniškai dramatiškas išgyvenimas. Ji yra kaip Teismo diena, kaip apreiškimas, kai nukrenta visos kaukės ir žmogui tenka atlygis už jo klaidas. Tas, kuris tiki, nebus nubaustas, po mirties jis pelnys amžinąjį gyvenimą. Prisikėlimas neįmanomas vieno žmogaus pastangomis, tik kartu su Dievu.
Darbas grupėse su KBK • Perskaityti atitinkamas KBK ištraukas, ką apie mirtį kalba krikščioniškasis tikėjimas. (988-1014). • Išvadas užsirašyti ir glaustai pristatyti klasės draugams.
I Grupė: “Tikiu kūno iš numirusių prisikėlimą”(988-991). II Grupė: Kristaus ir mūsų prisikėlimas (992-996). III Grupė: kaip prisikels mirusieji?(997-1001). IV Grupė: mirti Jėzuje Kristuje(1005-1014).
KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMAS • .(1015) “Kūnas yra išganymo ašis.” Mes tikime Dievą, kūno Kūrėją; mes tikime Žodį, tapusį kūnu, kad atpirktų kūną; mes tikime kūno prisikėlimą, kuris atbaigia jo sukūrimą ir atpirkimą. • (1016) Mirtis atskiria sielą nuo kūno, bet prikeldamas Dievas grąžins negęstančią gyvybę mūsų perkeistam kūnui, sujungdamas jį su mūsų siela. Kaip Kristus prisikėlė ir amžinai gyvena, taip ir mes prisikelsime paskutiniąją dieną.
(1017) ’’Mes tikime, kad tikrai prisikels tas kūnas, kurį turime dabar.” Nors į kapą sėjamas gendantis kūnas, keliasi negendantis, “dvasinis kūnas”(1Kor15,44). (1018) Dėl gimtosios nuodėmės žmogus turi patirti “kūno mirtį, nuo kurios būtų buvęs apsaugotas, jei nebūtų nusidėjęs”. (1019) Jėzus, Dievo Sūnus, laisva valia iškentė mirtį už mus, visiškai ir laisvai atsidavęs Dievo, savo Tėvo, valiai. Savo mirtimi Jis mirtį nugalėjo, atverdamas visiems žmonėms išganymo galimybę.
Ar pasikeitė mano požiūris į mirtį? Kodėl? Kas man pamokoje buvo svarbiausia? Kaip man sekėsi atlikti užduotis? Refleksija