Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo šilumos gamybai scenarijai

1. Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo šilumos gamybai scenarijai Projekto “Politikospriemonių, skatinančiųatsinaujinančiųenergijosištekliųnaudojimąšilumos (vėsumos) gamybai, formavimas ES šalyse” seminaras Lietuvos energetikos institutas, Kaunas 2009 09 18

2. Scenarijų palyginimo principas

3. Potencialų vertinimo principas

4. Green-x (top - down) modelis • Sukurtas Vienos technologijos universitete, finansuotas per 5-ąją tyrimų programą, skirtą paskirstytosios gamybos (DG) plėtrai analizuoti. • Modelis leidžia detaliai aprašyti AEI išteklius ir juos naudojančias technologijas, įvairias politikos įgyvendinimo paramos schemas atsižvelgiant į kaštus ir siekiamą naudą. • Šio modelio pagalba nagrinėta ES-27 AEI plėtra. Išnagrinėta investicijų poreikis, papildomas išlaidos gamybai (palyginti su tradicinėmis technologijomis), vartotojų išlaidų padidėjimas dėl naudojamų paramos schemų, o taip pat nauda dėl tiekimo patikimumo didėjimo bei CO2 emisijų mažinimo. • Rezultatai pateikiami per atskirų šalių, technologijų ir laiko pjūvius. • www.green-x.at

5. Gamyba iš AEI ES-27 šalyse, TWh

6. Galutinio AEI vartojimo pasiskirstymas ES-27 šalyse,%

7. Šilumos gamyba iš AEI ES-27 šalyse. Pasiskirstymas pagal technologijas, TWh

8. Galutinio AEI-Š gamybos pasiskirtymas ES-27 šalyse pagal sektorius,TWh

9. Gamyba iš AEI-Š Lietuvoje, TWh

10. Galutinio AEI vartojimo pasiskirtymas Lietuvoje,%

11. Šilumos gamyba iš AEI Lietuvoje. Pasiskirstymas pagal technologijas, TWh

12. Galutinio AEI-Š gamybos pasiskirstymas Lietuvoje pagal sektorius, TWh

13. “Bottom-up” tipo modelis • Šis modeliavimo būdas pasižymi tuo, kad išeities tašku laikomas vartojimas. • Detaliai aprašomi vartotojai, jų vartojimo ypatybės • Detaliai aprašomos technologijos galinčios patenkinti vartotojų poreikius • Šiam projekte daug dėmesio skirta pastatams, kaip potencialiems AEI-Š technologijų vartotojams. Pastatų skaičius, stogų plotai, galimybė instaliuoti biomasės katilus, saulės kolektorius

14. Saulės kolektorių gyvenamuose namuose instaliavimas

15. Šilumos gamyba saulės kolektoriuose 2020 metais galėtų siekti 35,7 MWh

16. Gyvenamųjų pastatų šildomų naudojant biomasę kiekis

17. Šilumos gyvenamiesiems pastatams gamyba iš biomasės, TJ

18. Šilumos siurblių gyvenamuose namuose instaliavimas

19. Gamyba šilumos siurbliais 2020 metais gali siekti 600 TJ arba 0,166 TWh

20. Skirtingų tyrimų rezultatų palyginimas. Gamyba

21. Skirtingų tyrimų rezultatų palyginimas. Gamyba pagal sektorius

22. Diskusijai. Kaip gali kisti šilumos vartojimo struktūra? • Ar tikrai šilumos rinka augs? (namų renovacija) • Mažos galios biomasės TE konkurencingumas? • Pramoniniai saules kolektoriai mieste? (ploto/galios/išnaudojimo laiko/investicijų santykis) • Pramoniniai šilumos siurbliai? • Ar buitiniai šilumos siurbliai konkuruos su gamtinėmis dujomis? • CŠT sektorius plėtros scenarijai. • “TE scenarijus”. Elektra brangi. Plėtojamos mažos galios dujinės TE keičiant esamus dujų katilus • “AEI scenarijus”. Elektra pigi. Plėtojami biomasės katilai vietoj esamų dujų katilų

23. Lietuvos šilumos rinka 2007 RES 0.3 TWh CHP 5.6 TWh Nat.gas 5.3 TWh Production to District Heating 13.6 TWh RES 1.6 TWh HOB 5 TWh Nat.gas 3.4 TWh Chemical ind. 2.45 TWh Other 3 TWh Nuclear 0.53 TWh Non-grid production 8 TWh Wood 6.2 TWh

24. Possible RES-H penetration in the heat market (production) CHP scenario RES/HOB scenario CHP/RES 0.3 TWh CHP/RES 0.3 TWh CHP/RES 0.6 TWh Nat.gas 7.3 TWh CHP/Nat.gas 5.3 TWh Nat.gas 5 TWh RES 1.9 TWh HOB/RES 1.6 TWh RES 4.5 TWh Nat.gas 1.1 TWh HOB/Nat.gas 3.4 TWh Nat.gas 0.5 TWh Chemical ind. 2.45 TWh Chemical ind. 2.45 TWh Nuclear 0.53 TWh Nat. gas 0.53 TWh

25. Possible RES-H penetration in heat market

26. Ačiū už kantrybę  Labai prašau užpildyti anketą!Ačiū