Download
1 / 39
430 likes | 1.1k Views
Fizinio aktyvumo reikšmė lavinant ikimokyklinio amžiaus vaikų kompetencijas. Parengė: Gitana Stančiauskienė, Kybartų mokykla-darželis „Ąžuoliukas” 2011 m.
E N D
Fizinio aktyvumo reikšmė lavinant ikimokyklinio amžiaus vaikų kompetencijas Parengė: Gitana Stančiauskienė, Kybartų mokykla-darželis „Ąžuoliukas” 2011 m.
„Fizinis vaiko aktyvumas yra kaip tik esminė jo savivalos ir saviauklos žymė, nes tik judėdamas, ryždamasis ir vykdydamas jis apvaldo savo kūno funkcijas ir tuo būdu pamažu kuria savo psichofizinę asmenybę. Niekas juk negali sau be siaubo net prileisti minties, kuo virstų kūdikis ar vaikutis, jeigu jam būtų uždrausta skeryčiotis, žaisti, veikti, bendrauti...“ K.Dineika
Vienas reikšmingiausių harmoningo vaiko vystymosi ir sveikatos stiprinimo veiksnių vaikystėje yra judėjimas. Judėjimas - maloni ir džiugi vaikams veikla, stiprybės ir sveikatos šaltinis. Jis vaikui naudingas, jei vertinamas jo unikalumas, suteikiama vidinė laisvė, kuri padeda atsiskleisti kūrybiškumui, skatina patirti bendravimo džiaugsmą ir naujus įspūdžius. Negalima pamiršti, kad judant lavinamas ne tik kūnas, bet ugdomi ir pažintiniai interesai, dvasinės vertybės. Judėdami vaikai išgyvena pasitenkinimo fizine veikla ir gražių tarpusavio santykių, grindžiamų pasitikėjimu, pagarba kitam asmeniui, jausmą.
Tačiau judėjimo džiaugsmą vaikai patiria tik tada, kai judėjimas ne tik kad nedraudžiamas, neslopinamas, bet skatinamas ir turtinamas sudarant palankias sąlygas pačiam atrasti ir kurti naujus veiksmus, jų derinius, išmokti naujų efektyvesnių judėjimo veikimo būdų, sėkmingai įveikti naujas kliūtis, patirti naujų įspūdžių. Vaikui reikia nuolatinio judėjimo, kad jis augtų sveikas, fiziškai ir psichiškai normaliai bręstų, kad judėjimas tobulėtų ir teiktų džiaugsmą. Dėl tokio judėjimo patirtas džiaugsmas turi įtakos vertybinių nuostatų formavimui.
Fizinė veikla parenkama pagal vaikų fizinį išsivystymą ir pasirengimą, atsižvelgiant į anatomines-fiziologines organizmo vystymosi galimybes. • Nevertėtų stengtis per anksti mažylį mokyti jam dar nesuprantamų dalykų, monotoniškai diena iš dienos kartojamų sudėtingų, didelių fizinių ir psichinių pastangų reikalaujančių judesių. • Svarbiausias uždavinys - visapusiškai fiziškai lavinti vaikus prieinama jiems žaidimų forma įvairioje veikloje. Reguliarus fizinio aktyvumo organizavimas teigiamai veikia vaiko sveikatą, didina fizinį ir protinį darbingumą.
Kas yra fizinis aktyvumas? Fizinis aktyvumas - tai griaučių, raumenų sukelti judesiai, tai bet kokia žmogaus kūno judėjimo išraiška, sukelianti didesnę medžiagų apykaitą, reikalaujančią fizinių pastangų.
Kas dar yra fizinis aktyvumas? Tai viena iš sudedamųjų visapusiškos asmenybės ugdymo dalių. Jis susijęs su vaiko gyvenimu, veikla, darbu, mityba ir net nuotaika. Įvairios judėjimo formos, ypač judrieji žaidimai, skatina vaiko jausmus, mąstymą, norą veikti. Būdamas fiziškai aktyvus, vaikas lavinasi fiziškai ir intelektualiai, nes tokiu būdu lavinasi ne tik raumenys ir vidaus organai, bet veikiami ir nervų centrai.
Kuo svarbus fizinis aktyvumas? Fizinis aktyvumas – • padeda tenkinti biologinį vaiko poreikį judėti, • skatina motorikos vystymąsi, • stimuliuoja organizmo augimą, • gerina protinį ir fizinį darbingumą, • stiprina sveikatą.
Kuo dar svarbus fizinis aktyvumas? Kaip rodo mokslinių tyrimų duomenys, daugelis ikimokyklinio amžiaus vaikų turi įvairių sveikatos sutrikimų, kurių viena svarbiausių priežasčių - nepakankamas fizinis aktyvumas. Fizinis aktyvumas yra pagrindinė prielaida ir būtinoji sąlyga ne tik kūno stiprinimui ir vystymuisi, bet ir visos asmenybės ugdymui. Tinkamai organizuojant fizinę veiklą gilinamos sąsajos tarp kūno ir dvasios. Judesio ir kūno galių tyrinėjimas ugdo vaiko savivoką, išraiška ir saviraiška judesiu padeda pajusti pojūčių, jausmų, minčių ir kūno vientisumą, vaikas pratinasi valdyti savaimingus judesius ir emocines būsenas, jausti kitą šalia judant, rikiuojantis, einant rateliu ir pan., kelia bendravimo ir bendradarbiavimo kultūrą. Taigi, vaiko fizinis aktyvumas turi įtakos ir kitoms ugdymo sritims.
Pedagogo vaidmuo organizuojant fizinį aktyvumą • Gebėjimas parinkti veiklą atsižvelgiant į vaikų amžiaus ypatumus ir interesus. • Rūpinimasis visų ugdytinių fizišku lavinimu ir, ypač silpnesniųjų, sveikatos stiprinimu. • Vaikų iniciatyvos ir savarankiškumo skatinimas, sąlygų laisvai vaikų iniciatyvai pasireikšti sudarymas . • Kolektyviškumo, drąsumo ir kitų charakterio savybių ugdymas. • Pagalba vaikams įvairioje veikloje organizuojant fizinę veiklą ir stebėjimas, kad ši veikla atliktų savo auklėjamąjį ir lavinamąjį uždavinį.
Pedagogo pareiga – • mėgti savo darbą, • nusimanyti apie pedagogiką, psichologiją ir higieną, • išmanyti vaikų amžiaus ypatumus, • suprasti fizinį auklėjimą bendrai, ir ypač žaidimų auklėjamąją reikšmę, • suprasti vaikų išgyvenimus, • būti pakankamai ištvermingu, • pasižymėti protiškai moraliais privalumais, būti drausmingam, pastoviam, tvirto būdo, bešališkam ir linksmam. Vaikų auklėjimas reikalauja pedagogo visapusiško pasirengimo ir ypač mokėjimo įžvelgti vaiko sielą.
Ypatingą reikšmę turi emociškai saugi, abipusiu ugdytojo ir ugdytinio pasitikėjimu grindžiama aplinka. Tinkamai sumodeliuota aplinka skatina vaikų judėjimo aktyvumą, judėjimo įgūdžių plėtrą, padeda ugdytis fizines ypatybes. Vaikų aktyvumą, norą išbandyti naujus veiklos būdus, skatina estetiškas, funkcionalus sportinis inventorius, spalvingos, patrauklios priemonės, žaidimų atributika.
Fizinis aktyvumo organizavimas praktinėje veikloje Organizuodama fizinę veiklą, naudoju žaidybinius pratimus ir judriuosius žaidimus, nes žaidimas ugdo vaiko gebėjimus, kūrybiškumą, padeda plėtotis savarankiškumui, sėkmės pajautimui. Nuobodūs, monotoniškai kartojami tie patys veiksmai vaikams neįdomūs ir reikiamai neveikia jų organizmo, greičiau netgi atgraso. Tinkamai parinkti žaidimai žadina smagią, žvalią vaikų nuotaiką. Pati stengiuosi su vaikais būti švelni, judri, linksma, domiuosi vaikų atliekamais veiksmais, pati kartu žaidžiu, stebiu, kad vaikai nepervargtų. Siekiu, kad veikloje aktyviai dalyvautų visi ugdytiniai. Pasyviems duodu konkrečias užduotis, kurios skatintų daugiau judėti, žadintų norą aktyviai žaisti. Žaidimą baigiu tada, kol vaikams jis dar nenusibodęs.
Fizinis aktyvumas ir ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo kompetencijos Fizinis aktyvumas ir visos vaiko raidos kompetencijos: komunikavimo (klausytis, kalbėti išreiškiant save ir bendraujant su kitais), socialinė (gyventi ir būti greta, kartu), sveikatos saugojimo (sveikai gyventi, saugiai judėti ir veikti), pažinimo (tyrinėti ir atrasti pasaulį), meninė (įsivaizduoti, pajausti ,kurti, grožėtis) - yra neatsiejamos.
Komunikavimo kompetencija ir fizinis aktyvumas Komunikavimo kompetencijos pagrindinis ugdymo metodas - kasdienis bendravimas įvairiausios vaikų veiklos metu. Žaidybinių situacijų kūrimas - puikus komunikacinių gebėjimų ugdymo būdas. Įsijausdami į vaidmenį, pateiktą situaciją, vaikai drąsiau ir lengviau atlieka užduotis, laisviau reiškia mintis. Integruojant fizinę veiklą į komunikacinę veiklą, lavėja vaikų kvėpavimas, artikuliacija, judesio, gestų bei mimikos supratimas, vaikai lengviau išreiškia savo jausmus; bendrauja kartu žaisdami.
Vaikams patinka imituoti bei mėgdžioti gyvūnus, paukščius, žmonių profesijas, atkurti lietaus lašelių skambėjimą, pūgos siautulį ir kt., daryti pratimus taisyklingam kvėpavimui: pūsti plunksną, lapą ar teniso kamuoliuką.
Noriai žaidžiame šiuos žaidimus: • „Ką mes darėme, atspėk“ (vaikai rodo veiksmą gestais, judesiais, kiti turi pasakyti ką vaizduoja), • „Traukinukas“ (stovėdami vienas už kito vaikai susikabina už alkūnių, juda greitai ir lėtai sakydami „čiuku, čiuku“. Vedančiajam pasakius „stotis“ - vaikai atsisėda), • „Kas skrenda“ (vedančiajam sakant, pvz.: „skrenda, skrenda varna“, vaikai plasnoja rankomis, „skrenda, skrenda kėdė“ - vaikai sėda ir t.t.) • bei kitus žaidimus. Integruodama fizinį aktyvumą į komunikavimo kompetenciją, stengiuosi vaikus įtraukti į aktyvią veiklą, skatinu kūno bei minčių laisvumą, žaismingai lavinu vaikų kalbą.
Socialinė kompetencija ir fizinis aktyvumas Integruodama fizinį aktyvumą į socialinę kompetenciją , stengiuosi kurti palankią emocinę aplinką, kurioje vaikas jaustųsi saugus, mylimas ir gebėtų emocinę įtampą šalinti judėjimo, žaidimo ir atsipalaidavimo priemonėmis. Skatinu vaikus bendrauti ir bendradarbiauti, derinti veiksmus, jausti atsakomybę už savo ir draugų poelgius, išreikšti emocijas kuo įdomesne veido išraiška ar judesiais. Vaikai daro atsipalaidavimo, kvėpavimo, mimikos pratimus, žaidžia įvairaus pobūdžio žaidimus, kurie padeda formuoti socialinius įgūdžius.
Socialinių įgūdžių ugdymui taikau šiuos žaidimus: • „Pasakyk, kur gyveni“ (vaikai ratelyje iš rankų į rankas perduoda kamuolį, pasakydami savo namų adresą. Arba vedantysis meta kamuolį ir pamini kokį nors žmogų (pvz. mama). Vaikas, sugavęs kamuolį, pasako, kaip dar galima ją pavadinti (mamytė, mamaitė, mamutė ir pan.), • „Kas blogai“ (vaikas rodo atitinkamą elgesį, o kiti įvardija, koks tai pavaizduotas blogas įprotis ir iš ko jie apie tai sprendžia). • „Užgesink gaisrą“ (vieni vaikai liepsnos, jie turi rankose skareles, kiti - ugniagesiai, jie susikimba rankomis. Ugniagesių užduotis - nepraleisti besiveržiančių liepsnų). Stengiuosi, kad žaisdami vaikai patirtų džiaugsmą, smalsumą ir kitas malonias emocijas. Teigiami išgyvenimai skatina vaikų aktyvumą, pasitikėjimą savimi.
Sveikatos saugojimo kompetencija ir fizinis aktyvumas • Sveikata - brangiausias turtas. Sveiko ir saugaus gyvenimo būdo formavimas nuo vaikystės yra labai svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Integruodama fizinį aktyvumą į sveikatos saugojimo kompetenciją suteikiu vaikui elementarių žinių apie sveikatą, rūpinimąsi savo ir kitų sveikata, stengiuosi grūdinti vaiko organizmą, ugdyti tinkamą kūno laikyseną, pratinu justi savo fizinių gebėjimų ribas, nuovargį, mokau atsipalaiduoti. Parinkdama pratimus bei žaidimus, atsižvelgiu į metų laiką . Stebiu, kad šaltesniu metų laiku vaikų apranga būtų lengva, neperpučiama ir nevaržanti judesių, bet pakankamai šilta. Žiemą vaikai važinėjasi rogutėmis, stato sniego besmegenius, žaidžia žaidimus: „Sniego tvirtovės ataka“, „Pėdučių takelis“, „Angelų draugystė“.
Kitais metų laikais vaikai žaidžia įvairius žaidimus, pvz. mėto strėlytes į taikinį, mėto kamuoliukus į krepšelį, užmeta lankelius ant lazdelės (akies ir rankos koordinacijos lavinimas), laipioja ant akmenų (puiki pilnapadystės profilaktika) ir kt.
Pažinimo kompetencija ir fizinis aktyvumas Integruodama fizinį aktyvumą į pažinimo kompetenciją, siekiu, kad vaikas supantį pasaulį pažintų praktiškai veikdamas, stebėdamas, judėdamas, emociškai išgyvendamas. Žaisdami įvairius žaidimus, vaikai įgyja žiniųapie kūno dalis, pajunta jėgą ir stiprumą. Vaikams patinka „sveikintis“ su savo kūno dalimis atliekant viso kūno savimasažą, žaisti: • „Milžinai – nykštukai“ (kai vedantysis pasako „milžinai“, žaidėjai išsitiesia ir eina pasistiebę, kai ištaria „nykštukai“, visi eina mažais žingsneliais, pritūpę). • „Valgomas-nevalgomas“, • „Pirštelius skaičiuojam“.
Fizinį aktyvumą tinkamai užduotimis integruojant į pažinimo kompetenciją, praturtinamas ugdytinių intelektas. Pvz. prašau vaikų suskaičiuoti, kiek kartų metė kamuolį aukštyn, kiek draugui, kiek kartų sugavo ir t.t. Arba paklausiu vaikų kokios formos taikinys, į kurį metamas smėlio maišelis. Paaiškinu, kad taikinys tai skritulys, nes jo vidus pilnas, o gimnastikos lankas yra apskritimas, nes jo vidus tuščias. Vaikai visa tai išmėgina patys - įlipa į lanką, peršoka jį, pralenda ir pan.
Su ugdytiniais dažnai būnu gamtoje, kur jie gali ne tik pažinti, bet ir emociškai išgyventi sąlytį su gamta. Judėdami, kvėpuodami grynu oru jie grūdinasi, stiprėja fiziškai, psichiškai, tampa atsparesni ligoms. Būdami gamtoje imituojame įvairias gyvūnų pozas, judesius, elgseną (lipanti į medį meška, skraidantis drugelis ir pan.) . Skatinu pagarbą augalo gyvybei. Vaikai stebi ir tyrinėja įvairius augalo augimo tarpsnius: dygimą, spartų augimą, žydėjimą, nykimą. Vaikams patinka imituoti gėlių augimą, medžių siūbavimą, improvizuoti tylų ėjimą per šakas, sausus lapus, žolynus, eiti „per lūžtantį ledą“, „siaučiant vėtrai“ ir pan.
Meninė kompetencija ir fizinis aktyvumas Integruojant fizinį aktyvumą į meninę kompetenciją, manau, svarbiausia sudaryti sąlygas bręsti darniai asmenybei, sveikai savo kūnu ir siela. Stengiuosi tenkinti ugdytinių saviraiškos poreikį, lavinti raumenis, mokyti taisyklingos kūno laikysenos, gražių judesių. • Vaikams priimtiniausia meninės kompetencijos ugdymo forma - dainavimas. Dainuojant lavėja vaikų kvėpavimas, kurio dėka organizmas aprūpinamas deguonimi ir pagerinamas širdies darbas. Vaikai noriai dainuoja daineles, kurių metu reikia ritmiškai vaizduoti judesius: „Raganėlė“, „Boružės namelis“, „Vabaliukų dainelė“ ir kt.
Kita meninės kompetencijos ugdymo forma – choreografija. Choreografinis ugdymas ypatingas tuo, kad padeda stiprinti vaiko vaizduotės ir kūno ryšį. Vaikams patinka improvizuoti, komponuoti judesius. Parenku tinkamus kūrinėlius ar muzikos įrašus. Judesiai pagal muziką teigiamai veikia vaiko motorikos raidą ir judesių koordinaciją. Ypač vaikams patinka šokti ančiukų šokį bei lietuvių liaudies žaidimus-ratelius: „Upytėlė teka“, „Šiaudų batai“, „Skrido žvirblis“, žaidimus: „Meškiukas ir voverytė“, „Veidrodinių atvaizdų šokis“.
Dar viena meninės kompetencijos ugdymo forma – vaidyba. Tyrinėjant judesį, atrandant įvairias jo raiškos galimybes, labai tinka vaidybiniai veiksmai su įsivaizduojamais pojūčiais. Pasiūlau vaikams ką nors išvysti, palytėti, pamėgdžioti arba įsivaizduoti kokią nors nesamą aplinkybę, pvz. eina įsivaizduojamu siauru takeliu, stengiasi išlaikyti pusiausvyrą, kad nenukristų. Vaikai išradingi. Jiems greitai pavyksta „pavirsti“ žinomų pasakų personažais: skristi kaip raganos ant šluotos, striksėti kaip kiškiai, sliūkinti kaip lapės.
Neatsiejama nuo meninės kompetencijos yra dailė ir darbinė veikla. Piešdami vaikai koordinuoja akių ir rankų judesių sąveiką. Plėšydami popierių ar karpydami, vaikai lavina smulkiuosius raumenis. Šiai sričiai lavinti tinkama veikla žaidžiant: „Dailininkas“ (vaikai nudažę savo pėdutes bėgioja ant balto popieriaus takelio), „Veido gimnastika“ (vaikai savo pirštukais piešia pelėdos akis, katino ūsus, nykštuko barzdą). Per judesius ir veiksmus vaikai pažįsta savo kūno galias, atskirų kūno dalių koordinaciją.
Fizinis aktyvumas –tai... • ... vaiko visapusiško pasaulio, savęs pažinimo, fizinio ir psichinio tobulinimosi vertybė. Jis susijęs su visu vaiko gyvenimu, natūralia jo veikla, darbu, aplinka, mityba bei neatsiejamas nuo protinio lavinimo, dorovinio ir estetinio auklėjimo.
Tikiu, kad užaugęs mano ugdytinis pasakys: „Visa tai, ko reikia gyvenime - kaip elgtis ir ką daryti - aš išmokau vaikų darželyje. Gyvenimiškos patirties sėmiausi ne mokyklos suole, bet smėlio dėžėje“. (Robert Fulghum)
