Vilnius

1. Civilinė teisė Donatas Raščius Vilnius

2. 14.1. civilinėteisė 14.1.1. sandoriai, jų turinys, forma, rūšys; 14.1.2. vežimo sutarties samprata, jos elementai ir rūšys; 14.1.3. teisės ir įsipareigojimai, atsirandantys sudarius sutartis; 14.1.4. civilinė teisinė atsakomybė ir jos rūšys; 14.1.5. žalos atlyginimas ir atsakomybė už bagažo ar krovinio sugadinimą arba praradimą pervežimo metu, pavėluotą jų pristatymą, taip pat keleivių sužalojimą pervežimo metu įvykus nelaimingam atsitikimui.

3. 14.2. komercinėteisė 14.2.1. komercinės-ūkinės veiklos organizavimo pagrindai; 14.2.2. įmonių rūšys, jų steigimo, registravimo tvarka ir veiklos teisiniai pagrindai; 14.2.3. atskirų rūšių įmonių teisinis statusas, veikla, likvidavimas, reorganizavimas, bankrotas; 14.2.4. įmonių santykiai su valstybės institucijomis, įmonių veiklos kontrolė.

6. LIETUVOS RESPUBLIKOS • CIVILINIS KODEKSAS • Įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d. • Valstybės Žinios, 2000 m. Nr. 74 • PIRMOJI KNYGA - BENDROSIOS NUOSTATOS • ANTROJI KNYGA - ASMENYS • TREČIOJI KNYGA - ŠEIMOS TEISĖ • KETVIRTOJI KNYGA - DAIKTINĖ TEISĖ • PENKTOJI KNYGA - PAVELDĖJIMO TEISĖ • ŠEŠTOJI KNYGA - PRIEVOLIŲ TEISĖ

7. Sandoriai, jų turinys, forma, rūšys CK 1.63 str.: Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam, kad atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų civiliniai teisiniai santykiai, teisės subjektų teisės ir pareigos reikalinga, kad būtų atlikti tam tikri veiksmai arba įvyktų tam tikros aplinkybės. Tokie veiksmai, aplinkybės yra laikomi juridiniais faktais.

8. Sandoriai, jų turinys, forma, rūšys • Juridiniai faktai yra klasifikuojami į: • Įvykius (stichinė nelaimė, liga, mirtis, mechanizmo gedimas), • Veiksmus (sutarties sudarymas, žalos padarymas). Veiksmai klasifikuojami į teisėtus ir neteisėtus veiksmus. Reikšmingiausia teisėtų veiksmų grupė – sandoriai.

9. Sandoriai, jų turinys, forma, rūšys • Sandorių požymiai: • Sąmoningi laisva valia atliekami veiksmai • Sandorio tikslas – tam tikro teisinio rezultato siekimas sudarant sandorį siekiama teisinių pasekmių • Sandoris – visada tik teisėtas veiksmas

10. Sandoriai, jų turinys, forma, rūšys Veiksnumas(CK 2. 5–9 str.) Fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas atsiranda visiškai kai jam sueina 18 metų. Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą. Už nepilnamečius iki 14 metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai (išskyrus smulkius buitinius sandorius).

11. Sandoriai, jų turinys, forma, rūšys Sandorių reikšmė: privačių santykių reguliavimo priemonė, civilinės apyvartos pagrindas.

12. Sandoriai, jų turinys, forma, rūšys • Sandorių rūšys: • Vienašaliai sandoriai: vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (CK 1.63 str. 3 d.). • Dvišaliai sandoriai: dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 str. 6 d.), pvz. pirkimo-pardavimo sutartyje pirkėjas išreiškia valią pirkti ir sumokėti kainą, o pardavėjas – parduoti daiktą. • Daugiašaliai sandoriai: daugiašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina trijų ir daugiau šalių suderinta valia (CK 1.63 str. 7 d.), pvz., jungtinės veiklos sutartis, kuria susitariama veikti bendram tikslui – statyti pastatą.

13. Sandoriai, jų turinys, forma, rūšys • Sandorio turinys: • CK 6.156 str. 1 d.: • Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis <…>. • CK 1.80 str. 1 d.: • Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

14. Sandoriai, jų turinys, forma, rūšys • Sandorio turinys: • Sandorio turinį sudaro sandorio sąlygos. Sandorio sąlygose yra suformuluojamos sandorio dalyvių teisės ir pareigos. • Sandorio sąlygos yra: • Esminės sandorio sąlygos; • Įprastinės sandorio sąlygos; • Atsitiktinės sandorio sąlygos.

15. Sandoriai, jų turinys, forma, rūšys Sandorių forma CK 1.64 str.: Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. CK 1.71 str.: Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais.

16. Sandoriai, jų turinys, forma, rūšys CK 6.162 straipsnis. Sutarties sudarymo tvarka Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. CK 6.167 straipsnis. Oferta 1. Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju. 2. Oferta gali būti adresuota konkrečiam asmeniui arba nenustatytam asmenų skaičiui (viešoji oferta). CK 6.173 straipsnis. Akceptas ir jo formos Akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas, laikomas akceptu. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu.

17. Sandoriai, jų turinys, forma, rūšys Sandorių forma CK 1.77 str.Kitokios, negu įstatymo leidžiama, formos sandorių sudarymas 1. Sandoriai, kuriuos įstatymas leidžia sudaryti žodžiu, taip pat gali būti sudaromi paprastos rašytinės formos ar notarinės formos. 2. Notarinės formos gali būti ir tie sandoriai, kuriems sudaryti įstatymas nustato paprastą rašytinę formą.

18. Sandoriai, jų turinys, forma, rūšys • Sandorių forma • 1.72 str. Žodinė sandorių forma • 1. Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu. • 2. Su rašytinės sutarties vykdymu susiję sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai.

19. Sandoriai, jų turinys, forma, rūšys • Sandorių forma • 1.73 str. Paprasta rašytine forma turi būti sudaromi: • 1) fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu; • 2) juridinių asmenų steigimo sandoriai; • 3) prekių pirkimopardavimo išsimokėtinai sutartys; • 4) draudimo sutartys; • 5) arbitražiniai susitarimai; • 6) kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei vienerių metų terminui sutartys; • 7) preliminarinės sutartys; • 8) asmens išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys; • 9) taikos sutartys; • 10) kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą.

20. Sandoriai, jų turinys, forma, rūšys Sandorių forma 1.74 str. Notarinė sandorių forma 1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai; 2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė); 3) kiti sandoriai, kuriems civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.

21. Sandoriai, jų turinys, forma, rūšys Sandorių forma CK 1.93 str.: Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose.

22. Sandoriai, jų turinys, forma, rūšys Sandorių forma CK 1.93 str.: Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

23. Sandoriai, jų turinys, forma, rūšys • Sandorių forma • CK 1.93 str. 6 dalis: • Teismas gali pripažinti sandorį galiojančiu ir netaikyti 2 dalies nuostatų, jeigu toks taikymas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: • 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; • 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; • 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; • 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

24. Sandoriai, jų turinys, forma, rūšys • Sandorių forma • CK 1.78-1.96 str. numatyti sandorių negaliojimo pagrindai. • Skiriami šie negaliojantys sandoriai: • su turinio trūkumais • sandoriai su valios trūkumais • sandoriai su formos trūkumais

25. Teisės ir įsipareigojimai, atsirandantys sudarius sutartis CK 6.189 str. Sutarties galia Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai <…>.

26. Teisės ir įsipareigojimai, atsirandantys sudarius sutartis CK 6.190 str.numatyta, kad teisės ir pareigos pagal sutartį vieną iš šalių likvidavus ar šaliai mirus, baigiasi tik tuomet, kai asmenų pasikeitimas sutartyje yra neįmanomas.

27. Teisės ir įsipareigojimai, atsirandantys sudarius sutartis Sutarties nesilaikymo (sutarties nevykdant arba vykdant netinkamai) pasekmė – civilinė atsakomybė sutartį pažeidusiai šaliai.

28. Teisės ir įsipareigojimai, atsirandantys sudarius sutartis 6.212 straipsnis. Nenugalima jėga (force majeure) 1. Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. 2. Jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui. 3. Sutarties neįvykdžiusi šalis privalo pranešti kitai šaliai apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu šio pranešimo kita šalis negauna per protingą laiką po to, kai sutarties neįvykdžiusi šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tą aplinkybę, tai pastaroji šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius. 4. Šio straipsnio nuostatos neatima iš kitos šalies teisės nutraukti sutartį arba sustabdyti jos įvykdymą, arba reikalauti sumokėti palūkanas.

29. Teisės ir įsipareigojimai, atsirandantys sudarius sutartis LRV 1996 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. 840 “Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo”.

30. Teisės ir įsipareigojimai, atsirandantys sudarius sutartis • 6.204 str. Sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms • 1. Jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką. • 2. Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t.y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: • 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; • 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; • 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; • 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

31. Teisės ir įsipareigojimai, atsirandantys sudarius sutartis • 6.204 str. Sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms • 3. Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali: • 1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; • 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

32. Teisės ir įsipareigojimai, atsirandantys sudarius sutartis 6.228 str. Esminė šalių nelygybė 1. Šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą.

33. Teisės ir įsipareigojimai, atsirandantys sudarius sutartis 6.228 str. Esminė šalių nelygybė 2. Teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus.

34. Teisės ir įsipareigojimai, atsirandantys sudarius sutartis 6.228 str. Esminė šalių nelygybė 3. Teismas gali pakeisti sutartį ar atskiras jos sąlygas ir šalies, gavusios pranešimą apie sutarties atsisakymą, prašymu, jeigu ši šalis po pranešimo gavimo nedelsdama apie savo prašymą teismui pranešė kitai šaliai ir pastaroji sutarties dar neatsisakė.

35. Civilinė teisinė atsakomybė ir jos rūšys CK 6.245 str. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

36. Civilinė teisinė atsakomybė ir jos rūšys • Civilinės teisinės atsakomybės požymiai: • tai – turtinė atsakomybė • civilinė teisinė atsakomybė atsiranda pažeidus privatų interesą • civilinės atsakomybės paskirtis – atstatyti buvusią turtinę padėtį, kompensuoti moralinę žalą

37. Civilinė teisinė atsakomybė ir jos rūšys • Skiriamos dvi civilinės atsakomybės rūšys: • Sutartinė civilinė atsakomybė • Deliktinė civilinė atsakomybė

38. Civilinė teisinė atsakomybė ir jos rūšys • Sutartinė civilinė atsakomybė • CK 6.245 str. 3 d.: • Sutartinė civilinė atsakomybėyra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

39. Civilinė teisinė atsakomybė ir jos rūšys Deliktinė civilinė atsakomybė CK 6.245 str. 4 d.: Deliktinė civilinė atsakomybėyra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

40. Civilinė teisinė atsakomybė ir jos rūšys • Civilinė teisinė atsakomybė atsiranda, kai yra šios sąlygos: • – neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.) • – priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) • – kaltė (CK 6.248 str.) • –žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.)

41. Civilinė teisinė atsakomybė ir jos rūšys Kai sutartinės prievolės nevykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.(CK 6.256 str. 4 d.).

42. Civilinė teisinė atsakomybė ir jos rūšys Visiško žalos atlyginimo principas CK 6.252 str. Šalių susitarimai dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar jos apribojimo 1. Šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Draudžiama apriboti ar panaikinti civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą. 2. Šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį.

43. Civilinė teisinė atsakomybė ir jos rūšys CK 6.254 straipsnis. Civilinės atsakomybės draudimas 1. Įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja civilinis kodeksas ir kiti įstatymai. 2. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

44. Žalos atlyginimas ir atsakomybė už bagažą ar krovinį CK 6.817 str. Atsakomybė už vežimo sutarties pažeidimą 1. Už vežimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą šalys atsako vežimo sutarties, civilinio kodekso, taip pat atskirų transporto šakų kodeksų ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. 2. Vežimo sutarties sąlygos, panaikinančios ar ribojančios vežėjo civilinę atsakomybę, negalioja, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis.

45. Žalos atlyginimas ir atsakomybė už bagažą ar krovinį Verslininkui keliami griežtesni reikalavimai – jo veiksmai turi atitikti griežtesnius rūpestingo ir atsargaus elgesio standartus negu reikalaujama iš civilinės-buitinės sutarties šalies, nevykdančios verslo veiklos. Vežėjui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius vežimo sutartyje numatytus įsipareigojimus, vežėjo kaltė preziumuojama.

46. Žalos atlyginimas ir atsakomybė už bagažą ar krovinį Įmonės reorganizavimo ir likvidavimo atveju, vadovaujamasi šiomis taisyklėmis: CK 6.289 straipsnis. Žalos atlyginimas, kai pasibaigia įpareigotas atlyginti žalą juridinis asmuo ar miršta įpareigotas fizinis asmuo 1. Po įpareigoto atlyginti su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu susijusią žalą juridinio asmens reorganizavimo reikalavimai atlyginti žalą pareiškiami juridinio asmens teisių perėmėjui. Po valstybės ar savivaldybės įmonės ar įstaigos likvidavimo pareiga atlyginti žalą pereina valstybei ar savivaldybei. Kai įpareigotas asmuo miršta, reikalavimai atlyginti žalą pareiškiami jo įpėdiniams. Šie tokius reikalavimus tenkina pagal šio kodekso penktosios knygos nustatytas taisykles. 2. Jeigu įpareigotas atlyginti dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusią žalą juridinis asmuo likviduojamas, žalos atlyginimo sumos kaupiamos įstatymų nustatyta tvarka išieškant konkrečią sumą iš karto arba sudarant draudimo sutartį.

47. Komercinės-ūkinės veiklos organizavimo pagrindai Ūkinė-komercinė veikla – teisės subjektų veikla, nukreipta į pelno siekimą (gamyba ir realizavimas, paslaugų teikimas, prekyba). LR Konstitucijos 45 str. numato: Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.

48. Komercinės-ūkinės veiklos organizavimo pagrindai CK 1.110 str. Įmonės ir turtiniai kompleksai Civilinių teisių objektu gali būti įmonė, kaip verslu užsiimančiam (pelno siekiančiam) asmeniui priklausantis turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma. Įmonė yra laikoma nekilnojamuoju daiktu.

49. Komercinės-ūkinės veiklos organizavimo pagrindai CK 2.77 straipsnis. Juridinių asmenų veiklos licencijavimas 1. Įstatymų nustatytais atvejais juridiniai asmenys gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavę įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją. 2. Juridinis asmuo privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios įstatymuose numatytos kaip būtinos jo veiklos sąlygos. Paprastai licencijuojamos tos komercinės-ūkinės veiklos sritys, kurios yra susijusios su padidėjusiu pavojumi žmogaus gyvybei, sveikatai, aplinkai, ginkluotės gamyba ir įsigijimu, taip pat prekėmis ir paslaugomis, kurioms įstatymai gali nustatyti specialią prekių pardavimo ar paslaugų teikimo tvarką.

50. Komercinės-ūkinės veiklos organizavimo pagrindai CK 2.74str. Juridinių asmenų teisnumas 1. Privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė. 2. Viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. CK 2.75 str. Juridinių asmenų teisnumo apribojimai 1. Juridinių asmenų teisnumas negali būti apribotas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. 2. Apriboti pavienio juridinio asmens teisnumą galima tik teismo sprendimu. CK 2.76 str. Diskriminacijos draudimas Draudžiama teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims.