Argumentacija

1. Argumentacija Dr. Agnė Narušytė

2. Išplėstinio plano atidavimo terminas lapkričio 12 d. Išplėstinis planas (3 lapai): darbo pavadinimas pagrindinių dalių (įvado, skyrių ir poskyrių) anotacijos, kuriose suformuluojami klausimai ir nurodomi ištekliai ir metodai, kuriuos pasitelkus bus ieškoma atsakymų į tuos klausimus šaltinių ir literatūros sąrašas

3. Užduotis • Parašyti vieną pastraipą, kurioje būtų (remiantis paskaitoje pateiktu pavyzdžiu) : • Jūsų teiginys. • Bent 2 teiginį pagrindžiantys argumentai. • Bent 1 argumentus pagrindžiantis įrodymas. • Bent 1 atsižvelgimas į kitokią nuomonę. • Bent 1 reakcija į tą nuomonę.

4. Argumentų konstravimas • Kai jau turite visokių užrašų, fotokopijų ir santraukų, reikia viską šiek tiek sutvarkyti • Bet nepakanka vien sugrupuoti medžiagą po plano dalimis – gausis tik duomenų krūva • Reikia struktūrą pagrįsti problemos sprendimo logika – argumentacija.

5. Tai pokalbis, kurio metu įrodinėjame savo tiesą mintyse prieštaraujančiam pašnekovui. • Teigiame kažką naujo ir svarbaus, kad pakeistume skaitytojų mintis apie tai. • Kodėl turėčiau tuo tikėti? • Reikia įsivaizduoti skaitytojo klausimus ir į juos atsakyti.

6. Kas yra argumentavimas? • Tik žinodami savo argumentaciją, sužinosite, kokių duomenų (įrodymų) dar reikia. Sąvokos: • Teiginys • Argumentas • Įrodymas • Kito požiūrio pripažinimas • Atsakymas

7. Atsakymai į 5 klausimus: • 1) Ką aš teigiu? • 2) Kokie faktai patvirtina mano teiginį? • 3) Kokie faktai paremia mano argumentus? • 4) Ar pripažįstu alternatyvas/komplikacijas/prieštaravimus ir kaip į tai atsakau? • 5) Koks principas susieja mano paaiškinimą su teiginiu? (teiginio pagrindas)

8. Teiginys yra sakinys, tvirtinantis kažką, kas gali būti teisinga ar klaidinga, tad jį reikia pagrįsti (Žemės klimatas šyla). • Pagrindinis teiginys yra sakinys, kurį pagrindžia visas teorinis darbas. • Argumentas yra sakinys, pagrindžiantis, paremiantis teiginį.

9. Televizija gali daryti neigiamą psichologinį poveikį vaikams pagrindinis teiginys nes nuolat žiūrėdami smurto scenas, jie pradeda manyti, kad smurtas yra natūralus teiginys/argumentas, paremiantis pagrindinį teiginįTie, kurie susiduria su daugybe tokių vizualinių pramogų, linkę perimti vertybes, kurias mato ekraneteiginys/argumentas, paremiantis pirmą argumentą.

10. Teiginio pagrindimas • Argumentai ir įrodymai • Argumentas yra sakinys, kuris pasiūlo skaitytojams priežastį priimti jūsų teiginį – pasako, kodėl jie turėtų tikėti – jungtukas “nes”, “todėl, kad” • Paprastai reikia daugiau nei vieno argumento

11. Argumentai paremiami įrodymais • Argumentus sugalvojame – tai proto veiksmai • Įrodymus renkame tikrovėje, paskui juos parodome visiems (tai, ką galima matyti, girdėti, uosti, ragauti, paliesti) • Mes negalime pamatyti, kaip televizija natūralizuoja smurtą, bet galime matyti, kaip vaikas atsako į klausimą: Ar manai, kad muštynės ekrane yra tikros?

12. Televizija gali daryti neigiamą psichologinį poveikį vaikams pagrindinis teiginys nes dažnai žiūrėdami televizorių jie perima ten matomo pasaulio vertybes 1 argumentas, paremiantis pagrindinį teiginį/2 teiginysNuolat žiūrėdami smurtinius vaizdus, jie nebesugeba atskirti vaizduotės nuo tikrovės2 argumentas, paremiantis 1argumentą ir 2 teiginį. Jonaitis (1997) ištyrė, kad penkerių – septynerių metų vaikai, kurie per dieną žiūri daugiau nei tris valandas per televiziją rodomų smurto scenų, 25 proc. dažniau sako, jog tai, ką mato, yra “tikra”.Įrodymai, paremiantys 2 argumentą.

13. TeiginysArgumentasĮrodymas remiantis tuo, kad todėl, kad

14. Alternatyvių požiūrių pripažinimas ir atsakymas jiems • “dažnai žiūrėdami televizorių, jie perima ten matomo pasaulio vertybes” • Galima teigti, kad vaikai jau buvo linkę į smurtą prieš žiūrėdami televiziją.

15. Televizija gali daryti neigiamą psichologinį poveikį vaikams pagrindinis teiginys nes dažnai žiūrėdami televizorių jie perima ten matomo pasaulio vertybes 1 argumentas, paremiantis pagrindinį teiginį/2 teiginysNuolat žiūrėdami smurtinius vaizdus, jie nebesugeba atskirti vaizduotės nuo tikrovės2 argumentas, paremiantis 1argumentą ir 2 teiginį. Jonaitis (1997) ištyrė, kad penkerių – septynerių metų vaikai, kurie per dieną žiūri daugiau nei tris valandas per televiziją rodomų smurto scenų, 25 proc. dažniau sako, jog tai, ką mato, yra “tikra”. Įrodymai, paremiantys 2 argumentą. Žinoma, gali būti, kad kai kuriuos vaikus traukia smurtas ir todėl jie žiūri daugiau smurto vaizdų.Kitos nuomonės pripažinimasBet Petraitis (1999) ištyrė, kad neturinčius į smurtą polinkio vaikus smurto scenos traukia taip pat kaip ir turinčius.reakcija į kitą nuomonę

16. TeiginysArgumentasĮrodymas Teigiu, kad dėl šių priežasčių kurias pagrindžiu šiais įrodymais remiantis tuo, kad todėl, kad Pripažįstu šiuos klausimus, prieštaravimus ir alternatyvas, ir atsakau į juos šiais argumentais

17. Teiginio pagrindas – bendra situacija ir jos pasekmė • Jau metas eiti teiginysnes 2 + 2 = 4argumentas • Europoje ir Šiaurės Amerikoje sveikatos apsauga kainuoja vis daugiauteiginysnes šylant klimatui, amžino įšalo riba traukiasi vis toliau į šiaurę argumentas • Reikia išdėstyti teiginį ir argumentą siejantį principą: • Kai mažėja amžino įšalo zonų, tenka skirti daugiau lėšų kovai su subtropinių vabzdžių nešiojamomis ligomis, nes jie nebežūsta šaltyje.

18. Principas, leidžiantis susieti argumentą su teiginiu TeiginysArgumentasĮrodymas Teigiu, kad dėl šių priežasčių kurias pagrindžiu šiais įrodymais remiantis tuo, kad todėl, kad Pripažįstu šiuos klausimus, prieštaravimus ir alternatyvas, ir atsakau į juos šiais argumentais

19. Skaitytojas klausia: ar galima jumis pasitikėti? • Argumentacijos “tirštinimas” kelia skaitytojo pasitikėjimą. • Skaitytojas vertina ne tik faktus, bet ir prieštaravimus, kuriuos numatote.

20. Teiginiai • 1. Ką turėčiau teigti? • 2. Ar tas teiginys pakankamai konkretus? • 3. Ar skaitytojai manys, kad jis pakankamai reikšmingas, kad jį reiktų argumentuoti?

21. Konkretumas: • Televizija kuria padidėjusio nusikalstamumo įspūdį. • Nors nusikalstamumas mažėja, televizijos žiūrovai yra įsitikinę, kad jų gyvenamame rajone jis yra 150 proc. didesnis nei iš tikrųjų ir todėl mano, kad vaikščioti gatvėmis pavojinga. Taip yra todėl, kad televizijos žinios paprastai pradedamos drastiškais žudynių vaizdais pažįstamoje aplinkoje, o tai verčia žmones manyti, kad nusikaltimai vyksta tiesiog už jų namų durų.

22. Reikšmingumas: • Hamletas yra nepaviršutiniškas herojus. • (Hamletas yra paviršutiniškas herojus.) • Ši ataskaita apibendrina naujausius bičių nykimo priežasčių tyrimus. • (Ši ataskaita neapibendrina naujausių bičių nykimo priežasčių tyrimų.)

23. Argumentų bei įrodymų rinkimas • Argumentai turi būti įtikinami. • Jie turi būti išdėstyti logiška tvarka. • Jie turi būti pagrįsti įrodymais, kuriuos skaitytojas priims, kuriais patikės.

24. Argumentacijos planavimas: Įvadinis teiginys Išvada 1argumentas 2argumentas 3argumentas 4 argumentas 1 įrodymas 2 įrodymas 3 įrodymas 4 įrodymas

25. Kas yra įrodymas? • “Kieti”, “solidūs” faktai – konkretūs, patikimi: iš kur žinai? • Reikia skirti nuo argumentų • Ar jie pakankami? Ar surinkti teisingai? Ar autoritetingas šaltinis?

26. Kitų nuomonių pripažinimas • 1. Kodėl manote, kad tai yra problema? • 2. Kodėl tą problemą taip apibūdinote? • 3. Ar atsakote į klausimą? • 4. Gal teigiate per daug griežtai? Gal yra išimčių ar apribojimų? • 5. Kodėl manote, kad jūsų atsakymai geresni nei kitų?

27. Apie įrodymus: • 1. Reikia kitokių įrodymų • 2. Įrodymai netikslūs • 3. Įrodymai nekonkretūs • 4. Įrodymai pasenę • 5. Jie nereprezentatyvūs • 6. Neautoritetingi. • 7. Reikia daugiau įrodymų

28. Reikia pagalvoti apie: • 1. Silpnąsias argumentacijos puses, kurias galite atmesti. • 2. Alternatyvius įrodinėjimo būdus, svarbius šioje srityje. • 3. Alternatyvias išvadas, kurių nori skaitytojai. • 4. Alternatyvius įrodymus, kuriuos skaitytojai žino. • 5. Svarbiausius priešingus pavyzdžius.

29. Jei yra klausimų, į kuriuos negalite atsakyti, reikia juos pripažinti. • Reikia apibrėžti terminus, nes skaitytojas gali turėti omeny ką kita.

30. Alfonsas Andriuškevičius, “Henrikas Natalevičius, Kasdienis rūbas, 1983”, in: Idem, Lietuvių dailė: 1975 – 1995, Vilnius: VDA leidykla, 1997, p. 215-217.

34. Ernst Gombrich, Dailė ir iliuzija, vertė Rasa Antanavičiūtė, Vilnius: Alma littera, 2000.

40. Michel Foucault, Diskurso tvarka, vertė Marius Daškus,Vilnius: Baltos lankos, 1998.

45. Edmund Leach, “Mito struktūra”, vertė Lina Dzigaitė, Danutė Sabaliauskaitė, in:Mitologija šiandien, sudarė Algirdas Julius Greimas, vertė Marius Daškus,Vilnius: Baltos lankos, 1996, p. 76-99.

46. Karl Raimund Popper, Atviroji visuomenė ir jos priešai, vertė Arvydas Šliogeris,Vilnius: Baltos lankos, 1998.