1 / 31

FITONCIDAI

FITONCIDAI. VU EASC 20 14. Apibr ėžimas. FITONCIDAI - antimikrobinių savybių turinčios lakios organinės medžiagos, kurias į aplinką išskiria augalai. Kitaip sakant.

tobias-fulton
Download Presentation

FITONCIDAI

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. FITONCIDAI VU EASC 2014

  2. Apibrėžimas FITONCIDAI - antimikrobinių savybių turinčios lakios organinės medžiagos, kurias į aplinką išskiria augalai.

  3. Kitaip sakant Fitoncidai – tai gamtinės kilmės (natūralūs) baktericidai arba fungicidai, kuriuos augalai išskiria į aplinką tam, kad nuo jų apsisaugotų. Žodis sudarytas iš graikų k. fiton – augalas ir cide – užmuša.

  4. Fitoncidai priskiriami antriniams metabolitams Antriniai metabolitai – organizmų gaminamos nedidelės molekulinės masės junginiai, kurie tiesiogiai nedalyvauja augimo, vystymosi ir dauginimosi procesuose. Pirminiai metabolitai – taip pat nedidelės masės junginiai, tačiau tiesiogiai dalyvauja minėtuose procesuose (hormonai ir pan.)

  5. PAPLITIMAS • Ore • Dirvoje • Vandenyje

  6. FITONCIDAI ore • Tyrimų atlikta gana daug, sukaupta daug duomenų • Liaudies medicina dažnai remiasi fitoncidų naudojimu gydymui

  7. Arbatmedis, Thea sp.

  8. Prieš bakterijas: Staphylococcus aureas, S. faecalis, S. pyogenes, Propionibacterium acnes, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa, Salmonela typhi Prieš grybus: Aspergillus flavus, A. niger, Candida albicans, Thrichophyton, Mentagrophytes, T. rubrum, Epidermophyton, Floccosum Arbatmedžio fitoncidinės medžiagos veiksmingos:

  9. Miško medžių išskiriami fitoncidai Per vegetacijos laikotarpį: - 1 ha lapuočių miško medžiai išskiria apie 2 kg fitoncidų; • 1 ha spygliuočių – apie 5 kg; • 1 ha kadagių - net 30 kg.

  10. Kitų augalų išskiriamų lakių medžiagų antibakterinis poveikis

  11. Kitų augalų išskiriami fitoncidai(čia - priešgrybinės medžiagos) • Saulėgrąža, išskiria - pažiedė ir vainikėlis; veikia – įvairius augalus pažeidžiantį grybą Sclerotinia sclerotiorum Fitoncidų gausiau turintys augalai grybui atsparūs Ajapinas (ayapin) Demetoksi encekalinas Skopoletinas 3-acetil-4-acetoksi acetofenonas Skopolinas 3-acetil-4-hidroksi acetofenonas Prats et al., 2007 (J. Chem. Ecol., 33, 2245-2253)

  12. FITONCIDAI dirvoje • Paprastoji eglė, Picea abies (čia – sidabrinė forma)

  13. Eglynai • Eglynų miškų dirvoje buvo rasta fenolinių rūgščių. • fenolinės rūgštys yra alelopatiškai aktyvios • Jos labai svarbios durpėjimo ir nitrifikacijos procesams, nes veikia juose dalyvaujančius mikroorganizmus.

  14. Fitoncidų šaltiniai eglynų dirvoje • fenolinės rūgštys buvo rastos eglių spygliuose, šakose ir šaknyse. • Iš nukritusių spyglių ir šaknų šios medžiagos nuolat patenka į dirvą.

  15. Eglynų dirvoje sutinkamo fitoncido veikimas Protokatecho rūgštis (HO)2C6H3CHO Veikia mikorizinius grybus Cenococcum geophilum Šis fenoliams priklausantis junginys būdingas eglynų humusui, jo koncentracija – apie 10 E –5 M slopina šio grybo augimą.

  16. Fitoncidai eglynų dirvoje • 1. Fenolinės rūgštys; • 2. p-acetohidroksifenonas - eglių sintetinama specifinė medžiaga. Jos didelės koncentracijos randamos miško dirvoje. Ši medžiaga ne tik veikia mikroorganizmus (mažos koncentracijos inhibuoja grybelių, kurie gyvena simbiozėje su medžiais, kvėpavimą),bet taip pat slopina ir pačių eglių sėklų dygimą.

  17. Ypač svarbu ekologiniu požiūriu • Eglių išskiriamų fenolinės rūgštys • ir jų sąveikų su kitais dirvoje esamais elementais produktai daro ženklią įtaką nitrifikacijos procesams. Didelės koncentracijos tiesiog slopina nitrifikaciją.

  18. FITONCIDAI vandenyje Nedaug tyrimų šioje srityje atlikta su vandens augalais (ypač – su jūriniais), nors būtent vandenyje gausiau potencialiai pavojingų mikroorganizmų nei sausumoje. Jūrų fitoncidai - dažnai halogeninti junginiai.

  19. Fucus vesiculosus – Pūslėtasis guveinis • Fucus vesiculosus – Pūslėtasis guveinis - daugiametis augalas. • Florotaninai – specifiniai rudiesiems dumbliams būdingi fenoliniai junginiai. • Florotaninų f-jos: apsauga nuo mikrobų, UV, kitų dumblių, grybų.

  20. Fucus vesiculosus – Pūslėtasis guveinis • Florotaninus sintetinami iš augalų augimą reguliuojančio hormono (žasmonato). Biogenų nėra Žasmonatas Florotaninai • Augimo pasiskirstymo balanso hipotezė

  21. Fucus vesiculosus – Pūslėtasis guveinis • F.vesiculosusgeba greitaimobilizuotis cheminiam “karui” su mikroorganizmais(kartu - ir su labiausiai guveinįmėgstančiu vėžiagyviu – Idothea baltica). • Pasipriešinimas lokalus, trunka apie 10 dienų ir neplinta tarp kitų populiacijos individų.

  22. Oksilipinai – medžiagos, gausios rudadumdumbliuose (Fucus, Cluteria, Laminaria). Rudadumbliai Ditiopanonas Oksilipinai - nesočiųjų riebalų rūgščių oksidacijos produktas • Metabolizmo šalutiniai produktai (C8, C9, C11) sudaro feromonus. • Skleidžamų feromonų mažos dozės, nevienalytės (C8, C9, C11+ pvz., cilopentenas). Mažai tirpios vandeny. Greitai oksiduojasi.

  23. H2O2 • Gracilaria conferta (Rodophyta) ir Laminaria digitata(Phaeophyta) nuo bakterijų ginasi, išskirdama į aplinką vandenilio peroksido. • 20–600 µM H2O2 koncentracija yra pakankama sunaikinti 50 % bakterijų.

  24. Zostera marina – Jūrinis andras • Jūrinių protistai – Labirinthula sp. kartais lemia Zostera marina masinius išnykimus. • Jūriniuose andruose aptikta polifenolių (fenolinių rūgščių, taninų). Kuo jų augale gausiau, tuo mažesnė parazitavimo tikimybė. • Būdinga fenolinė rūgštis – • kavos rūgštis.

  25. Zostera marina – Jūrinis andras • Pastebėta, kad N stygius vandenyje sulėtina jūriniame andre polifenolių gamybą ir tuo pačiu sumažinamas augalo atsparumas protistams

  26. Apibendrinimas • Fitoncidai jūrų augaluose lyginant su sausumos nėra specifiniai (tik dažniau halogeninti). • Augalams “kainuoja” produkuoti fitoncidus. • Polifenoliai – dažiausia fitoncidų grupė. • Terminas fitoncidai nėra dažnas šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje, dažniau vartojama “defensive chemicals”.

  27. Įdomu: Why does Phytoncide deserve attention? Many scholars think that the emergence of SARS that caused the world trembled has deep relationship with the destruction of the forests in the Kuangdong area of China. The air in the place where there is no forest and tree is no longer living air.　The destruction of forest means the lose of Phytoncide. Phytoncide controls or kills various germs and viruses in air, purifies the air and enhances the self-cleaning capability. Phytoncide has been keeping the health of mankind in invisible places. As the respiratory diseases and mutant virus have become worldwide issue, and various syndromes caused by the chemical substances become more serious problems in reality, the interests on Phytoncide will be magnified even more.

  28. llelopathic effects of protocatechuic acid on a spruce mycorrhizal fungus growth. This phenol is one of the components of the spruce forests humus. Its natural concentration ranges around 10 E-5 M and growth tests of Cenococcum geophilum shown that even naturally occurring concentration inhibit growth of this fungus. Daugiau pvz.:

  29. Literatūros sąrašas • IanoraA. et all, 2006. New trends in Marine Chemical Ecology. Estuaries and coasts, Vol 29, No. 4. p 531-221. • LaTina Steele, Melanie Caldwell, Anne Boettcher, Tom Arnold, 2005. Seagrass–pathogen interactions: ‘pseudo-induction’of turtlegrass phenolics near wasting disease lesions. Marine Ecology, Vol. 303: 123–131. • Bilge Hilal ÇADIRCI, Dilek ÜNAL, Atakan SUKATAR. Antimicrobial Activities of the Extracts of Marine Algae from the Coast of Urla (‹zmir, Turkey). Turk J Biol. • http://www.colostate.edu/Depts/Entomology/courses/en570/papers_1994/lang.html • C.Den Hartog, 1989. Early records of wasting-disease-like damage patterns in Zostera marina. Diseases of aquatic organisms. Vol. 7: 223-226. • Julia Kubanek, et all, 2002. Seaweed resistance to microbial attack: A targeted chemical defense against marine fungi. published PNAS.

  30. Literatūros sąrašas • Pohnert G. et all, 2002. The oxylipin chemistry of attraction and defense in brown algae and diatoms. The Royal Society of Chemistry, Nat. Prod. Rep., 2002, 19, 108–122. • Gallet CH., Pellissier F. Phenolic compounds in natural solutions ofa coniferous forest. Journal of Chemical Ecology, 1997, Vol. 23. No. 10. • http://meileserdve.anastasija.lt/1/augalu_tarpusavio_itaka.htm • http://www.leca.univ-savoie.fr/tmp/Rech/Allelo/1st_en.html • http://ojas.ucok.edu/00/Papers/fimple.htm • Prats E.,Galindo J.C., Bazzalo M.E., Leon A., Macias F.A., Rubiales D., Jorrin J.V. Antifungal activity of new phenolic compounds from capitulum of head rot-resistant sunflower genotype. Journal of Chemical Ecology, 1997, Vol. 23. No. 12, 2245-2253.

More Related