SAULIUS KAVALIAUSKAS LKKA sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra

1. 3 temaFunkcionalistinis požiūris į sportąTRS-42012 10 02 antradienispaskaita vyksta 301 c.r. auditorijoje SAULIUS KAVALIAUSKAS LKKA sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra Paskaitos yra interneto svetainėje http://www.lkka.lt/ir http://www.sportofeja.com/ arba s.kavaliauskas@lkka.lt

2. 3 tema. Funkcionalistinis požiūris į sportą • Paskaitos tikslai • Aptarti funkcionalistines teorijas apie sportą. • Išanalizuoti socialinės sistemos ir struktūros sampratą; • Aptarti sporto socialines funkcijas; • Išnagrinėti Lietuvos sporto struktūros pavyzdžius.

3. Literatūra • Kardelis, K., Kavaliauskas, S., Balzeris V. (2001) Mokyklinė kūno kultūra: realijos ir perspektyvos. Kaunas: LKKA.P 9-64; • DulinskasSt., Kavaliauskas S.(1997). Krepšinio socialinis vaidmuo Lietuvoje ( (pp.76-89). Krepšinis - lietuvio gyvenimas (Sudarytojas S. Stonkus). Kaunas: LKKI 2. Matulionis, A. .V. (2001) Sociologija. Vilnius: HomoLiber. P. 11-28 3. McPherson B.D, Curtis, J.E, Loy, J.W.(1989) Thesocialsignificanceofsport: Anintroduction to thesociologyofsport. HumanKinetics. P. 1-35 • Šukys, S. (2002) Socialiniai, moraliniai sporto sociologijos aspektai. Kaunas: LKKA. P 94-99. • http://www.su.lt/filemanager/download/682/2.Teoriniai%20tyrimo%20metodai.pdf; • http://www.mokslai.lt/referatai/konspektas/sistemu-teorija-puslapis3.html;

4. Sporto analizės sociologinės perspektyvos (teorijos) • Funkcionalizmas • Konfliktų teorija • Simbolinis sąveikavimas.

5. Sporto sociologinės perspektyvos (teorijos) • Funkcionalizmas (sportas yra socialinės sistemos (visuomenės institucijos) atliekančios tam tikras funkcijas); • Konfliktų teorija (sportą sudaro konfliktuojantys socialiniai sluoksniai besivaržantys dėl galios (power), pajamų ir prestižo arba tos varžybos turi išraišką sporte ir (elitinis ir masinis sportas,

6. Sporto sociologinės perspektyvos (teorijos) • Simbolinis sąveikavimas. (Mikrosociologinis požiūris) Žmonės tarpusavyje sąveikauja apibrėždami vertybes, normas, simbolius ir taip sukurdami socialinius vienetus. Simbolio suvokimas, įprasminimas, atkūrimas, perdavimas arba naujų simbolių kūrimas sudaro šios teorijos pagrindus.

7. The Sociological Perspectives • 1. Functionalism is a school of thought that assumes that the social system is in balance and there is general agreement among its members about norms and values. Each part has a function (thus the name). Institutions and organizations do their work; people follow the rules; the system is fair. From this perspective, social problems arise because of individual deviance or temporary social disorganization. This is similar to the person-blame perspective we just discussed. Critics argue, however, that what the functionalists really mean when they say that the system is functional is that it works to the benefits of a privileged and powerful few.

8. The Sociological Perspectives • 2. The conflict perspective has a different set of assumptions. Instead of a system in balance, conflict theory sees society as a struggle for power among various social groups. Social order is, therefore, maintained by authority backed by influence, coercion, or the use of force. Change occurs out of conflict. Conflict between groups can occur over values. In highly complex societies such as ours, it is less likely that all members of society share a set of common norms and values. Conflict can also occur over wealth, power, and prestige. Many sociologists, including the authors of your textbook, believe that conflict over wealth and power is the basic cause of most social problems.

9. The Sociological Perspectives • 3. Interactionist perspective. There is one more perspective that we will use in this course. Both functionalism and conflict theory are macro approaches to understanding society. The interactionist perspective is a micro approach. That is, it looks at the process whereby people in groups construct and label their own social reality through human interaction. In other words, how do people define the social world? What do their actions mean to other people? This interactionist perspective is based on the Thomas theorem

10. SOCIALINĖS SISTEMOS Socialinės sistemos yra tiesioginių ir netiesioginių santykių tarp daugelio žmonių padėčių ir organizacijų būdai (Broom, Bonjean, Broom, 1988) Socialines sistemas sudaro institucionalizuoti vaidmenų rinkiniai ir sutvarkyti socialinių sąveikų modeliai (Parsons, 1951)

11. Sisteminė analizė • Sisteminė analizė - tai visuma metodu, skirtu tirti, konstruoti, modeliuoti ypatingai sudėtingus objektus. Čia priskiriamos modernios techninės sistemos, socialinės, ekonominės ir gamtinės sistemos. • Sisteminės analizės pagrindas - bendroji sistemų teorija ir sisteminis principas. Sistemų teorija pirmiausia susiformavo kaip kibernetikos (valdymo teorijos) ir matematiniu disciplinų atmaina. • Suvokus jos universalia metodologine funkcija, sisteminė analizė pradėta taikyti įvairiuose moksluose, valdymo, projektavimo bei planavimo praktikoje. • Šaltinis: http://www.su.lt/filemanager/download/682/2.Teoriniai%20tyrimo%20metodai.pdf Klausimas apmąstymui? • Kodėl jūsų studijų programa vadinasi treniravimo sistemos?

12. Sisteminės analizės struktūra: • Operacionalizacija (operaciniai apibrėžimai) - tai teorinių sąvokų transformacijos į konkrečias matavimu skales procedūra. • Elementų analizė; • Genezės (atsiradimo, raidos analizė) • Funkcijų analizė; • Sąveikos su aplinka analizė; • Šaltinis: http://www.su.lt/filemanager/download/682/2.Teoriniai%20tyrimo%20metodai.pdf

13. Sisteminio objekto sisteminės analizės schema (pagal M.S. Kogan, 1973) Išorinių funkcijų analizė Aplinka Prognostinis aspektas (Sistemos perspektyvos) Elementų analizė (Socialinių vaidmenų ir socialinių sąveikų analizė) Struktūros analizė Vidinių funkcijų analizė Genezės aspektas (sistemos istorija) Sistema

14. Socialinėstruktūra • Socialinė struktūra (nuoroda į žmogaus padėtį visuomenėje, jo grupinę priklausomybę, socialinę klasę, profesiją, gyvenamąją vietą, konkrečias situacijas, kuriose žmogus egzistuoja) (Vyt. Kavolis, 1997) ; • Socialinė struktūra - daugiau ar mažiau pastovus santykis tarp žmonių ir jų grupių T. Parsons, 1951) • Socialinė struktūra – svarbi sociologijos sąvoka. Ji nurodo, kad tikrovėje mūsų gyvenimų socialines aplinkas formuoja ne atsitiktinės, bet skirtingais būdais struktūrizuojamos ar modeliuojamos įvykių ar veiksmų aibės. Mūsų elgsenai ir tarpusavio santykiams būdingi pasikartojimai. Kita vertus, socialinė struktūra nėra panaši į fizinę konstrukciją, į kokį nors statinį , stūksantį nepriklausomai nuo žmogaus veiksmų. Visuomenės visuomet yra struktūrizuojamos. Kiekvieną akimirką jas rekonstruoja sudedamieji „statybiniai blokai“ – žmonės , tokie kaip jūs ir aš, teigia A. Giddens.

15. SOCIALINĖS SISTEMOS SAMPRATA (T. Parsons) • T. Parsons taip apibrėžė socialinę sistemą:" Tarpusavio sąveikos, kuriose dalyvauja tam tikras skaičius veikėjų (aktorių) užimančių apibrėžtą padėtį ir atliekančių iš tų padėčių kylančius vaidmenis, kuriuos savo ruožtu nustato tas sąveikas kontroliuojančios normos ir sudaro socialinę sistemą”.Taigi socialinę sistemą turi sudaryti: • Pakankamas skaičius veikėjų, adekvačiai veikiančių pagal toje sistemoje galiojančius reikalavimus; • Socialinė sistema neturi toleruoti tokių vertybių, kurios negarantuoja nors minimalios tvarkos; • Sistemoje veikiantiems veikėjams negali kelti neįgyvendinamus reikalavimus, kurie savo ruožtu sukelia nukrypimus ir konfliktus • T. Parsons’o teorijoje galima surasti daug socialinės sistemos palyginimų su organizmu.

16. SOCIALINĖS SISTEMOS SAMPRATA (T. Parsons) T. Parsons teigia:" kai socialinė sistema didelė, ji būna sudaryta iš tarpusavyje susijusių institutų (lot. institutum - nuostatai, įstaiga, normų kompleksas) ir šie institutai gali būti analizuojami kaip posistemės. T. Parsons taip pat analizavo asmenybės sistemos integraciją į socialines sistemas. Jo nuomone tokiame procese veikia du pagrindiniai integraciniai mechanizmai : socializacija ir socialinė kontrolė.

17. SOCIALINĖS SISTEMOS SAMPRATA (T. Parsons) Socializacija - visą gyvenimą (long life) trunkantis procesas, kurio metu tampama socialine būtybe.Socializacijos metu pagal T. Parsons ir vyksta kultūrinių fenomenų interiorizacija į asmenybės sistemą t. y. veikėjui kyla noras ir susiformuoja galimybės savo motyvacinę energiją paskirti prieš ji iškylančių vaidmenų atlikimui. Socialinės kontrolės mechanizmai reguliuoja vaidmens atlikimą tokiu būdu, kad būtų mažinama įtampa ir nukrypimai toje socialinėje sistemoje. T. Parsons socialinei kontrolei priskiria tarpusavio sankcijas, gestus, ritualinius veiksmus ir struktūras, vartojančias prievartą.

18. SOCIALINĖS SISTEMOS SAMPRATA (T. Parsons) • “Formalų lygį sudaro tai, kad bet kurią empirinę sistemą sudaryta iš: • vienetų, tokių kaip dalelė ar ląstelė; • standartizuotų santykių tarp tokių vienetų, tokių kaip santykinis atstumas, “organizacija” į audinius ir organus. • Sporte kaip socialinėse sistemose minimaliu vienetu yra vaidmuo (rolė) dalyvaujančio individualaus veikėjo (arba, kitaip tariant padėtis - vaidmuo), o minimalų santykį sudaro standartizuota socialinė sąveika, kurioje kiekvienas dalyvis funkcionuoja kaip veikėjas, vienaip ar kitaip orientuodamasis į kitus ir priešingai kiekvienas tampa objektas kitiems.

19. Sportas kaip socialinė sistema Aukštesnio lygio socialinių sistemų vienetais yra kolektyvai (grupės), t.y. organizuotos veiklos sistemos, apibūdinamos daugelio žmogiškųjų individų vaidmenų atlikimu. Išskirtinis sporto kaip socialinės sistemos požymis – kolektyvų jungtis į federacijas (asociacijas) regioniniame, nacionaliniame ir tarptautiniame lygiuose.

20. SOCIALINĖS SISTEMOS SAMPRATA (T. Parsons) Kitaip tariant sportą kaip socialinę sistemą sudaro sportuojančio asmens, jo trenerio, vadybininko, žiūrovo vaidmenys ir tokios sąveikos kaip varžybos, treniruotės bei kitos pasirengimo ir varžybų demonstravimo veiklos (reginiai).

21. SOCIALINĖS SISTEMOS SAMPRATA (T. Parsons) Institucionalizacijos procesas vyksta pagal tam tikrą schemą: 1. Sistemoje veikiantys veikėjai patenka į įvairiausiais situacijas, kuriose jie priversti sąveikauti. 2. Sąveikų trukmę ir pobūdį nulemia veikėjų poreikių struktūra ir kultūrinių fenomenų (kalbos, simbolių, vertybių ir normų interiorizacijos(įsisavinimo) lygis. 3. Pagrindinės socialinės sistemos normos susiformuoja tada, kai veikėjai išmoksta derinti savo orientacijas, atsižvelgdami į vaidmenų pasirinkimą, paskirstymą ir dinamiką. 4. Normos nors ir būdamos sistemos veikėjų tarpusavio konvencijų rezultatu, toliau lieka ribojamos išorinės kultūrinės aplinkos.

22. Socialinės sistemos struktūra Pagrindinės socialinių sistemų funkcijos (Pagal T. Parsons) Adaptacija (prisitaikymas prie aplinkos reikalavimų); Tikslo siekimas (sugebėjimas išskirti prioritetus tikslų sistemoje); Integracija (sistemos vienetų veiklos koordinavimas ir tarpusavio ryšių palaikymas); Sistemos latentiškumas(formos palaikymas ir įtampos sistemos viduje mažinimas). A T T T L I A L I L I SOCIALINĖS SISTEMOS

23. Informacinės kontrolės ir energetinio aprūpinimo ryšiai (pagal T. Parsons) Kultūra Socialinė sistema Energetinis aprūpinimas Informacinė kontrolė Asmenybės sistema Organizmas T. Parsons bandė susieti žmogaus organizmo, asmenybės, socialines ir kultūrines sistemas. Jo nuomone, kultūra apibrėžia socialinių sistemų ribas, socialinių sistemų struktūra reguliuoja asmenybės sistemą, o asmenybės sistema savo ruožtu reguliuoja organizmą kaip sistemą. Šį iš viršaus besileidžianti informacinė kontrolė įmanoma tik tada kai iš apačios kyla atitinkamas energetinis (motyvacijos) aprūpinimas: organizmas aprūpina energija asmenybės sistemą, toji aprūpina energija socialines sistemas, o pastaroji savo ruožtu - kultūrą kaip sistemą

24. Ryšys tarp sporto struktūros ir socialinių funkcijų • Socialinė struktūra apibrėžia elementų išsidėstymą sistemoje ir jų tarpusavio ryšius. Visos socialinės sistemos yra daugiau nei paprasta aritmetinė elementų suma. Labai dažnai elementai pavieniui negali egzistuoti, jie gali veikti tik sąveikaudami su kitais elementais (mašinos dalys, žmogaus kūno organai ir kt.) • Kitas svarbus metodologinis aspektas – socialinė sistema dažnai apibrėžiama per funkcijas. Tai teleologija – manymas, kad žinomas galutinis socialinio darinio egzistavimo tikslas. Nors kartais socialinė organizacija ir apibrėžia savo egzistavimo tikslą (Pvz. Kūno kultūros ir sporto departamentas http://www.kksd.lt/index.php?1306687465 ), tačiau aplinka, o labai dažnai vidiniai socialiniai subjektai šias funkcijas supranta savaip.

25. Kūno kultūros ir sporto departamento socialinių funkcijų aprašas http://www.kksd.lt/index.php?-388276242 • Kūno kultūra yra bendrosios kultūros dalis, jos raida ir rezultatai priklauso nuo tautos sąmoningumo ir paties žmogaus. Kūno kultūra ir sportu žmogus tobulina fizines ir dvasines galias bei gerina sveikatą, siekia fizinio tobulumo. • Fizinis tobulumas, apimantis požiūrį į kūno kultūrą, įvairiapusį fizinį parengtumą, sveikatą, valios ir kitas savybes, yra didžiulis žmonių ir visos tautos turtas, tai ilgalaikis kūrybinės ir darbinės veiklos pamatas, be kurio tauta negali egzistuoti.

26. Kūno kultūros ir sporto departamento socialinių funkcijų aprašas http://www.kksd.lt/index.php?-388276242 • Piliečiai, užsiimantys kūno kultūra ir sportu, ugdo fizines ir dvasines savybes, atgauna fizines ir dvasines jėgas, pataiso sveikatą, formuoja taisyklingą ir gražią figūrą bei grakščią eiseną ir laikyseną, turiningai leidžia laisvalaikį, aktyviai poilsiauja, išreiškia asmenybę per sportą, savo talentu garsina Lietuvą, formuoja jos įvaizdį pasaulyje. • Pasikeitusi ekonominė sankloda, sparčiai kintanti gyventojų motyvacija užsiiminėti kūno kultūra, didėjanti sportinė konkurencija pasaulyje ir dėl to tobulėjanti sportininkų rengimo metodika skatina šalyje kūno kultūros ir sporto specialistų rengimą ir profesinį tobulinimą.

27. K.L. Stivenson Socioemocionės įtampų ir konfliktų reguliavimas; komunikacinių situacijų kūrimas; kultūrinio paveldo ritualas. Socializacija socializacija į sportą socializacija per sportą integracinė pagrindinių grupių kūrimas integracija į makrosocialines struktūras 3. Sporto socialinės funkcijos

28. Politinė regioninis prestižas ideologinis masių valdymo mechanizmas Socialinio mobilumo horizontalus mobilumas vertikalus mobilumas Sporto socialinės funkcijos K.L. Stivenson

29. Pagal K.L. Stivenson socialinių funkcijų aprašymą, pabandykite sudaryti krepšinio socialinių funkcijų aprašą. Galite pasinaudoti Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento socialinių funkcijų aprašo forma ir krepšinio federacijos interneto svetainėje pateikta forma http://www.musukrepsinis.lt/lt/tikslai . Užduotis pamąstymui (vaikinams)

30. JacquesDefrances Fizinės (sveikatingumo) kūno kultūros ir sporto funkcijos kūno kultūra kaip higieninis veiksnys kūno kultūra mažina riziką susirgti širdies-kraujagyslių sistemos ligomis. kūno kultūra atstato fizinio ir protinio darbo disbalansą Sporto socialinės funkcijosJacquesDefrances

31. Agresijos mažinimas ir sublimacija. Politinis masių valdymo įrankis. Simbolistinės funkcijos a) kolektyvinis identitetas b) herojai c) mitologiniai faktai Sporto socialinės funkcijosJacquesDefrances

32. Pagal J. Defrances socialinių funkcijų aprašymą, pabandykite sudaryti aerobikos socialinių funkcijų aprašą. Galite pasinaudoti Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento socialinių funkcijų aprašo forma bei Lietuvos sveikuolių sąjungos nuostatus. http://www.sveikuoliai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=46&Itemid=29 Užduotis pamąstymui (merginoms)

33. Sportostruktūros pavyzdžiai • Analizuojant kūno kultūros ir sporto sferose vartojamas sąvokas visą laiką iškyla jų supratimo, galbūt tiksliau genezės (atsiradimo) ir klasifikacijos (suskirstymo) problemos. Čia siūloma keturių posistemių kūno kultūros sistemos klasifikacija, tačiau klasifikacinių sistemų gali būti daug ir įvairių, susijusių su kitais kūno kultūros, sporto raidos aspektais.

34. KŪNO KULTŪROS IR SPORTO STRUKTŪRA Kūno Kultūra Valstybinė (mokyklinė) kūno kultūra Sveikatingumo kūno kultūra Sporto sfera Mėgėjų sportas Profesionalų sportas

35. Sporto struktūra pagal Pacenka

36. LIETUVOS RESPUBLIKOS SPORTO ORGANIZACINė STRUKTūRA Lietuvos Respublikos Prezidentūra - Patarėjas sporto klausimaisLietuvos Respublikos Vyriausybė - Patarėjas sporto klausimais Lietuvos Sporto taryba VALSTYBINĖS ORGANIZACIJOS Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės Lietuvos sportininkų rengimo centrai (Vilniuje ir Kaune) Lietuvos mokslo ir švietimo ministerija NEVALSTYBINĖS ORGANIZACIJOS Lietuvos tautinis olimpinis komitetas Olimpinis komitetas Lietuvos Parolimpinis komitetas Lietuvos Olimpinė akademija Lietuvos federacijų sąjunga: 43 savarankiškos federacijos Vyriausybės Lietuvos moksleivių ir studentų kūno kultūros ir sporto centras “Sportas visiems” asociacija: Studentų sporto asociacija Moterų sporto asociacija Sporto draugijos “Žalgiris”, “ Nemunas Bėgimo mėgėjų asociacija K. Dineikos sveikatos sąjunga Lietuvos žydų sporto klubas “Makabi” Lietuvos keliautojų sąjunga. Lietuvos Aeroklubas ir kt Sporto federacijų Apskričių sporto tarybos Valdymo lygiai Valdymo lygiai Apskričių Savivaldybių, miestų kūno kultūros ir sporto padaliniai Apskričių sporto federacijų ir kitų sporto šakų nevalstybinių struktūros Savivaldybių sporto mokyklos Apskričių ir savivaldybių Municipalinis Savivaldybių sporto federacijos Sporto klubai

37. SPORTINĖS VEIKLOS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA ŠVIETIMO SISTEMOJE Kūnokultūros ir sporto departamentas prie LietuvosRespublikosvyriausybės LietuvosŠvietimo ir moksloministerija Valstybinis lygis Lietuvosmoksleiviųir studentų KKS centras http://www.lmssc.smm.lt/ Kūnokultūros skyrius Sporto skyrius SOCIALINĖS POLITIKOS DEPARTAMENTAS BENDROJO UGDYMO DPARTAMENTAS Sveikatos ir kūnokultūrosekspertųkomisija Apskričiųsportotarybos Švietimodepartamentai Regioninis lygis Savivaldybių lygis Švietimoskyriai Kūnokultūros ir sportopadaliniai Papildomougdymoinstitucijos Bendrojolavinimomokykla (gimnazija) Jaunimo mokykla Profesinėsmokykla Kolegijos Universitetai Vaikų ir Jaunimocentrai Sporto mokyklos Sporto klubai, centrai Mokyklų lygis

38. Užsienio šalių sporto struktūrų pavyzdžiai • http://www.leoisaac.com/hrm/hrm001.htm ; • http://www.brianmac.co.uk/structure.htm ; • http://www.schoolsport.edu.au/about/admin.aspx

39. Funkcionalistinio požiūrio pritaikymo galimybėsnustatant sporto vaidmenį visuomenėje • Supratimas apie sporto šaką, jos socialinę struktūrą, atliekamas funkcijas– padeda individams socialinėje karjeroje bei būtina kiekvienos organizacijos išlikimo sąlyga sporto organizacijos savianalizei ir veiklos planavimui; • Supratimas apie sportą, jo socialinę struktūrą, atliekamas funkcijas kaupimas, rinkimas ir analizavimas– vienas iš svarbiausių rinkodaros elementų būtina daugelio konkursinių programų sąlyga.

40. Klausimai pamąstymui • Ar sportas sudaro socialinę sistemą? • Kas sudaro sporto posistemes? • Kur jūs dar esate susidūrę su sistemos ir posistemių egzistavimu?

41. Klausimai pakartojimui • Kas sudaro socialinę sistemą? Palyginkite sportą su kitomis socialinėmis sistemomis. • Sudarykite savo sporto kaip socialinės sistemos funkcionavimo schemą. Pabandykite remdamiesi M.S. Kogan, 1973 schema aprašyti vidines ir išorines sporto socialines funkcijas. • Remdamiesi T. Parsons 4 universalių funkcijų schema, aprašykite futbolo, kaip sporto sistemos posistemės funkcijas (Adaptacijos, integravimo, tikslo siekimo, latentines). • Pataisykite Pateiktą Lietuvos sporto sistemos struktūrinę organigramą. Pabandykite suformuluoti Moterų sporto asociacijos funkcijas. • Atsakymus siuskite el. paštu s.kavaliauskas@lkka.ltbūtinai prisistatykite, nurodykite grupę, vardą, pavardę.