"Grafiti":

1. "Grafiti": Nusižengimas ar prevencija? Tyrimo rezultatai

2. Darbo grupė: Inga Bagdonaitė Agnė Karaliūtė Diana Lavrinovičiūtė Monika Matulytė Ingrida Narušytė Rasa Pačkauskaitė Gintarė Paražinskaitė Renata Rekešiūtė TEbd2 – 03 grupė

4. Problemos: 1. Iš kur kilo “grafiti”? Kam šis reiškinys daro įtaką ir kokia ji? 2. Kodėl “grafiti” vertinamas taip įvairiapusiškai? 3. Žala ar nauda – kurią svarstyklių pusę nusveria “grafiti”? 4. Ar įmanoma “grafiti” paversti efektyvia prevencijos priemone? Jei taip, tai kokiais būdais?

5. Tikslai: PAŽINTINIS: nustatyti visuomenės, viešosios tvarkos sergėtojų, pačių piešėjų bei specialistų nuomonę ir požiūrį į “grafiti”. PROGNOSTINIS: numatyti tolimesnę “grafiti” piešimo bei kovos su šiuo reiškiniu raidą, nuspėti “grafiti” vystymosi alternatyvas; nustatyti pusiausvyrą tarp skirtingų “grafiti” sąvokų – teisės pažeidimo, meno rūšies, prevencijos priemonės – kuri sąvoka labiau paplitusi, priimtinesnė, populiaresnė visuomenėje, labiau atspindi “grafiti” esmę. TAIKOMASIS: pateikti praktinių pasiūlymų bei esamų klaidų taisymo būdų.

6. Uždaviniai: 1. Apklausti 100 asmenų ir išsiaiškinti kuo įvairesnių visuomenės amžiaus grupių nuomonę apie “grafiti” sąvoką, esmę, žalą ar/ir naudą. 2. Pateikti su “grafiti” tiesiogiai susijusių asmenų - “grafiti” piešėjų, viešosios tvarkos saugotojų (savivaldybės atstovų ir policijos pareigūnų) bei specialisto nuomonę apie šį reiškinį. 3. Tikslingai, objektyviai ir sistemingai apibendrinti gautus duomenis. 4. Pateikti pasiūlymų, kaip taisyti esamų prevencijos priemonių trūkumus ar pasiūlyti naujų prevencijos priemonių.

7. Hipotezės: 1. “Grafiti” – nusižengimas. 2. “Grafiti” - nusikalstamumą generuojantis reiškinys. 3. “Grafiti” - saviraiškos priemonė (meno rūšis). 4. “Grafiti” - galima nusikalstamumo prevencijos priemonė.

8. Metodai: 1. Įvairių šaltinių analizė (vadovėliai, straipsniai, internete pateikiama informacija). 2. Apklausa pagal iš anksto paruoštą anketą. 3. Specialistų interviu.

9. Informacijos šaltinių analizės rezultatai 1. “Grafiti” kaip nusižengimo hipotezę pagrindžia tai, jog grafiti piešėjai gali būti baudžiami pagal tris LR ATPK straipsnius: • Materialaus turto sunaikinimas ar sužalojimas (50-3 str.), bauda 100-300 Lt. • Nedidelis chuliganizmas (174 str.), bauda 100-300 Lt arba administracinis areštas iki 30 parų. • Miestų ar kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas (161 str.), įspėjimas ar bauda iki 2000 Lt (dažniausiai atsakomybėn traukiama pagal šį straipsnį).

11. 2. “Grafiti” kaip nusikalstamumą generuojančio reiškinio hipotezę pagrindžia kriminologinės teorijos: • subkultūrų teorija • architektūrinė teorija

12. Remiantis subkultūrų teorija, subkultūra – tai visuomenės grupė bendroje kultūroje, kuri pasižymi savo specifinėmis normomis, įsitikinimais ir vertybių sistemomis. Tokie asmenys grupuojasi, teikdami vienas kitam tarpusavio paramą, palaikymą, bendravimo aplinką. Subkultūra yra asmens prisitaikymo prie jam neįprastos aplinkos priemonė, oazė, kurioje jis gali būti savimi, atsipalaiduoti, pailsėti, patenkinti savo norus. Tos oazės ribos žymimos spjaudant ar sudaromas nematomas barjeras iš keiksmažodžių, o akivaizdžiai matomas ir ilgalaikis reiškinys – “grafiti” ant sienų, tarsi rodantis, kad pašaliniai nepageidaujami, o išdrįsę peržengti šias ribas gali sulaukti nemalonumų. Remiantis architektūrine kriminologijos teorija galima teigti, kad “grafiti” sukuria nesaugią erdvę visuomenei ir paženklina teritoriją, tarsi niekieno tiesiogiai nenaudojamą ir saugią vykdyti nusikalstamas veikas.

14. 3. “Grafiti” kaip saviraiškos priemonės (meno rūšies) hipotezė • Grafiti kaip urbanizuota meno forma atsirado 1950 m. Niujorke, Pietų Bronkse. Tai buvo kovos išraiška ir susižinojimo bei informacijos skleidimo būdas. Galutinai kaip meno šaka susiformavo 1970 metais ir išplito po visą pasaulį, tačiau jau prarado tą pirminę (kovos) prasmę. • Į Lietuvą atkeliavo kartu su nepriklausomybe. • Neseniai “grafiti” pradėtas dėstyti kaip disciplina VDA Kauno dailės institute. Šio netradicinio meno moko iš užsienio atvykę dėstytojai.

15. Išskiriama tam tikra “grafiti” piešėjų gradacija: pirmiausiai tampama “toy” (žaislu), kurie negali piešti lauke (būtent tokie dažniausiai ir apteplioja lauko sienas), tačiau iš tikrųjų jie turėtų treniruotis uždarose patalpose, rūsiuose. Po kelių metų galima pakilti iki “king” (karaliaus), kuris labiausiai gerbiamas, nes kuria rimtus “grafiti”. Taip pat svarbi “grafiti” piešinių klasifikacija į rūšis pagal piešinio turinį. Iš esmės bet koks paišymas ir rašymas gali būti vadinamas “grafiti”, tačiau tuomet kai kurias rūšis būtina įvardyti kaip darkančias aplinką, t.y: • “kroseriai” – necenzūrinių užrašų kūrėjai; • “tageriai” – savo vardų, įvairaus turinio sakinių rašinėtojai.

17. 4. “Grafiti” kaip galimos nusikalstamumo prevencijos priemonės hipotezė gali būti suprantama 3 aspektais: • kovoti prieš “grafiti” kaip nusižengimą galima išskiriant erdves nevaržomam piešimui. Pats “grafiti” kaip prevencija irgi gali būti 2 aspektais: • skatina užimtumą, • lėšos skiriamos dažų pirkimui nėra naudojamos kitiems tikslams ( pvz. narkotikams, alkoholiui ir kt.). Atitinkamai turiningai yra praleidžiamas ir laikas.

19. Tyrimo laikas: 2005 lapkričio 28- gruodžio 5d. Tyrimo vieta: Vilniaus miestas. Apklausos būdas: standartizuotas klausimynas (atliekama individuali anketinė apklausa; anketa pildoma paties respondento. Tyrimo objektas: 15-59 metų amžiaus Vilniaus miesto gyventojai. Respondentų skaičius: N=100 Atranka: kvotinė atranka- respondentai parenkami pagal amžių, vėliau „pagal prieinamumą“. Atliekant kvotinę atranką naudojomės Lietuvos statistikos departamento 2001 metais atlikto LR gyventojų ir būstų visuotinio surašymo duomenimis. Duomenų analizė atlikta statistinės kompiuterinės programos SPSS pagalba. Anketos rezultatai

20. Respondentų atranka Atrankos vienetas: Vilniaus miesto savivaldybės gyventojai, kurių amžius nuo 15 iki 59 metų. Atrankos imtis: 100 Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų. Respondentai tyrimui atrinkti naudojant kvotinę atranką. Kvotos sudarytos pagal vieną požymį- respondento amžių.

21. Vilniaus miesto gyventojai pagal amžių

22. Šiame darbe buvo nuspręsta visus pasirinktus Vilniaus miesto savivaldybės gyventojus suskirstyti į šešias grupes pagal amžių: 1. 15-19 metų 2. 20-24 metų 3. 25-29 metų 4. 30-39 metų 5. 40-49 metų 6. 50-59 metų Taigi, panaudojus turimus duomenis, gaunama tokia gyventojų klasifikacija pagal amžių:

23. Vilniaus miesto gyventojai pagal amžiaus grupes

24. Vilniaus miesto gyventojų pagal amžiaus grupes procentinė išraiška

25. Vilniaus miesto gyventojų, kuriuos reikia apklausti, skaičius pagal amžiaus grupes Apklausėme nurodytą Vilniaus miesto gyventojų skaičių pagal 4 lentelėje pateikiamas kvotas. Informacijos rinkimo metodas Atliekama individuali anketinė apklausa. Anketa pildoma paties respondento.

26. Anketos klausimai Gerb. Respondente, Mykolo Riomerio universiteto teisės specialybės ketvirto kurso studentai atlieka tyrimą, kurio metu norima išsiaiškinti visuomenės požiūrį į grafiti viešose vietose (grafiti- tai užrašai, piešiniai ant sienų ar kitų plokštumų viešose vietose). Mums labai svarbi Jūsų nuomonė šiuo klausimu. Jūs buvote pasirinktas pagal mokslines metodikas. Anketa yra anoniminė ir mes užtikriname, kad gauti duomenys bus naudojami tik apibendrinant rezultatus. Atsakinėdami pasirinktus atsakymų variantus apibraukite. Ačiū už bendradarbiavimą.

27. 1. Kurie iš pateiktų atvaizdų, Jūsų nuomone, yra “grafiti”? • Galite pasirinkti kelis atsakymo variantus. • b) c) • 2. Kaip vertinate “grafiti” viešose vietose? • Vertinimą pateikite penkiabalėje skalėje, kur 1 reiškia labai blogai, o 5- labai gerai. • Pasirinkite vieną atsakymo variantą. • 1 2 3 4 5 • 3. Prašome nurodyti, ar Jūs pritariate ar nepritariate šiems teiginiams: • Prašome pažymėti kiekvienoje eilutėje po atsakymą.

29. 4. Ar, Jūsų nuomone, visuomenė yra informuota, kad “grafiti”piešimas viešose vietose yra laikomas neleistinu elgesiu? Pasirinkite vieną atsakymo variantą. a) taip; b) ne; c) sunku pasakyti. 5. Kodėl, Jūsų manymu, yra draudžiama piešti “grafiti”viešose vietose? Galite pasirinkti kelis atsakymo variantus. a) tai gadina miesto vaizdą; b) tai yra įstatymo reikalavimų pažeidimas; c) tai pabrėžia silpnesnę tos vietos apsaugą ir taip skatina joje vykdyti kitus pažeidimus; d) kita______________________________________________________. 6. Ar Jūs jaučiatės saugus tose vietose, kuriose yra “grafiti”piešiniai? Pasirinkite vieną atsakymo variantą. a) taip, jaučiuosi saugus; b) ne, nesijaučiu saugus; c) nekreipiu į tai dėmesio; d) sunku pasakyti.

30. 7. Ar, Jūsų manymu, reikėtų leisti piešti “grafiti”viešose vietose? Pasirinkite vieną atsakymo variantą. a) taip; b) ne; → Pereikite prie klausimo nr.9; c) sunku pasakyti. 8. Kur galėtų būti leidžiama piešti “grafiti”? Pasirinkite vieną atsakymo variantą. a) visur; b) specialiai tam skirtose vietose; c) sunku pasakyti. 9. Ar, Jūsų manymu, reikėtų organizuoti specialias grafitų (“grafiti”) mokymo grupes, kad taip būtų didinamas jaunimo užimtumas? Pasirinkite vieną atsakymo variantą. a) taip; b) ne; → Pereikite prie klausimo nr.11; c) sunku pasakyti.

31. 10. Jeigu būtų specialios “grafiti”mokymo grupės, ar dalyvautumėte jose (leistumėte savo vaikus)? Pasirinkite vieną atsakymo variantą. a) taip; b) ne; c) sunku pasakyti. 11. Jūsų lytis: a) vyras; b) moteris. 12. Jūsų amžius:__________ 13. Jūsų išsimokslinimas: a) nebaigtas vidurinis; b) vidurinis; c) spec. vidurinis/aukštesnysis; d) aukštasis. Dėkojame už dalyvavimą

32. Anketos rezultatai

33. 1. Kurie iš pateiktų atvaizdų, Jūsų nuomone, yra “grafiti” ?

34. Diagramoje pateikti rezultatai, ką respondentai įsivaizduoja kaip “grafiti”. Išanalizavus duomenis, galima teigti, kad “grafiti” gyventojai labiau sieja su užrašais, o ne su piešiniais (daugiau yra pasirinkusių C paveikslėlį). Tik vyresnio amžiaus respondentai dažniau “grafiti” sieja su bet kokiais užrašais ant pastatų sienų (B paveikslėlis). Pažymėtina tai, kad nėra tiesioginio ryšio (koreliacijos) tarp respondentų amžiaus ir “grafiti” suvokimo, kadangi rezultatai panašūs visose amžiaus grupėse.

35. 2. Kaip vertinate “grafiti” viešose vietose?

36. Skritulinėje diagramoje pavaizduoti rezultatai, kaip respondentai vertina “grafiti” viešose vietose. Vertinimas buvo pateikiamas penkiabalėje skalėje, kur 1 reiškia labai blogai, o 5- labai gerai. Beveik pusė (49 proc.) apklaustųjų šį reiškinį vertina neigiamai. Ir tik 22 procentų respondentų bendras vertinimas yra teigiamas.

37. 3. Kaip vertinate “grafiti” viešose vietose? (vidurkis visose amžiaus grupėse)

38. Šioje diagramoje pateikti rezultatai, kaip gyventojai įvairiose amžiaus grupėse vidutiniškai vertina “grafiti” viešose vietose. Geriausiai tai įvertino 15-19 metų amžiaus respondentai. Kitų vertinimas artimas „blogai“ vertinimui. Jie nepritaria “grafiti” viešose vietose. Iš esmės negalime daryti išvados, kad vertinimas turi tiesioginį ryšį su amžiumi.

39. 4. Respondentų “grafiti” vertinimas, procentais

40. Lentelėje pateikiama procentinė išraiška, kaip respondentai vertina pateiktus teiginius, apibūdinančius “grafiti” tiek teigiamai, tiek neigiamai. Dauguma respondentų (59 proc.) išreiškė nuomonę, kad “grafiti” kenkia miesto įvaizdžiui bei gadina kitų nuosavybę (74 proc.). 60 proc. apklaustųjų “grafiti” laiko viešosios tvarkos pažeidimu, tačiau pažymėtina tai, kad yra didelis procentas respondentų, neturinčių nuomonės šiuo klausimu. Kaip ir dėl drausminimo priemonių “grafiti” piešėjams griežtinimo (po 12 proc.). Tai gali būti siejama su informavimo trūkumu, kad toks elgesys yra reglamentuojamas įstatyminiu lygiu.

41. 5. Ar, Jūsų manymu, visuomenė yra informuota, kad “grafiti” piešimas viešose vietose yra laikomas neleistinu elgesiu?

42. Iš diagramoje pateiktų rezultatų matome, kad tik trečdalis respondentų mano, kad visuomenė žino, jog “grafiti” viešose vietose yra draudžiamas elgesys. Tačiau beveik panašus procentas apklaustųjų (34 proc.) su tuo nesutinka. Galima daryti išvadą, kad gyventojams trūksta tokios informacijos. Dauguma respondentų (63 proc.) draudimą sieja su tuo, kad taip yra gadinamas miesto vaizdas. Tik trečdalis tai laiko įstatymo reikalavimų pažeidimu. Nurodydami kitas priežastis, respondentai draudimą siejo su žalos padarymu, kitų nuosavybės gadinimu bei su tuo, kad “grafiti” piešiniai ne visada estetiškai atrodo.

43. 6. Ar, Jūsų manymu, reikėtų leisti piešti “grafiti” viešose vietose?

44. Diagramoje matome, kad 48 proc. respondentų nesutinka su tuo, kad “grafiti” būtų leidžiama piešti viešose vietose be jokių apribojimų. Tačiau dauguma pasisakiusių už leidimą piešti nurodė, kad turėtų būti paskirtos specialios vietos “grafiti” piešimui.

45. 7. Ar Jūs jaučiatės saugus tose vietose, kuriose yra “grafiti” piešiniai?

46. Nesutikimo piešti viešose vietose respondentai nesieja su nesaugumu tose vietose. Dauguma respondentų (74 proc.) nepažymėjo, kad “grafiti” pabrėžia silpnesnę atitinkamos vietos apsaugą ir taip skatina joje vykdyti kitus pažeidimus. Kaip matote šioje diagramoje, dauguma respondentų jaučiasi saugiai tose vietose (26 proc.) arba nekreipia į tai dėmesio (44 proc.).

47. 8. Ar, Jūsų manymu, reikėtų organizuoti specialias “grafiti” mokymo grupes, kad taip būtų didinamas jaunimo užimtumas?

48. Išanalizavus duomenis, gavome rezultatus, kad net 80 proc. respondentų sutinka, kad “grafiti” yra asmens saviraiškos priemonė bei dauguma respondentų (55proc.) pritaria, kad tai gali būti jaunimo užimtumo priemonė. Kaip matote šioje diagramoje, didžioji dalis (51proc.) apklaustųjų mano, kad reikėtų organizuoti specialias “grafiti” mokymo grupes, kuriose rinktųsi jaunimas, turintis tokį pomėgį. Galima daryti išvadą, kad šie respondentai pritaria “grafiti” kaip prevencijos priemonei.

50. Specialistų interviu rezultatai Siekdamipraplėsti savo turimą informaciją apie tiriamąjį reiškinį, nutarėme atlikti specialistų apklausą interviu būdu ir, remiantis gautais duomenimis, pagrįsti arba atmesti išsikeltąsias hipotezes. 7 respondentus pasirinkome pagal prieinamumą.