MODIFIKACINIS KINTAMUMAS

1. MODIFIKACINIS KINTAMUMAS Griškabūdžios vid.m-kla

2. Organizmo fenotipo vystymąsi nulemia jo paveldimojo pagrindo – fenotipo- ir aplinkos sąlygų sąveika. Kai genotipas yra vienodas, o vystymosi sąlygos skirtingos, organizmo požymiai (fenotipas) gali iš esmės skirtis. Organizmo fenotipo pokyčiai dėl aplinkos sąlygų nekeičiant genotipo vadinami MODIFIKACINIU (NEPAVELDIMU) KINTAMUMU Griškabūdžios vid.m-kla

3. Daugelis paveldimų požymių arba pasireiškia arba ne – nebūna jokių tarpinių variantų, pvz. žmogus arba turi A kraujo grupę arba ne. Tai yra netolydaus kintamumo pavyzdys. Daugelis paveldimų požymių netolydūs, nes individas paveldi geną, nulemiantį konkretų požymį.Sąveikaujant genams ir aplinkos sąlygoms dažnai būna tolydus kintamumas, kai požymiai nėra griežtai apibrėžti. Pvz. vaikas gali paveldėti polinkį į aukštą ūgį, bet jei jis nepakankamai valgo, užauga mažesnis. Todėl populiacijoje yra įvairaus ūgio individų. Eglės spyglių ilgis taip pat svyruoja. Spygliai, kurie susiformavo esant geroms augimo sąlygoms yra ilgesni už susiformavusius šaltu ir sausu oru. Paunksnėje augančių augalų lapai yra didesni, negu tos pačios rūšies augalų, augančių saulėtoje vietovėje. Tai yra todėl, kad šešėlyje augančio augalo lapai turi gauti tokį pat saulės šviesos kiekį kaip ir saulėtos vietos augalo lapai. Jei paunksnėje augusio augalo auginį perkelsime į saulėtą vietą, jis išleis tokius lapus, kurie tiks naujoms sąlygoms. Tai yra modifikacinis kintamumas. Griškabūdžios vid.m-kla

4. Organizmo fenotipo pokyčiai dėl aplinkos sąlygų Griškabūdžios vid.m-kla

5. Reakcijos norma – kintamumo ribos, požymio kintamumo laipsnio priklausomybė nuo aplinkos sąlygų. • Įvairių organizmų reakcijos norma gali būtis nevienoda. Pvz.: kviečių derlumas, aukštis, varpų skaičius priklauso nuo dirvos derlingumo,galvijų produktyvumas – nuo jų maitinimo ir priežiūros ir t.t. • Plati reakcijos norma padeda organizmui prisitaikyti besikeičiančių aplinkos sąlygų. Griškabūdžios vid.m-kla

6. Modifikuoto kintamumo variacinė eilė ir kreivė • Variacinė eilė – požymio kintamumo rodiklis, kuris parodo organizmo fenotipų santykį . • Variacinė kreivė išreiškia kintamumo laipsnį Griškabūdžios vid.m-kla

7. Lapų vystymasis ant medžių. Jų genotipas vienodas , tačiau jie yra skirtingo pločio ir ilgio. Išdėstę lapus į vieną eilę – gausime požymių kintamumo eilę, kuri vadinama variacine eile. Griškabūdžios vid.m-kla

8. Būtina sąlyga: lapai turi būti nuo vienos medžio šakos Suskaičiavę variacinės eilės atskirus variantus, pamatytume, kad jie pasikartoja nevienodai. Suskaičiavę atskirus variantus, galime nubrėžti kreivę, kuri vadinsis variacine kreive. Griškabūdžios vid.m-kla

9. Pavyzdys: Tyrimams paimta genetiškai grynaveislė kviečių kultūra. Suskaičiave atskirų varpų varpeles, nustatėme, kad jų skaičius svyruoja nuo 14 iki 20.Paimame iš eilės varpų ir nustatome, kaip dažnai pasikartoja variantai. Griškabūdžios vid.m-kla

10. Variacinė eilė Varpelių skaičius varpoje: 14 15 16 17 18 19 20 Varpų skaičius : 2 7 22 32 24 8 5 Griškabūdžios vid.m-kla

11. Kodėl variantai taip pasiskirsto? Nuo gyvenimo pradžios , per visą vystymosi laikotarpį organizmus veikia aplinkos veiksniai. Šiuo atveju: • Sėklos įterpimo į dirvą gylis. • Dirvožemio savybės. • Drėgmė. • Apšvietimas Griškabūdžios vid.m-kla

12. Varpų skaičius Variacinė kreivė Varpelių skaičius varpoje mm Lapų ilgis Variacinė eilė MODIFIKUOTAS KINTAMUMAS Organizmo genų ir genotipo veikimas priklauso nuo aplinkos sąlygų. Griškabūdžios vid.m-kla