gyvūnai

1. gyvūnai Aina Švedaite 2011-11-24 d.

2. Baltieji tigrai • Baltasis tigras arba Baihu kinų ir Rytų Azijos mitologijoje - vienas keturių pasaulio globėjų Jam priskiriami vakarai ir ruduo. Vaizduojamas kaip ilgo kūno baltas tigras su alebarda.

3. Baltoji meška • Baltoji meška (lot.Ursus maritimus, angl.Polar Bear, vok.Eisbär) – lokinių (Ursidae) šeimos žinduolis, didžiausias pasaulyje sausumos plėšrūnas. Paprastai baltosios meškos išgyvena iki 25-30 metų, ilgiausiai gyvenusi baltoji meška buvo laikoma nelaisvėje, ji išgyveno 41 m. Baltosios meškos yra prisitaikę gyventi esant atšiaurioms klimato sąlygoms. Paplitę Arktyje, kur temperatūra gali nukristi iki -55° C. Nuo šalčio šias meškas saugo jų storas riebalų sluoksnis bei labai tankus kailis.

4. Baltoji meška

5. Australijos Žalioji medvarlė Varlės yra varliagyviųkadAnura (ty "uodegos", - iš Graikijos, be + Oura, uodegos), anksčiau nurodyti kaip Salientia (Lotynų salere (salio), "šokinėti") . Dauguma varlių būdingas trumpas kūnas, plėvėtas skaitmenys (rankų arba kojų), išsikišančios akis ir nėra uodegos . Varlės yra plačiai žinomas kaip išskirtinę džemperiai , ir daug anatominių savybių, varlių, ypač jų ilgas, galingomis kojomis, adaptacijos pagerinti šokinėja veiklos . Dėl jų pralaidi odos, varlių dažnai pusiau vandens arba gyvena drėgnoje aplinkoje, bet lengvai pereiti ant žemės. Jie paprastai nustatyti jų kiaušinius balų, tvenkinių arba ežerų , ir jų lervos , vadinamos tadpoles , žiaunų ir plėtoti vandens . Suaugusiųjų varlės po mėsėdžių dietos, daugiausia nariuotakojų , annelids ir pilvakojai . Varlės yra labiausiai pastebimas jų skambučių, kurie gali būti plačiai girdėjote per naktį ar dieną, daugiausia jų poravimosi sezoną .

6. Kilnieji ereliai • Kilnieji ereliai vieni didžiausių tarp tikrųjų erelių (lot.Aquila) genties, o Lietuvoje tarp plėšriųjų paukščių savo dydžiu prilygsta jūriniam ereliui (kilniojo erelio ilgesnis kūnas, bet labai nežymiai mažesnis svoris). Jūrinių erelių pateles ir patinai žymiai skiriasi dydžiu ir svoriu. Pateles gali užaugti iki 90-100 cm, o patinėliai vidutiniškai 10 cm mažesni. Sparnų tarpugalis patinėlių nuo 190-210 cm, kada patelių yra 200-230 cm. Patineliai sveria nuo 2.8 kg iki 4.6 kg, pateles 3.8 kg - 6.7 kg. Uodega 34-42 cm. Visa viršutinė kūno dalis juodai ruda, tik galva palša. Apatinė kūno pusė šviesesnė. Kojos, kaip ir visų erelių, iki pirštų plunksnuotos. Snapas juodas. Jaunikliai tamsesni už suaugusius. Pasižymi aštriu regėjimu, leidžiančiu iš kelių šimtų metrų įžiūrėti smulkius gyvūnus ant žemės. • Išgyvena apie 20 metų, bet Šveicarijoje buvo užtiktas paukštis išgyvenęs 26 metus, Švedijoje net 32 metus. Nepatikimais šaltiniais yra teigiama apie nelaisvėje išgyvenusi iki 40 metų.

7. Kilnusis erelis

8. Raudonoji kengūra (lot.Macropus rufus, angl.Red Kangaroo, vok.Rotes Riesenkänguru) – kengūrinių (Macropodidae) šeimos sterblinis žinduolis. Tai viena stambiausių kengūrų rūšių. Stovinčios raudonosios kengūros ilgis siekia suaugusio žmogaus ūgį. Tai vienintelė kengūra, turinti rausvo atspalvio kailį. Patelių ir jauniklių kailis yra melsvai pilkas. Raudonoji kengūra gamtoje turi labai nedaug priešų. Minta vien augaliniu maistu – žole ir krūmų šakelėmis

9. Ačiū už dėmesį