Sistemų ir ekologinis požiūris

1. Sistemų ir ekologinis požiūris R.Jančaitytė, SDK

2. Išskiriamos dvi sistemų teorijos formos, reikšmingos socialiniam darbui (Payne, 2005): • Bendroji sistemų teorija • Ekologinė sistemų teorija

3. Ekologinė sistemųteorijasocialiniamedarbe • Taikant ekologinę sistemų teoriją, atsižvelgiama į: sistemosdalis, daliųtarpusaviosąveiką, atskirųdaliųsantykius, visumą, aplinkossantykius, bendravimobūdus

4. RamintaJančaitytė“

5. Sistemosbruožai • Siekis pusiausvyros ir savireguliacija (pastovusbūvis, pusiausvyrairhomeostazė) • Visos sitemos turi ribas • Sistemas sudaro subsistemos • Sistrmos tarpusavyje sąveikauja • užduočių pasiskirstymas (specializacija) • unikalus funkcionavimo būdas • holizmas • Kaita • Energijos panaudojimas • Gebėjimas tam tikrą laiką egzistuoti atskirai nuo aplinkos • Pokytis sistemos dalyje sukelia pačios sistemos pokyčius

6. Ekologinės sistemų teorijos objektas - individo ir aplinkos santykis, pabrėžiant jo disfunkcionalumą. RamintaJančaitytė“

7. Individo ir aplinkos sąveikos reikšmė (1) • Individai yra nuolatiniame santykyje su aplinka ir turi nuolat prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. • Keičiasi tiek aplinka, tiek ir patys individai. • Jei individai sugeba sėkmingai vystytis besikeičiančioje aplinkoje ir sulaukia palaikymo iš aplinkos, reiškia, kad vyksta abipusė adaptacija. • Socialinės problemos, tokios, kaip skurdas, nelygybė, stigma, sumažina abipusės adaptacijos galimybę.

8. Individo ir aplinkos sąveikos reikšmė (2) Kai individo poreikiai ir galimybės neatitinka aplinkos sąlygų, kyla stresas, kurio šaltiniais gali būti: • gyvenimo pokyčiai • aplinkos spaudimas • tarpasmeniniai procesai

9. Žmonės, turintys problemų, gali neturėti galimybių pasinaudoti pagalbos sistema: • gali nebūti pagalbos sistemos kliento aplinkoje; • žmonės gali nežinoti apie pagalbos sistemą ar nenori ja naudotis; • pagalbos sistemos politika gali kelti naujų problemų (pvz.: kliento priklausymo nuo pagalbos formavimas; konfliktuojantys interesai ir pan.); • pagalbos sistemos dalys gali būti prieštaringos, nesuderintos.

10. Pagalbos tikslas • atstatytipusiausvyrą tarp individoporeikiųiraplinkossąlygų.

11. Svarbiausiossferos Individai yra santykyje su daugeliu sistemų, todėl socialinis darbuotojas turi kreipti dėmesį į tris svarbiausias sferas: • į individą • į santykį tarp individo ir sistemos (aplinkos) • į sistemą.

12. EST taikymo principai socialiniame darbe (1) 1) atkreipiamas dėmesys į sistemas, kurios gali būti: • neformalios arba natūralios sistemos (šeima, draugai ir pan.); • formalios sistemos(bendruomenė, profesinė sąjunga ir pan.); • visuomeninės sistemos (ligoninė, mokykla ir pan.).

13. EST taikymo principai socialiniame darbe (2) • 2) nustatomapagrindinėsistema (arbaholonas), kuri : • sudaryta iš posistemių • yra kitų sistemų (supersistemų) sudedamoji dalis

14. EST taikymo principai socialiniame darbe (3) 3) atskleidžiamas pagrindinės sistemos ir kitų sistemų santykis bei identifikuojami poreikiai (t.y. - kas sąlygoja problemas kliento santykyje su aplinka)

15. Sisteminis požiūris socialiniame darbe su šeima • Šeimos sistema taikosi prie aplinkos pokyčių, kurie gali būti: • kiekybiniais • kokybiniai

16. Šeima kaip sistema • Šeimos sistema palaiko savo pusiausvyrą, toleruodama pasikeitimus iki tam tikrų ribų. • Jeigu nuo jų nukrypstama, įsijungia tam tikri mechanizmai, atstatantys pusiausvyrą.

17. Atvejo pavyzdys • Įsivaizduokite šeimą, kurioje vyras nuolatos girtauja. • Girtas vyras smurtauja prieš žmoną ir vaikus. • Po to jis gailisi atsiprašinėja ir žada pasitaisyti. • Sutuoktiniai susitaiko. • Tačiau po kiek laiko viskas kartojasi. Kodėl ši šeima neišsiskiria, o gyvena kartu ir kenčia smurtą?

18. Šeimos situacija sisteminiu požiūriu Nuolat pasikartojanti situacija rodo, kad čia veikia sistema ir ji atlieka tam tikras funkcijas: • Smurtas – vyro pasirinktas būdas parodyti savo galią, valdžią ir autoritetą. • Moteris patenkina savo poreikį kuo nors rūpintis. Ji tiki vyro nuolankumu ir pažadais keistis, nuolat kartojamais kitą dieną po smurto protrūkio. IŠVADA: Ši šeima neišsiskiria, nes abu vaidmenys – vyro ir moters – tenkina vienas kito poreikius.

19. Pokyčių iššūkiai šeimai Kur kas didesnis iššūkis šeimai būtų, jei vyras nustotų gerti: • Kaip tuomet jis parodytų savo galią? • Kaip sulauktų dėmesio? • Kuo jai rūpintis? Tyrimai rodo, kad dauguma šeimų, kuriose geriantis vyras metė gerti, išsiskiria

20. Darbo su šeima principai pagal EST • Siekiant patenkinti individo poreikių ir išspręsti jo funkcionavimo problemas dažnai reikalingas šeimos sistemos pokytis. • Siekiant šeimos sistemos pokyčio, šeimą būtina suprasti kaip socialinę sistemą. • Siekiant suprasti individą, reikia žinoti jo vietą šeimos sistemoje. • Socialinis darbuotojas nustato šeimos sistemos motyvaciją, galią ir galimybes pasiekti reikiamą pokytį ir kartu įtraukia šeimos sistemą į pagalbos procesą.

21. Šeimos sistemos nustatymas (1) • Studijuojant šeimos struktūrą, reikia kiek galima plačiau sužinoti apie kiekvieną jos narį. • Šeimos sistemos nariai yra tie asmenys, kurie turi stipresnį tarpusavio ryšį nei su kitais asmenimis. • Brėžiant šeimos ribas - atskiriant šeimą nuo aplinkos - reikia įtraukti kitus svarbius asmenis.

22. Šeimos sistemos nustatymas (2) • Į šeimos sistemą gali įeiti: • kai kurie išplėstinės šeimos nariai, kurie nebūtinai gyvena kartu, pavyzdžiui, senelė ar teta ar vaikai, kurie nebegyvena kartu • žmogus, gyvenantis kaimynystėje, ar žmogus, gyvenantis name, bet nesusijęs su šeima. • tie, kurie mirę, ar paliko namus po skyrybų. Reikia nustatyti jų įtaką šeimos sistemai. • mišrios šeimos tipas, t.y. - šeima, kurioje tėvai buvo vedę ir turi vaikų iš kitų santuokų.

23. Šeimos sistemos posistemių ir subsistemų išskyrimas • Posistemės yra šeimos sistemos struktūros dalis : • sutuoktiniai (vyras ir žmona kaip partneriai), • tėvai, • sibsai (broliai ir seserys) Subsistemos: • tėvai-vaikai.

24. Šeimos santykių analizė • Reikia atskleisti santykius, šeimos narių gebėjimą remti vienam kitą: • Koks yra tėvų- vaikų santykis? • Tėvus (tėvą ir motiną) reikia nagrinėti per jų sąveiką su vaiku (ar vaikais). • kaip vaikai bendrauja tarpusavyje? • Kaip bendrauja skirtingos kartos? • Kokia kartų įtaka šeimos sistemai? (nustatoma, naudojant genogramą)

25. Šeimos santykių analizė • Šeimos,,mes“ pajautimas • Šeimos narių ryšių glaudumas • Prisirišimo ir atskirumo mechanizmus (esant sveikiems santykiams šeimoje yra leistinas tiek prisirišimas, tiek atskirumas). • Sprendimųpriėmimobūdai (kas dalyvauja priimant sprendimus, kieno nuomonės paisomas, kas taria galutinį žodį) • Vaidmenys šeimoje (kas gamina valgį, kas tvarko automobilį, ir pan.)

26. Šeimos normos ir taisyklės (kas galima ir ko negalima, • Šeimos ritualai • tai pasikartojantys veiksmai: šeimos pietūs, ėjimas į svečius ar svečių priėmimas, šeimos šventės, finansų tvarkymas). • parodo, kokia yra šeimos organizacija, kas šeimos galva, kas turi daugiau jėgos ar įtakos, koks emocinis artumas

27. Kiekviena šeima turi savo santykių modelį. • Sukūrus naują šeimą, jos nariai turi sulrti savo šeimos modelį. • Probelmos kyla tada, kai partneriai ateina iš skirtingų šeimų modelių ir kiekvienas nori elgtis taip, kaip buvo įprasta jo šeimoje. • Abu partneriai turi rasti kompromisą: • Jei abu suvoks ir gerbs savo skirtumus, konfliktai bus lengvai išspręsti. • Antraip tai bus nuolatinių ginčų, ar nepasitenkinimo priežastis.

28. Šeimos žemėlapis • ,,šeimos žemėlapyje” grafiškai parodomos šeimos narių ribos.

29. Ribų pobūdis • aiškios (sveika sistema) (žymimos brūkšneliais): • difuzinės (žymima taškeliais) • rigidiškos (žymima linija)

30. Kurį laiką, šeima gali gyventi savo sistemoje turėdama kraštutines ribas, bet keičiantis gyvenimo situacijai sunku prisitaikyti. • Tuomet tokios sistemos disfunkcija pasireiškia įvairiais simptomais, pavyzdžiui, liga ar depresija.

31. Atvejo pavyzdys • Tėtis - aktyviai dirbantis žmogus, daug laiko praleidžia darbe, kad aprūpintų šeimą. Jis neturi nei laiko, nei sveikatos bendrauti su vaiku ar su žmona. Riba tarp jų rigidiška • Mama - namų šeimininkė. Mama visa, dėmesį skiria vaikui. Jos riba su pasauliu uždara (neturi darbo, draugių, pomėgio). • Kol vaikas mažas, jam užtenka bendravimo su mama, tačiau padėtis keičiasi.

32. Šeimos žemėlapis

33. Atvejo pavyzdys • POKYTIS: • Vaikas tampa paaugliu, jam nebereikia mamos globos. Ji vaiką net erzina. Jis veržiasi į pasaulį - draugai, sportas ir pan. • REZULTATAS: • Staiga šioje šeimos sistemoje ima sirgti mama. • Kas tuomet atsitinka? Vaikas nebegali išeiti iš namų, nes reikia būti su mama, parnešti vaistų, produktų ir pan. • Mamos liga šiuo atveju grąžina iš sistemos besiveržiantį vaiką ir išlaiko sistemą įprastose ribose.

34. Atvejo pavyzdys • PAGALBA: • Situaciją galima pakeisti, pakeitus rigidiškas ribas į aiškias: • Moteriai - rasti sau įdomios veiklos už šeimos ribų, darbą, draugių. Užsiimti bet kokia jai miela veikla: mokytis šokti, piešti, sportuoti, eiti į kiną, ar tiesiog paplepėti su draugėmis. • Vyrui ir žmonai - skirti laiko sau - išvažiuoti atostogauti be vaiko, eiti vakarais pasivaikščioti ar tiesiog kalbėtis. • Vaikui - leisti eiti į pasaulį, pripažinti jo draugus ir pomėgius. Tuomet liga išnyks savaime, nes ji nebeatliks jokio vaidmens šios šeimos gyvenime

35. Šeima ir aplinka • Šeimos sistema yra didesnės sistemos - aplinkos - dalis. • Aplinka turi tam tikrų lūkesčių šeimai - tai susiję su šeimos vidaus funkcionavimu ir atsakomybe kitoms sistemoms. • Visuomenėje esant skirtingų kultūrų lūkesčiai gali konfliktuoti ir tai reikia nurodyti. • Būtina įžvelgti išankstinio nusistatymo ar diskriminacijos momentus, stereotipinį požiūrį ar stigmatizaciją. • Turi būti nurodyta tokių sistemų kaip mokykla, bažnyčia, kultūros grupė, išplėstinė šeima ir pan. įtaka ir trukdymo atvejai. • Nurodyti aplinkos sistemas, kurios gali būti kaip šeimos ištekliai.

36. Ekožemėlapis • Pateikia šeimos padėties vaizdą; • Pateikiamos stambesnės sistemos, kurios sudaro dalį šeimos gyvenimo; • Išryškina šeimos ir aplinkos santykius, jų disfunkcionalumą • Atskliedžia galimus išteklius arba jų trūkumą

37. Ekožemėlapis

38. Šeimos poreikių vertinimas • Studija apie šeimą, kaip apie socialinę sistemą, apima šios sistemos nerimą, poreikius ir problemas. • atskirų sistemos ir jos posistemių narių poreikiai: • prisideda prie visos šeimos sistemos poreikių ir problemų, • skiriasi nuo atskirų jos dalių poreikių ir problemų. • Šeimos sistemos poreikiai ir problemos yra susiję su tuo, kas leistų šeimai išsilaikyti kaip sistemai ir atlikti pareigas savo nariams ir aplinkai. • Svarbu nustatyti šeimos stiprybes ir trūkumus.

39. Problemos sprendimo žingsniai

41. Naudota literatūra • Johnson H. W. and contributors. The Social Work Servines. An Introduction. 4th etition. F.E. Peacock Publishers, INC. Itasca, Illinois, 1995 • Johnson L.J. Socialinio darbo praktika. Vilnius – VU specialiosios psichologijos laboratorija, 2001. • M. Payne. Modern Social Work Theory, 3rd Editon, Lyceum Books, INC, 2005. • Socialinis darbas. Profesinė veikla, metodai ir klientai. Mykolo Romerio universiteas: Vilnius, 2010. • Šaltienė L. „Šeima kaip sistema“. Psichologija tau. 2007 Nr. 5, rugsėjis/spalis. P. p.24-29. • Vitkauskaitė D. Teoriniai socialinio darbo modeliai. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2001. • Zastrow C. H. The Practice of Social Work (sixth ed.)Brooks /Cole publishing company, 1999.