Mokinių užimtumas: nepamokinio ugdymo reikšmė

1. Mokinių užimtumas: nepamokinio ugdymo reikšmė Gražina Rudienė, direktoriaus pavaduotoja papildomajam ugdymui

2. sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui atskleisti interesus, saviraiškos poreikius, plėtoti savo gabumus ir gebėjimus, plėsti akiratį profesijų pasaulyje; žadinti ir puoselėti kiekvieno mokinio kūrybiškumą, atsižvelgiant į jo polinkius, gebėjimus ir visuminę asmens raidą, sudaryti galimybę imtis iniciatyvos ir atsakomybės. • kokybiškos ir Pagirių bendruomenei naudingos bei • reikalingos nepamokinio ugdymo veiklos • organizavimas.

3. Nepamokinę ugdomąją veiklą sudaro: • Papildomasis ugdymas (būrelių studijų, klubų ir kt. veikla); • Projektinė veikla; • Mokinių nepamokinės veiklos grupių darbas. • Renginiai ir išvykos. Svarbiausi mokyklos prioritetai - vidinės kultūros bei ugdymo diferencijavimo lygio kėlimas. Nepamokinė veikla - dėkingiausia dirva šių daigų auginimui. Išskirtinei nepamokinei ugdomajai veiklai tarnauja ir atvirojo ugdymo programa. Pagirių gimnazijos nuostata - kuo įvairesnis mokinių užimtumas po pamokų.

4. TIKSLAI : • Sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui atskleisti interesus, saviraiškos poreikius, plėtoti savo gabumus ir gebėjimus, plėsti akiratį profesijų pasaulyje. • Realizuoti papildomąjį ugdymą, integruojant projektinę veiklą ir nepamokinės veiklos grupių darbą (toliau vadinant nepamokiniu ugdymu) pagal šias kryptis • Užtikrinti kokybišką nepamokinio ugdymo organizavimo veiklą.

5. Demokratijos ir pilietiškumo ugdymas. Lietuvos piliečio tapatumas Europos ir pasaulio kontekste. Vaikų ir jaunimo savivalda. Asocijuota vaikų ir jaunimo veikla. Tarpkultūrinė informacija ir atvira visuomenė. Tautinės savimonės ugdymas Saviraiška ir polinkių plėtojimas: Ekologinis – gamtinis ugdymas. Sveikatos ugdymas. Etninis ugdymas. Sportinis ugdymas. Ekonominė – ūkinė veikla.. Gabumų ir talentų plėtojimas: Sportinis ugdymas. Meninis ugdymas. Mokslinis ugdymas. Technologinis ugdymas. Socializacija ir resocializacija (integruojant į ankstesnes kryptis): Specialiųjų poreikių vaikų socialinė integracija. Neigiamų socialinių veiksnių prevencija. Nepamokinio ugdymo kryptys

6. Nepamokinio ugdymo programos ruošiamos ir pristatomos gegužės– birželio mėn. Jų rengimo vieningi reikalavimai. Mokinių prašymai dėl nepamokinės veiklos. Nepamokinio ugdymo veiklos pristatymas- reklama (mokyklos dienos). Nepamokinio ugdymo organizavimo darbo grupės veikla. Renginių (mokykloje, klasėje) organizavimo ir vedimo tvarka (dokumentacija, scenarijai ir pan.). Nepamokinio ugdymo organizavimo tvarka

7. Nepamokinio ugdymo valandos skiriamos : Pastaba: Papildomasis ugdymas realizuojamas integruojant projektinę veiklą bei nepamokinės veiklos grupių darbą sveikos gyvensenos programose, atvirojo ugdymo programoje ir t.t. Sunaudota Studijų ir būrelių veiklai 122 val. Nepamokinei projektinei veiklai – 25 val.. Nepamokinės veiklos grupėms 20 val. Iš viso nepamokiniam ugdymui 175 val.

8. Nepamokinio ugdymo organizavimo formos • Saviraiškos ir gebėjimų ugdymas: būrelių, studijų, klubų, nepamokinės veiklos grupių ir projektinė veikla. • Sportinė veikla, mokinių sveikatinimas. • Bendrų mokyklos renginių ir laisvalaikis. • Išvykos ir ekskursijos. • Veikla po birželio 2d. • Moksleivių vasaros poilsio stovyklos. Iš viso 31 būrelis (studija),18 nepamokinių projektų, 15 nepamokinės veiklos grupių.

9. Mokinių užimtumas ir prevencinė veikla Mokykloje veikia prevencinės veiklos mokinių klubas „ Bičiulis“, kurio veikla apima sportinę ir meninę raišką. Klubo viduje veikia: būreliai „Dailieji amatai“, krepšinio, tinklinio, judriųjų žaidimų, sporto mylėtojų, informacinių technologijų, technologijų, esperanto, instrumentinio muzikavimo studija, berniukų chorinio dainavimo studija „Šaltinėlis“,foto, video ir kino studija. Vykdomi nepamokiniai projektai: „Puoškime savo mokyklą“, „Vieni kitiems“, „Vakarėlis mums“, „Triukšmas ir jo poveikis sveikatai“, Karaoke ir parodijos“ bei koordinuojama nepamokinės veiklos grupių („Kvantas“, „Erdvė ir forma“, bėgikų klubas, chemikai akademikai) veikla. Papildomasis ugdymas ir projektinė veikla mokykloje integruota ir orientuota į specialiųjų poreikių vaikų socialinę integraciją bei neigiamų socialinių veiksnių prevenciją.

10. Moksleivių sveikatinimas –nepamokinio ugdymo forma Sveikatos stiprinimo ir sveikos gyvensenos programa 2004-2006 m. ir respublikinė akreditacija šiai programai. Mokinių sveikatinimas per atskirus renginius. Sporto pasiekimai šalyje ir rajone. Tęsdami šią programą sieksime , kad sveikatinimas taptų gyvenimo būdo dalimi. Planuojant reikės atsižvelgti ir derinti atskiras veiklas, jas integruojant per kūno kultūros ir gamtos pamokas, įtraukiant bendrąjį sveikatinimą.

11. NEPAMOKINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS IR JO PRIEŽIŪRA. Gabiųjų mokinių veikla (atvirojo ugdymo programa). Parengtos programos darbui su gabiais,mokymosi sunkumų turinčiais mokiniais (12 nepamokinės veiklos grupių darbui su gabiais, 3 nepamokinės grupės darbui su mokymosi sunkumų turinčiais ir spec. poreikių mokiniais ). Akademinė veikla su gabiais dar per mažai duoda efektyvių rezultatų (olimpiados ir konkursai). Todėl siūlome 2006-2007 m.m. toliau kryptingai ugdyti gabiųjų mokinių gebėjimus, stebint jų darbo pažangą bei ieškant darbo formų ir metodų.

12. NEPAMOKINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS IR JO PRIEŽIŪRA • Nepamokinio ugdymo efektyvumo bei veiklos kokybės analizė. • Didelis nepamokinės veiklos pasirinkimas. • Vyresniųjų klasių mokinių užimtumas 100 %(formų įvairovė) • Sudaroma remiantis vaikų poreikiais ir pasirinkimais (atliktas tyrimas). • Daugumos veiklos vadovų tvarkoma dokumentacija (dienynai, programos ) laiku ir pagal reikalavimus. • Efektyvi nepamokinio ugdymo organizavimo darbo grupės veikla (atskiras planas) . • Bet • Jau ne visų veikla efektyvi ir kokybiška. • Daug rutinos, kartais trūksta profesionalumo organizuojant veiklas. • Sieksime 2006-2007 m.m. • Dar didesnės nepamokinio ugdymo formų įvairovės, dar labiau atsižvelgiant į specialiuosius (pvz. gabiųjų) vaikų poreikius. • Aukštos nepamokinio ugdymo vadovų kvalifikacijos. • Rengsime programas atsižvelgti į mokyklos veiklą reglamentuojančias programas ir dokumentus, • Derinsime veiklos turinį, neišplečiant jos.

13. Atskirų kalbinių ir kultūrinių grupių (bendruomenių) veikla. Mokykloje trys bendruomenės : • lietuvių, lenkų ir rusų bendruomenės ir jų kultūrinės veiklos programos. • Atsakingi žmonės • Bendruomenių bendradarbiavimas • Aktyvumas (kalbinės MMG, bibliotekos veikla)

14. Mokyklos tradicijos,jų palaikymas ir naujų tradicijų kūrimas • (mokyklos kultūrinės veiklos planas) • Puoselėjamos mokyklos tradicijos, atsiranda naujos. • Efektyvus kultūrinės veiklos planas. • Siekiant renginių kokybės, vyksta renginių vertinimas (aprašai) su analize ir pasiūlymais. • Ieškoma naujų tradicijų ,keičiantis mokyklos statusui (gimnazijos inauguracija, gimnazistų krikštynos ir kt.) • Dalyvauja bendruomenės nariai, nepamokinio ugdymo organizavimo darbo grupė

15. Nepamokinis ugdymas- viena iš ugdymo dalių mokykloje, nes kiekvienam mokiniui sudaromos sąlygos atskleisti interesus, realizuoti saviraiškos poreikius, plėtoti savo gabumus ir gebėjimus, plėsti akiratį profesijų pasaulyje; be to, puoselėjamas kūrybiškumas, atsižvelgiant į mokinio polinkius, gebėjimus ir visuminę asmens raidą, sudaromos galimybės imtis iniciatyvos ir atsakomybės.Planuojant ir organizuojat nepamokinį ugdymą svarbu įžvelgti mokyklos vertybių bei veiklos prioritetų svarbą. Nuoseklumas. Kokybiškumas. Pagrįstumas. Kvalifikacija.

16. Nepamokinio ugdymo organizavimo tvarka (aprobuota nepamokinio ugdymo organizavimo darbo grupės posėdyje, 2002-01-31 Protokolas Nr. 4, ir pristatyta mokytojų taryboje). • Programos struktūros pagrindiniai reikalavimai. • Programų pristatymo tvarka ir forma ,nepamokinio ugdymo valandų paskirstymo principai. • Atsiskaitomumas