INFORMACIN Ė SISTEMA IR SKAITMENINĖS SAUGYKLOS: PROBLEMOS, JŲ SPRENDIMAI IR PERSPEKTYVOS

1. INFORMACINĖ SISTEMA IR SKAITMENINĖS SAUGYKLOS: PROBLEMOS, JŲ SPRENDIMAI IR PERSPEKTYVOS Doc. dr. Nerutė Kligienė, Donatas Saulevičius, Matematikos ir informatikos institutas Lituanistikos paveldo informacinė sistema „Aruodai“. Projekto mokslinė konferencija, Vilnius, 2006 m. gruodžio 7-8 d.

2. Analizės tikslai Trumpai apžvelgus skaitmeninimo praktiką pasaulyje ir Lietuvoje: • Pamatyti Lietuvos būklę platesniam kontekste • Aptarti problemas, kylančias skaitmeninant lituanistikos paveldą • Aptartiperspektyvas, ateities vizijas • Pristatyti “Aruoduose”panaudotus technologinius sprendimus

3. Kur esame? Naujųjų medijų galimybės pavadinamos skaitmenine revoliucija, nes jos: • Įgalina peržengti laiko ir erdvės ribas, apjungti ir ieškoti • Gauti visumos informaciją (tekstą, vaizdą, garsą, interaktyvų trimatį vaizdą) • Kurti bendro darbo virtualias aplinkas ir interesų vienijamas bendrijas • Tokių komunikacijos galimybių iki pastarojo dešimtmečio dar niekada NEBUVO! • Ar jas naudojame? (JAV tik 6% humanitarų tyrimams naudoja sudėtingesnius IT įrankius. O kiek LIETUVOJE?) • Didėja atskirtis tarp naudojančių IT ir nenaudojančiųjų

4. Pasaulinis procesas • Digital Library, Online Library, OAI – Open Archive Initiative, ALM (Archive, Library, Museum) aljansas • Technologijų pažanga,jųkonvergencija • skaitmeninė ir interaktyvi televizija • mobilusis internetas, plečiasi interneto žiniasklaida • vis daugiau kultūrinės informacijos gimsta skaitmeninėje formoje • O šalia to – senosios kolekcijos netvarioje terpėje: nyksta nuotraukos, garso įrašaiįrašyti senosiose laikmenose tampa nebeatkuriamais, miršta senieji pateikėjai...

5. Skaitmena pasaulyje • Pasaulyje IT jau plačiai naudojamos tiriant ir aktualizuojant kultūros paveldą: • Skaitmeninėje archeologijoje - viso objekto virtuali rekonstrukcija iš dalinių radinių • Virtuali Pompėja, VR objektai ne žaidimui, o tyrimams • Krokuvos pilių virtuali rekonstrukcija (išleista kompaktiniuose diskuose, 2000) Lenkijos paveldas jau teikiamas naudojant 3G ir GIS (per GoogleEarth) • Pažiūrėjus Ethnic and Cultural Studies Resources http://www.educationindex.com/culture/ šalia gausių Amerikos, Afrikos, Azijos šaltinių, rasi ir Estijos, Rusijos, Lenkijos nuorodas...

6. Kaimynų skaitmenos saugyklos • Latvijos folkloro skaitmeniniai archyvai (Aldis Putelis), Latvian Culture Vortal • Estonian Folklore Archives (Estonian Literary Museum) • UNESCO nematerialaus paveldo apsaugos programos veiklos (nykstančios kalbos, tradicinė muzika, papročiai)

7. Lietuvospaveldas tik rodomas skaitmeninėje erdvėje

8. Skaitmena Lietuvoje • Skaitmeninėje erdvėje randami atskiri projektai, proginės iniciatyvos ir pavieniai „aktyvūs taškai“: • lituanistinės medžiagos tvarkymą LKI, bendradarbiaudamas su MII, pradėjo nuo 1996 • Tarmių archyvas, žodynas internete, terminynas, literatūros enciklopedija, MELI rengia el. knygų seriją • paveldo objektai internete ir CD rodominuo 1997 • istorinio paveldo aktualizavimas (ELN leidiniai) • Projektus remia įvairūs fondai (VMSF, SRTV fondas, ALF, UNESCO, ES), nėra LR valstybinės politikos • Kultūros valdymo institucijose dar trūksta suvokimo, kad skaitmeninimo strategija ir saugyklos Lietuvoje yra šių dienų BŪTINYBĖ

9. Skaitmeninių kolekcijų pavyzdžiai • Originalai - XIV-XIX a. LDK, Italijos ir Prancūzijos pergamentų kolekcijos - saugomos Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo ir LMA bibliotekų Retų knygų ir rankraščių skyriuose • Rankraščių ir jų antspaudų vaizdai,dokumentų tekstai ir jų vertimaiį keletą kalbųir bibliografiniai aprašai teikiami internete ir CD:http://pergamentai.mch.mii.lt,www.mab.lt/pergamentai/index.html,www.musicalia.lt

10. Kokie rezultatai? • Minėtos pergamentų kolekcijos net Lietuvojenegali efektyviai sąveikauti tarpusavyje: • Skirtingi duomenų pateikimo būdai, • Pasirinktos skirtingos programavimo aplinkos, • Todėl visuma nepasiekiama nei moksliniams tyrimams, nei bendrojoje paieškoje internete. • Kuriamos kelios atskiros lituanistikos šaltinių DB • Tokiai atskirčiaiįveikti reikia : • taikyti vieningus standartus, skaitmeninimo strategiją • jau sukurtoms kolekcijoms - sukurti vieningus metaduomenis ir bendrą paiešką

11. Požiūris į skaitmeninimą Europoje ir Lietuvoje • Europa siekia vieningos kultūros paveldo erdvės: prieinamų, sąveikaujančių kultūros paveldo skaitmeninių saugyklų (bendri standartai, Lundo principai ir veiksmų planas) priimti jau 2001 m. • Lietuvoje tik 2005 m. rugpjūčio mėn. sukurta skaitmeninimo koncepcija ir Skaitmeninimo taryba (prie LR Kultūros ministerijos) • Iki atgarsio ir veiksmo pradžios Lietuvoje praėjomažiausiai 4 metai... • Per kiek laiko, ir ar dar įmanoma įveikti tokį vėlavimą Lietuvoje? VMSFprioritetinės lituanistikos programos – dalis realaus poreikio.

12. Naujosios IT Lietuvoje • Integralios virtualios bibliotekų informacinės sistemos kūrimas(Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Europos SF parama, 2005) –naujausias, teikiantis vilčių projektas • Virtualirekonstrukcija, modeliavimas, virtuali realybė, vizualizacija iš viso dar nenaudojami Lietuvoje • Valdovų rūmai būtų buvęs idealus objektas virtualiam atkūrimui ir ištyrimui. Deja, Lietuva pasirinko betoną...

13. Koks IS Aruodai įnašas? • Lietuvoje vienintelis toks projektas, jungiantis kelių institucijų pastangas • IT įrankis, įgalinantis įvairių sričių specialistus dirbti kartu virtualioje aplinkoje • Laukiami revoliuciniai pokyčiai humanitarams įvaldžius skaitmenines technologijas: • interpretuojant – netiesiniai ryšiai, bendri darbai • šaltinių tyrime – didelė duomenų apimtis, geraprieiga • bendradarbiavime – virtualios aplinkos, standartai • Vizualizacija erdvėje ir laike – gerinant supratimą, hipotezių formulavimą ir tikrinimą

14. Kas pavyko projekte? • Pritaikyta universali ir nemokama pograminė įranga (PHP ir MySQL) • Humanitarai turi galimybes tirti tarpdisciplininius duomenis ir pildyti internete multimedijos DB savo duomenimis • Tyrėjas gali gauti visuminę informaciją apie objektus ir jų fiksacijas (tekstus, vaizdus, garsus), rasti susijusius dalykus

15. Įnašas į Lietuvos skaitmeną

16. Problemos • Universalumo principas: informacijos prieiga ir adekvatus atkūrimas bet kuriame kompiuteryje – būtina ir sunki užduotis • Pateikiant internetelituanistikos paveldą: • Teksto savadarbiai šriftai, kalbininkų naudoti lokaliai, neatkuriami internete, Unicode nėra kirčiuotųjų lietuviškųjų raidžių • Garsui/vaizdui dar nėra vieningų standartų. O reikia kuo didesnio pasiekiamumo ir paprastumo (glaudinimas, naudotini formatai) • ...Šiuolaikinė Babelio bokšto apraiška?

17. Babelio bokšto statyba, Pieter Bruegel, 1563 Šiuolaikinis Babelis – IT ir kompiuterių tinkluose...

18. Kaip pateikti pasauliui? • Sunku ar net neįmanoma perteikti paveldo DB turinį kitomis kalbomis. • Daugiakalbei Europos ir pasaulio bendrijai reikėtų vaizdų ir garsų, susietų su geografinėmis Lietuvos vietomis (GIS) • IS naudotojų ir pateikėjų informacinis raštingumas dažnai yra nepakankamas

19. Darbai ir abejonės • Darbo krūvis informatikos grupei buvo labai didelis, daug perdarymų, užduočių keitimo (pajėgos ribotos, o noraidideli...) • Abejonės, ar IS naudojimas bus efektyvus: • Kiek tyrėjų įveiks savyje “skaitmeninį barjerą”? • Ar humanitarai sugebės išnaudoti IS teikiamas įvairiapuses galimybes? • Ar bus kas tvarko, pildo IS pasibaigus finansavimui? • Ar kelerių metų kolektyvinis darbas nebus paliktas?

20. Informacinio amžiaus problemos • Informacijos apimtys internete auga neįsivaizduojamais mastais • Paieška,filtravimasiratranka - mūsų amžiausproblemos • Nuolat kintanti DB informacijos saugojimo terpė ir įrankiai sąlygoja NUOLATINĖS IS PPRIEŽIŪROS BŪTINYBĘ

21. Kuo toliau, tuo daugiau bus problemų... • Pasaulinių kompiuterių tinklų saugumas, virusų atakos, nuolatinė DB apsauga (atsiliepimuose – šiukšlės) • Ant išnykimo ribos esančio paveldo objektų skubus skaitmeninimas, o tolesnė skaitmenos priežiūra? – vis dar pamirštama... • Intelektinės nuosavybės teisės ir internetas • Asmens duomenų apsauga (skelbtini ar ne?) Visi kartu mokomės gyventiNAUJOJOJE INFORMACINĖJE ERDVĖJE

22. IS Aruodai vizija • IS nuolat pildoma, palaikoma ir tobulinama • Saugyklose atsiranda ilgalaikio išsaugojimo dėmuo • Šalia mokslinio tyrimo, stiprėja ir vystoma sklaidos funkcija: • kuriama atviros prieigos medžiagaskirta mokymui(si) visą gyvenimą • DB sukaupti duomenys dinamiškai pateikiami eiliniam interneto lankytojui, juos susiejant su geografine vietove (GIS)

23. IS Aruodai vizija • Veikia nuolatinė IS valdymo ir stebėsenosgrupė, kuri: • rūpinasi efektyviu turinio pildymu • pajėgių darbo grupių formavimu ir finansavimu • technologijų ir vartotojų interesų atitiktimi • Projektas BAIGTAS? – deja, nėra tokio dalyko skaitmeninėje erdvėje...

25. Duomenųvaizdavimas Saugykla Duomenųįvedimosistema Duomenųpateikėjai Paieškossistema Išoriniai sistemosnaudotojai DB Failų saugykla Technologiniai sprendimai IS ARUODAI

26. Technologiniai sprendimai IS ARUODAI. Vartotojai • Daugiavartotojiška sistemos administravimo galimybė • Dviejų lygių duomenų pateikėjai • Duomenų apsauga nuo kitų pateikėjų

27. Technologiniai sprendimai IS ARUODAI. Duomenų pateikimas • Keliapakopis duomenų pateikimas: • Pirminių duomenų įvedimas, • Sąsajų nustatymas, • Redagavimas, tikslinimas, • Tvirtinimas, viešinimas. • Paieška tarp esamų įrašų

28. MySql DB Failų saugykla + Pagrindinė saugykla Papildomų duomenų bankas Personalijų bankas, Geografinių duomenų bankas, Terminų bankas, ... Objektai, Fiksacijos, Komentarai, ... Technologiniai sprendimai IS ARUODAI. Duomenų saugykla

29. Technologiniai sprendimai IS ARUODAI. Duomenų saugykla • Duomenų saugyklą sudaro: • Tekstiniai duomenys • Vaizdo failai • Garso failai • Dalis duomenų buvo importuota iš kitų saugyklų

30. Technologiniai sprendimai IS ARUODAI. Paieška • Paieška vykdoma tarp pagrindinės saugyklos duomenų ir/arba pasirenkant tam tikrą papildomų duomenų banko segmentą • Duomenų paieška gali būti vykdoma visose sistemos srityse arba pasirenkant konkrečią sritį.

31. Technologiniai sprendimai IS ARUODAI. Duomenų vaizdavimas • Vaizduojami duomenų rinkiniai turi tarpusavio sąsajas informacijos peržiūrai “į plotį” ir “į gylį” • Taip pat realizuotos duomenų rinkinių sąsajos su kitomis (išorinėmis) duomenų saugyklomis

32. Technologiniai sprendimai IS ARUODAI. Duomenų vaizdavimas • Išorės sistemos vartotojas gali matyti tokius duomenų rinkinius: • Objektus • Fiksacijas • Vaizdus • Garsus • Terminus • Asmenis • Vietoves • Autorių, fiksuotojų ir pateikėjų sąrašus

33. Dėkojame už dėmesį