Visa tiesa apie knygas

1. Visa tiesa apie knygas Ernesta Simaitytė, 6c kl., Plungės „Ryto“ pagr. m-kla 2009m.

2. Be knygos šiandien sunku įsivaizduoti mūsų gyvenimą. O kažkada žmonės ne tik knygų neturėjo, bet nė nežinojo, kaip tokį daiktą vadinti. Lietuviai čia ne išimtis: daugelis tautų su knygomis susipažino palyginti ne taip jau seniai.

3. IXa.-pirmoji prancūziška, ranka rašyta knyga. XI a. – pirmoji rusiška, ranka rašyta knyga. XIIIa. - pirmoji lenkiška, ranka rašyta knyga. XVIa. – pirmoji lietuviška, ranka rašyta knyga

4. Spausdintos knygos atsirado gerokai vėliau. 1445 metais Europoje pirmasis knygas spausdinti pradėjo vokietis Johanas Gutenbergas.

5. Tačiau čia būtina pridurti, kad Kinijoje knygas spausdino jau VI amžiuje. Tiesa, tada kinai dar nemokėjo rinkti atskirų raidžių, o visą puslapį išpjaustydavo lentelėje ir paskui spausdindavo. Bet XI amžiaus viduryje kinai pirmieji pasaulyje išrado renkamąsias raides. Jas gamino iš molio arba medžio.

6. Seniausia knyga– XI a. religinio turinio knyga, parašyta plunksna. Ji rasta 1865m. Turovo (dabar Baltarusija) Atsimainymo cerkvės vienuolyne, todėl vadinama Turovo „Evangelija“

7. Seniausias inkunabulas(inkunabulas – tai pirmuoju spaudos laikotarpiu (iki 1501m.) išleista knyga) – Rabano Mauro „Veikalas apie Visatą“ („Opus de Universo“), išspausdintas 1467m. Strasbūre, dabar saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje.

8. Seniausias lietuviškas rankraštinis tekstas– parašytas ne vėliau, kaip XVI a. pirmame ketvirtyje. Šis trijų poterių, 25 eilučių tekstas įrašytas knygos „Tractatus sacerdotalis“ („Traktatas kunigams“) paskutiniame puslapyje.

9. Didžiausiaknyga-99x68, 5x2 cm dydžio Džono Džeimso Audubono (John James Audubon) knyga „Amerikos paukščiai“, išleista 1972m. Leipcige. Knyga įrišta japoniškuoju stiliumi – lapai ir mediniai viršeliai perrišti dygsniais, tampria juostele. Joje 50 puslapių, 20 iliustracijų.

10. Didžiausia lietuviška knyga– 49, 5x33,5cm dydžio albumas „Lietuvių Tarybos Socialistinė Respublika 1940 – 1950m.“, išleista 1950m.

11. Mažiausia Lietuvoje knyga– 9x9 mm dydžio, 20 puslapių – Bulgarijoje 1975m. Išleista „G. Dimitrovo kalba reichstage“.

12. Mažiausia lietuviška knyga– 9,6x 9,2mm dydžio 4,4mm storio, 64 puslapių – Viliaus Užtupo knyga „Lietuvai 1000 metų“. Ją 2001m. sudarytojas išleido 50 egz. tiražų.

13. Storiausia lietuviška knygayra 11 cm storio. Tai 1536 puslapių Liudviko Rėzos rūpesčiu 1816m. Karaliaučiuje gotišku šriftu išspausdintas trečiasis Biblijos leidimas.

14. Seniausia lietuviška knyga– Martyno Mažvydo „Katekizmusa prasti žadei...“, dabar vadinama Mažvydo „Katekizmu“. Ši 79 puslapių knyga išspausdinta 1547 m. sausio 8 d. Karaliaučiuje, I. Veinreicho spaustuvėje gotiškomis raidėmis. Spėjama, jog tiražas buvo 200-300 egzempliorių. Dabar išlikę du, iš kurių vienas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje.

15. Seniausia Lietuvoje išspausdinta knyga– „Mažoji kelionių knygelė“. Ją išspausdino Pranciškus Skorina 1522 m. Vilniuje.

16. Daugiausia kartų išleistos knygos– Petro Cvirkos. Jo kūriniai išleisti 185 kartus ir išversti į daugiausia kalbų – 20.

18. Daugiausia kartų išleista knyga– Ievos Simonaitytės romanas „Aukštujų Šimonių likimas“. Romanas išverstas į  latvių, rusų ir estų kalbas.

19. Seniausia spausdinta Lietuvoje enciklopedija- 1608 m. Vilniuje Jono Protasevičiaus išleistas "Trumpas aprašymas, kas ką išrado ir žmonėms naudotis davė". Ši 32 puslapių enciklopedija parašyta eiliuota lenkų kalba. Joje aprašyti 174 išradimai ir paminėta 180 išradėjų.

20. Seniausias lietuvių kalbos žodynas -išleistas Konstantino Sirvydo. Spėjama leidimo data - apie 1620 m. Žodynas trikalbis (lenkų - lietuvių - lotynų), jame yra apie 6000 lietuviškų žodžių.

21. Seniausia Lietuvos istorija – parašyta Motiejaus Strijkovskio. Tai "Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusijos kronika", išleista lenkų kalba 1582 Karaliaučiuje.

22. Seniausia Lietuvos istorija parašyta lietuvių kalba- apie 1838 m. - Simono Daukanto. Išleista dviem knygomis 1893 ir 1897 m.

23. Didžiausią Lietuvos istoriją parašė istorikas Teodoras Narbutas lenkų kalba. Jo veikalo "Lietuvių tautos istorioja" išėjo 9 tomai, dešimto tomo išspausdinta tik pradžia.

24. Seniausias lietuviškas laikraštis, išleistas 1832 m. Karaliaučiaus misijų draugijos -"Nusidavimai apie evangelijos pasiplatinimą tarp žydų ir pagonų".Šis laikraštis leistas iki 1914 m.

25. Didžiausioji - jūrų taisyklės, sulig normalaus žmogaus ūgiu.

26. O Berlyne saugomas vadinamasis „Didžiojo kunigaikščio atlasas" didžiulių geografijos žemėlapių rinkinys, išleistas 1611 m.

27. Jis sukurtas olandų graverio, apdarytas medžiu, aptrauktu oda. Atlaso aukštis - 170 cm, plotis - 220 cm ir svoris - 125 kg.

28. Pasaulyje yra ir sunkesnių leidinių. Štai Londono karališkojoje bibliotekoje saugoma vadinamoji „Velnio biblija", sverianti apie 350 kg.

29. Jos viršeliai iš 40 mm storio ąžuolinių lentelių, suveržti didžiulėmis metalinėmis sagtimis. Biblijai pergamentas pagamintas iš šimto asilų odos.

30. Pirmosios bibliotekos

31. Biblioteka - tai ta vieta, kur laikomos ir saugomos knygos ir kiti dokumentai: žurnalai, laikraščiai, rankraščiai, mikrofilmai, garso ir vaizdo įrašai, kompiuteriniai dokumentai (kompaktiniai diskai, disketės).

32. Pirmosios bibliotekos atsirado III-ame tūkstantmetyje prieš mūsų erą, Šumero ir Egipto valstybėse.

33. Bibliotekų turėjo šventyklos, faraonai, mokyklos. VIIa.pr.m.e. žinoma didžiausia Asirijos valdovo Ašurbanupalo molinių lentelių biblioteka Ninevijoje. Graikijoje Va.pr.m.e. bibliotekas turėjo valdovai Polikratas ir Pesistratas. IVa.pr.m.e. filosofų Platono ir Aristotelio akademijos. Iš antikinių bibliotekų žymiausios : Egipto karalių Ptolomėjų IIIa.pr.m.e. ikurta Aleksandrijos biblioteka

34. Ankstyvaisiais viduramžiais V. Europoje knygas kaupė vienuolynai. Ypač garsi buvo Monte Kosino (Italija) vienuolyno biblioteka. Kijevo Sofijos soboro biblioteka įsteigta 1037m. buvo pirmoji senovės Rusijoje Viduriniais amžiais mokslinės ir grožinėsliteratūros turtingumu išsiskyrė arabų bibliotekos. Kalifo al Charkamo biblioteka Kordoboje XIII a. turėjo apie 400 000 rankraščių.

35. 4 a. prieš Kristų Aleksandrijoje įkuriama biblioteka. Joje kaupiami pirmieji antikos kūriniai.

36. XVI a. pradžioje Lietuvoje jau atsirado pirmieji dideli knygų rinkiniai. Tai: Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto biblioteka, kuri buvo įkurta Vilniaus žemutinėje pilyje.

37. XVI a. viduryje pradėta kaupti viena turtingiausių Nesvyžiaus Radvilų biblioteka.

38. Plačiai buvo žinomi Alberto Goštauto, Kulviečio, Mažvydo knygų rinkiniai.

39. Garsi XVI a. buvo asmeninė Vilniaus vyskupo Jurgio Albinijaus biblioteka.

40. Vilniaus universiteto biblioteka įkurta 1570m. Jai savo knygų rinkinius padovanojo: ▲ Lenkijos karalius Žygimantas Augustas ▲Vilniaus vyskupas Jurgis Albinijus ▲ Lietuvos fondus papildė ir garsūs Lietuvos kunigaikščiai bei magnatai.

41. Knyga didelė ne tik dvasinė, bet ir materialinė vertybė. Norint apsaugoti tokį labai vertingą ir brangų turtą, atsirado knygos ženklai – ekslibrisai

42. Tai asmens, įstaigos ar bibliotekos žymė knygoje, nurodanti pastarosios savininką

43. M.Brenšteinas (Michał Brensztejn), 1874-1938, - Lietuvos kultūros istorikas, bibliotekininkas. Gimė Telšiuose, nuo 1910 m. gyveno Vilniuje. Nuo 1919 m. - Stepono Batoro universiteto bibliotekos rankraščių skyriaus vedėjas. Turėjo didelį knygos ženklų rinkinį, taip pat gausią biblioteką. Knygos ženklų kolekcijos likimas nežinomas.

44. Marijampolės Marijonų Vienuolyno Ekslibrisas. Ekslibrisus turėjo ne tik atskiri asmenys, bet ir bendruomenės, pavyzdžiui bibliotekos, vienuolynai.

45. Meištavičių ekslibrisas.  Meištavičiai - Pajuostės (Panevėžio r.) dvaro savininkai. Lietuvos lenkųveikėjai

46. Ekslibrisas – tai ne tik leidinio savininko ženklas, knygos sargas, bet ir meno kūrinys, atspindintis ir knygos savininko asmenybę: jo profesiją, pomėgius, gyvenimo būdą.