Turinys:

1. Mokykla: Alytaus Šaltinių pagrindinėKlasė: 8bAtliko: Raminta KamandulytėMokytoja: Rasa KižienėTema: Vandens energijos panaudojimas

2. Turinys: • 1. Trumpai • 2. Įvadas • 3. Vandens elektrinės Lietuvoje • 4. Apie hidroelektrines • 5. Hidroelektrinių trūkumai, nauda, žala, (palyginimui) • 6.Hidroelektrinių statybos perspektyvos • 7. Hidroelektrinės pasaulyje • 8. Išvados apie hidroelektrines • 9.Naudoti šaltiniai

3. Įvadas: • Vanduo – tai bene labiausiai paplitęs skystis gamtoje, teikiantis žmonijai daug naudos. Šio darbo tema yra vandens teikiama energija, kuri mano nuomone šiuo metu yra labai svarbi, nes yra ekologiškai švari, gaunama nenaudojant jokio kuro. • Hidroenergija – tai perspektyvus atsinaujinančios energijos šaltinis. • Hidroenergijos naudojimo formos yra labai įvairios: tai tekančio vandens srauto, jūrų potvynių ir vandenynų bangų energija. Elektros energijai gaminti.Šio darbo tikslas yra kuo plačiau ir išsamiau susipažinti su vandens energija, jos naudojimu Lietuvoje ir pasaulyje.

4. Įvadas • Ši atsinaujinančios energijos rūšis yra naudojama jau labai seniai įvairiose žmogaus veiklos srityse: medienos apdirbimui, grūdų malimui, sunkiems darbams statybose ir žemės ūkyje mechanizuoti. Tačiau pastaruoju metu hidroenergija

5. Trumpai: Vandens energija žmonijos naudojama nuo senų laikų – pvz. grūdams malti. Dabar vandens energija naudojama elektros energijai gaminti. Vandens energija yra atsinaujnantis energijos šaltinis. Didelė jos dalis gaunama ant upių pastačius užtvankas. Vandens energija į elektros energiją verčiama upėse pastačius užtvankas, susidaro vandens saugykla. Vanduo tekėdamas vamzdžiais ir krisdamas suka turbinas, o šios suka generatorių, kuris gamina elektros energiją. Ekančio vandens sukuriama energija.

6. Apie vandens elektrines Lietuvoje: Turime dvi didžiąsias ir 18 mažųjų hidroelektrinių. Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė galingiausia šalyje. Tačiau ji, keldama vandenį į aukštutinį baseiną, suvartoja trečdaliu elektros daugiau, negu vėliau patiekia. Tad realūs elektros hidroenergijos gamintojai yra Kauno hidroelektrinė ir šiuo metu esančios 18 mažųjų hidroelektrinių.

7. Apie vandens elektrines Lietuvoje: Visų mažųjų hidroelektrinių galia 7,0, o su Kauno hidroelektrine – 107,8 tūkst. kW Atlikime dar vieną palyginimą: visų hidroelektrinių (be Kruonio HAE) pagamintą 1995 m. elektros kiekį (372,7 mln. kWh) palyginkime su apskaičiuotais realiai (optimistiniais) hidroenergijos ištekliais, pateiktais pirmoje lentelėje (2647 mln. kWh). Gauname, kad šiuo metu panaudojama 14,1% realių hidroenergijos išteklių. Šiuo požiūriu hidroenergetikai plėtoti yralabai didelis rezervas.

8. Apie hidroelektrines: • Hidroenergetikos plėtrai paspartinti yra būtina skatinanti Vyriausybės techninė-ekonominė politika, sutvarkyta įstatyminė bazė, aiškūs ir racionalūs aplinkosaugos reikalavimai ir kt. Hidroenergijos techninis-ekonominis pagrindimas turi remtis išorinių energijos gamybos kaštų arba išvengtos žalos aplinkai kurenant organinį kurą vertinimu, t.y. pagal ekonominį-ekologinį kriterijų. • Mažų hidro elektrinių (MHE) verslas tapo patrauklus privatiems investuotojams: UAB, savininkams. Nors visumoje MHE santykinai yra brangios, ypač pačios mažosios, tačiau atsiperka maža elektros gamybos savikaina ir praktiškai nėra jokios verslo rizikos. Be to, Lietuvoje ilgus metus efektyviai dirbanti didelė Kauno HE (100 MW), kuri pagamina per metus 350 mln. kWh, yra geras hidroenergetikos efektyvumo įrodymo pavyzdys. Šalyje veikia Kruonio HAE (800 MW).

9. Apie hidroelektrines: • Techniniai arba realūs hidroenergijos ištekliai šalyje įvertinti 2,7 mlrd. kWh/metus. Apie 2,2 mlrd. kWh/metus arba 80% visų išteklių tenka didžiosioms Lietuvos upėms: Nemunui ir Neriai, o visoms kitoms vidutinėms ir mažoms upėms (470)-apie 0,5 mlrd. kWh/metus arba 20%.Nors ekonomiškai efektyvesnės ir energetiškai reikšmingesnės yra didelės HE, tačiau dėl esamo elektriniųgalių pertekliaus, griežtų ekologinių reikalavimų, didelių reikalingų investicijų ir kt. jos yra tolesnės perspektyvos uždavinys. Kol kas panaudojama 14% turimų techninių hidroenergijos išteklių ir jų dalis bendrame energijos balanse yra apie 1% bei elektros energijos balanse apie 3%.

10. Hidroelektrinių žala ir nauda (palyginimas) Nauda: • Hidroenergetika, atneša naudą ekonominei plėtrai, sukuria naujas darbo vietas bei kai kuriais atvejais nauda aplinkai: mažina įtaką klimato kaitai, užtikrina žmonių saugumą. Žala: Hidroenergetikos, priemonės blogina vandens kokybę ir kyla grėsmė nepasiekti geros vandens telkinių būklės, potvynių išsiliejimai tampa neprognozuojami, vertinga vandens augalija ir gyvūnija nyksta, o vietoj jos įsivyrauja menkavertės rūšys, sunaikinama daug telkinių pakrančių.

11. Hidroelektrinių trūkumai: • Bet kuris statinys, įterptas į gamtinę aplinką, veikia ją dažniausiai neigiamai. Pirmiausia keičiamas per tūkstančius metų susiformavęs vietovės reljefas, per šimtmečius susidariusi dirvožemio struktūra, vietovės mikroklimatinės sąlygos ir vandens režimas, augalijos danga ir pagaliau gyvūnijos pasaulis. Taigi iš dalies pasikeičia negyvosios ir gyvosios gamtos komponentai. • Gyvosios gamtos formų įvairovė abipusiais ryšiais yra susijusi su negyvosios gamtos komponentais per medžiagų ir energijos apykaitą. Pakeitus tų komponentų nusistovėjusį tarpusavio santykį, ekosistema gali prisitaikyti prie naujų sąlygų, sudaryti naują ekosistemą arba gali degraduoti ir žūti, jei bus sunaikinti kai kurie būtini komplekso komponentai.

12. Hidroelektrinių perspektyva: • Nustatyta, kad ant Nemuno tikslinga būtų pastatyti devynias hidroelektrines: penkias Lietuvoje (Jurbarko, Kauno, Birštono, Druskininkų ir Alytaus) ir keturias Baltarusijoje (Gardino, Mastų, Dukudavos ir Stolcų). Iš jų ekonomiškiausia būtų Birštono hidroelektrinė. 1969m. Derivacinis kanalas būtų 3 km ilgio, būtų užlieta mažiausiai žemių (41 km2). • Šios derivacinės hidroelektrinės techniniai parametrai būtų tokie: slėgio aukštis H=31m, galia P=570 MW,metinis išdirbis 600 mln. kWh. Mažųjų hidroelektrinių atstatymo procesas Lietuvoje jau prasidėjo. Mažeikių rajone ant Varduvos upės, kur vos besilaikė apgriuvęs anksčiau buvusios hidroelektrinės mašinų pastatas, 1996 m. paleista nauja 300 kW galios Renavo hidroelektrinė. Ji kitokia negu įprastinės hidroelektrinės, nes neturi mašinų pastato (generatorių salės).

13. Hidroelektrinės pasaulyje: Svarbi vieta pasaulio energetikoje tenka hidroelektrinėms, kurios yra ekologiškai švarios ir mažai pavojingos aplinkai. Per I pasaulinį karą padidėjo elektros energijos reikmės ir visame pasaulyje buvo pastatyta daug galingų hidroelektrinių; bendra jų galia 1920 m. siekė 1700 MW.Šiuo metu panaudojama tik 17 procentų visų pasaulio hidroenergijos išteklių. Nuotraukoje vaizduojama 2010m sausį užbaigta statyti didžiausia pasaulyje ,,Trijų tarpeklių” uztvanka Kinijoje.

14. Hidroelektrinės pasaulyje: • Didžiulį hidroenergijos potencialą turi Rusija, Kanada, JAV ir kitos šalys. Yra valstybių, kurios vandens jėgainėse pasigamina visą reikiamą elektros energiją arba didžiąją jos dalį: Švedija (60%), Austrija (72%), Naujoji Zelandija (90%), Brazilija (93%), Norvegija (99%). o Paragvajuje beveik 100%. Labai dideles galimybes turi kai kurios atsiliekančios šalys - net 65% pasaulio hidroenergijos išteklių. Tačiau, pavyzdžiui, Pietų Amerikos šalys naudoja 10%

15. Hidroelektrinės pasaulyje: Pirmosios pasaulyje kelių šimtų vatų galios hidroelektrinės buvo pastatytos 1879-1881 m. Lanflune (Vokietija), 1892 m. Niagaros hidroelektrinė (JAV)

16. Išvados apie hidroelektrines: • Vandens energija žmonių yra naudojama jau senai. Šiandien naudojamos hidroelektrinės per metų metus išsivystė iš senovės Egipte, Kinijoje, Indijoje naudotų vandens ratų. Hidrojėgainės kaip ir bet koks kitas objektas įterptas į gamtos aplinką ją veikia ir dažniausiai ne iš gerosios pusės. Pirmiausia pasikeičia upės hidrologinis, vandens terminis irhidrocheminis režimas, nuosėdų transportas, vagos formavimosi procesai ir pagaliau vandens augalija bei gyvūnija – tai yra ekosistemą formuojantys komponentai (pablogėja vandens kokybė; žuvų migracijos sąlygos; tvenkinys palaipsniui ima seklėti; yra užliejamos žemės). Bet visus šiuos minusus su kaupu atperka ekologiškai švari ir palyginti pigi produkcija.

17. Išvados apie hidroelektrines: Lietuvoje hidroelektrinių galimybės dar nėra visiškai ir efektyviai naudojamos. Šalyje yra dvi didelės ir apie 18 mažų hidroelektrinių, tačiau šiuo metu panaudojama tik 14% realių hidroenergijos išteklių.

18. Naudota medziaga iš: • www.mokslai.lt • www.geografija.lt • www.15min.lt/zyme/vandens-energija. • www.lms.lt • (nuotraukos iš) www.google.lt

19. Ačiū už dėmesį!!