320 likes | 1.06k Views
Makroekonomika ir makroekonominė politika: paskaitos. Dr. Raimondas Kuodis VU, LB, LMA EI 2003-2004. TURINYS (1). I dalis. Įvadas 1 paskaita. Įvadas į makroekonomiką 2 paskaita. Šalies ekonomikos matavimas ir struktūra II dalis. Visiško užimtumo makroekonomika
E N D
Makroekonomikair makroekonominė politika: paskaitos Dr. Raimondas Kuodis VU, LB, LMA EI 2003-2004
TURINYS (1) I dalis. Įvadas 1 paskaita. Įvadas į makroekonomiką 2 paskaita. Šalies ekonomikos matavimas ir struktūra II dalis. Visiško užimtumo makroekonomika 3 paskaita. Našumas, gamyba ir užimtumas 4 paskaita. Vartojimas, taupymas ir investavimas 5 paskaita. Taupymas ir investicijos atviroje ekonomikoje 6 paskaita. Ilgalaikis ekonominis augimas 7 paskaita. Aktyvų rinka, pinigai ir kainos 8 paskaita. Namų ūkių sprendimai vartoti, taupyti ir dirbti: labiau formali analizė
TURINYS (2) III dalis. Verslo ciklai ir makroekonominė politika 9 paskaita. Verslo ciklai 10 paskaita. IS-LM/AS-AD modelis: bendroji makroekonominės analizės sistema 11 paskaita. Klasikinė verslo ciklo analizė: rinkos savireguliacijos makroekonomika 12 paskaita. Keinsizmas: nelankstaus darbo užmokesčio ir nelanksčių kainų makroekonomika
TURINYS (3) IV dalis. Makroekonominė politika: jos aplinka ir institucijos 13 paskaita. Nedarbas ir infliacija 14 paskaita. Valiutų kursai, verslo ciklai ir makroekonominė politika atviroje ekonomikoje 15 paskaita. Pinigų politika ir centrinis bankas 16 paskaita. Vyriausybės išlaidos ir jų finansavimas
1 paskaita. Įvadas į makroekonomiką 1.1 Apie ką yra makroekonomika 1.2 Ką daro makroekonomistai 1.3 Kodėl nesutaria makroekonomistai
Kas yra makroekonomika? • Makroekonomika yra nacionalinės (ar pasaulio) ekonomikos struktūros ir dinamikos bei politikos, kurią vyriausybės naudoja, kad mėginti įtakoti šią ekonominę dinamiką studija.
Pagrindiniai makroekonomikos klausimai • Kas lemia šalies ilgo laikotarpio ekonominį augimą? • Kas lemia šalies ekonominės veiklos svyravimus? • Kas lemia nedarbą? • Kas lemia kainų didėjimą? • Kaip buvimas pasaulinės ekonominės sistemos dalimi veikia šalių ekonomikas? • Ar gali vyriausybės politikos būti naudojamos pagerinti šalies ekonominius rezultatus?
Ilgo laikotarpio ekonominio augimo priežastys • Gyventojų skaičiaus didėjimas • Kapitalo kiekio didėjimas • Vidutinio darbo našumo didėjimas
Paveikslas 1.1. Kai kurių Europos ekonomikų gamyba 1900-96 m.
Lentelė 1.1 (a) Vidutinis darbo našumas (BVP žmogui per valandą), 1870-1987 m.
Lentelė 1.1 (b) Vidutinio darbo našumo didėjimas (BVP žmogui), 1961-1996 m.
Verslo ciklai • Pakilimai • Nuosmukiai • Didžioji depresija
Nedarbas • Bedarbiai tai žmonės, kurie nori dirbti ir aktyviai ieško darbo, tačiau negali rasti darbo vietų. • Nedarbo lygis yra bedarbių skaičius padalintas iš bendrosios darbo jėgos (skaičiaus žmonių, kurie arba dirba ar ieško darbo).
Infliacija • Procentinis vidutinio kainų lygio padidėjimas per metus yra vadinamas infliacijos tempu. • Hiperinfliacija – labai didelė infliacija. • Defliacija – bendrojo kainų lygio mažėjimas.
Pav. 1.3. Vartotojų kainos Olandijoje, Švedijoje ir JK, 1920-96 m.
Tarptautinė ekonomika • Atvira ekonomika, yra tokia, kuri turi intensyvius prekybos ir finansinius sąryšius su kitomis nacionalinėmis ekonomikomis. • Šiandien beveik visos pasaulio ekonomikos yra atviros. • Populiariausias atvirumo matas – užsienio prekybos apyvarta (eksporto ir importo sumos santykis su BVP).
Pav. 1.4. Jungtinės karalystės eksportas ir importas, 1921-95 m.
Lentelė 1.2. Prekių ir paslaugų eksportas (importas) procentais BVP
Makroekonominė politika • Dvi pagrindinės makroekonominės politikos: • Fiskalinė politikasusijusi su valstybės išlaidomis ir apmokestinimu. • Pinigų politika – centrinis bankas veikia trumpo laikotarpio palūkanų normas.
Pav. 1.5. JK vyriausybės išlaidos ir mokesčių surinkimas, 1920-96 m.
Lentelė 1.3. Vyriausybių biudžeto deficitai, 1961-96 (proc. BVP)
Agregavimas • Makroekonomika ir mikroekonomika turi daug bendrų ekonominių idėjų ir metodų. • Skirtumas tarp jų yra ekonomikos nagrinėjimo lygis. • Individualių ekonominių kintamųjų sumavimo procesas, kad gauti bendras visos ekonomikos sumas, yra vadinamas agregavimu.
Ką daro makroekonomistai • Makroekonominis prognozavimas. • Makroekonominė analizė. • Makroekonominiai tyrimai (ekonomikos teorijos kūrimas). • Duomenų kūrimas.
Geros teorijos (modelio) kriterijai • Ar jos prielaidos protingos ir realistiškos? • Ar ji yra suprantama ir ar ją galima naudoti studijuojant realias problemas? • Ar jos išvadas galima testuoti naudojant empirinę analizę? T.y. ar jos išvados gali būti įvertintos palyginant jas su duomenimis, gautais realiame pasaulyje? • Kai palyginamos išvados ir duomenys, ar teorijos išvados suderinamos su duomenimis?
Kodėl nesutaria makroekonomistai • Pozityvinė (kas bus) ir normatyvinė (ką daryti, ar tai gerai) analizė. • Klasikai prieš keinsistus. • Klasikinis metodas (nuo Adam Smith (1776)) – kainos (tame tarpe ir darbo užmokestis) koreguojasi greitai ir užtikrina greitą pusiausvyros pasiekimą. Makroekonominės politikos vykdyti nereikia. • Keinsistinis metodas – kainos nelanksčios, ūkyje yra daug monopolijų, todėl nedarbas, nuosmukiai. Makroekonominė politika turi aktyviai veikti ekonomiką, kad greičiau grąžinti ją į pusiausvyrą. • Metodų sintezė.
Santrauka (1) • Makroekonomika yra nacionalinės (ar pasaulio) ekonomikos struktūros ir dinamikos, bei politikos, kurią vyriausybės naudoja, kad įtakoti ekonominę dinamiką, studija. Svarbios makroekonomikos temos yra ilgo laikotarpio ekonominio augimo veiksniai, verslo ciklai, nedarbas, infliacija, tarptautinė prekyba ir skolinimasis bei makroekonominė politika. • Kadangi makroekonomika nagrinėja ekonomiką kaip visumą, makroekonomistai neišskiria atskirų prekių, firmų ar rinkos, ir nagrinėja nacionalinius rodiklius, tokius kaip visuminis vartojimas. Atskirų ekonominių kintamųjų sudėjimo procesas kad gauti bendruosius ekonomikos rodiklius, vadinamas agregavimu.
Santrauka (2) • Makroekonomistai užsiima (be dėstymo) prognozavimu, makroekonomine analize, makroekonominiais tyrimais ir duomenų kūrimu. • Makroekonominių tyrimų tikslas yra daryti bendras išvadas apie tai kaip veikia ekonomika. Makroekonominiai tyrimai padeda siekti šio tikslo kuriant ekonomines teorijas ir tikrinant jas empiriškai – t.y. žiūrint ar jos yra suderinamos su duomenimis, gautais iš realaus pasaulio. Naudinga ekonomikos teorija remiasi protingomis ir realistiškomis prielaidomis, yra nesudėtinga, jos pasekmės galima patikrinti realiame pasaulyje ir ji yra suderinama su duomenimis ir stebima elgsena realioje ekonomikoje.
Santrauka (3) • Pozityvioji ekonominės politikos analizė nagrinėja ekonomines politikos pasekmės, tačiau neatsako į klausimą ar tos pasekmės yra pageidautinos. Normatyvinė politikos analizė mėgina atsakyti ar politika turėtų būti naudojama. Dauguma nesutarimų tarp makroekonomistų yra dėl normatyvinių išvadų skirtumų, kurie yra dėl asmeninių vertybių ir įsitikinimų skirtumų, bei dėl politikos pozityviosios analizės skirtumų. • Klasikinis makroekonomikos metodas remiasi prielaida, kad žmonės ir firmos veikia, siekdami jų geriausių interesų ir kad darbo užmokestis ir kainos koreguojasi greitai, kad būtų pusiausvyra visose rinkose. Esant šioms prielaidoms nematoma laisvos rinkos ranka veikia gerai, todėl vyriausybės vaidmuo ekonomikoje turi būti ribotas.
Santrauka (4) • Keinsistinis makroekonomikos metodas daro prielaidą, kad darbo užmokestis ir kainos nesikoreguoja greitai ir todėl nematoma ranka gerai neveikia. Keinsistai teigia kad dėl lėto darbo užmokesčio ir kainų koregavimosi nedarbas gali išlikti didelis ilgą laiką. Keinsistai yra dažniausiai daugiau nei klasikai linkę manyti, kad vyriausybės kišimasis į ekonomiką gali padėti pagerinti ekonominius rezultatus.