170 likes | 329 Views
2011-ieji: visuomenės įsitraukimo biudžetas. Ingrida Šimonytė. Ką žino apie valstybės išlaidas kas antras išsilavinęs žmogus BNS užsakymu RAIT apklaus os duomenimis (2010 m. rugpj ū tis). Ką turėtų žinoti apie valstybės išlaidas kiekvienas išsilavinęs žmogus. Kas matyti kitąmet?.
E N D
2011-ieji: visuomenės įsitraukimo biudžetas Ingrida Šimonytė
Ką žino apie valstybės išlaidas kas antras išsilavinęs žmogusBNS užsakymu RAIT apklausos duomenimis (2010 m. rugpjūtis)
Ką turėtų žinoti apie valstybės išlaidas kiekvienas išsilavinęs žmogus
Kas matyti kitąmet? Šaltinis: Statistikos departamentas, Finansų ministerijos projekcijos (2010 rugsėjis) Pirmąjį 2010 m. pusmetį BVP, palyginti su tuo pačių 2009 m. laikotarpiu, sumažėjo 0,7 proc. (antrąjį ketvirtį – padidėjo 1,3 proc.). 4
2011-ųjų užduotys? Vis tos pačios • Dar mažesnis deficitas (šįmet planuotas – 9,5 proc., numatomas- apie 8 proc. BVP), o per tai: • mažesnis skolos augimas • mažesnis skolos aptarnavimo išlaidų augimas • Kitąmet reikia: • Bent 2 mlrd. litų sumažinti atotrūkį tarp pajamų ir išlaidų
Pajamos • Esamos makroekonominės projekcijos leidžia be rizikos planuoti maždaug 2 mlrd. litų didesnes pajamas iš 4 pagrindinių mokesčių lyginant su 2010-ųjų planu arba 1 mlrd. – lyginant su numatomu vykdymu, nes auga visos mokesčių bazės • Didėja akcizų tarifai cigaretėms ir dyzelinui • To nepakanka deficitui sumažinti
Išlaidos Net jeigu išlaidos išlieka 2010-ųjų metų lygyje absoliučiai daugumai programų ir institucijų, didėja Finansų ministerijai skiriamos lėšos Finansų ministerija išlaidauja? Mes “išlaidaujame” – skolos aptarnavimo išlaidos didėja daugiau nei 300 mln. litų lyginant su šiais metais. Socialinės paramos išmokos – didėja 400 mln. litų lyginant su šiais metais dėl padidėjusio paramos gavėjų skaičiaus Viso – išleisime beveik 700 mln litų daugiau nei šįmet, net jeigu praktiškai nė viena institucija negalės išleisti daugiau Tai apsunkina deficito mažinimą.
Ką daryti? • Nauji/didesni mokesčiai? Tik ne tai.... Lietuvoje mokesčiai “labai dideli” ir šiaip mes – ne kokie danai, kurie sako, kad mokesčiai galėtų būti ir didesni. • Toliau mažinti išlaidas? Gerai, tik valstybės tarnybos uždarymo (populiaru) ir kariuomenės (irgi “nieko”) nepakanka, o išlaidų mažinimas visiems vienodai nebėra veiksmingas – prisiminkime išlaidų struktūrą • Struktūrinės reformos? Puiku, bet jų reikalauti turi ne vien finansų ministras, negalintis “suvesti galų”- finansinės “paskatos” imtis reformų mažinant finansavimą neveikia, jos virsta “institucine rezistencija”
“Didinkime pajamas nedidindami mokesčių” Įmanoma? • Įmanoma: • PVM ir galutinio vartojimo išlaidų santykį priartinus bent prie 2006-ųjų lygio, pajamos iš PVM galėtų būti beveik 800 mln. litų didesnės. PVM atotrūkis gali siekti iki 2 proc. BVP, jo sumažinimas bent jau iki Estijos lygio galėtų reikšti apie 1 proc. BVP didesnes pajamas • Mokesčių mokėtojai valdo veik 20 mlrd. litų vertės turto, kuris mokesčių mokėtojams teduoda keliasdešimt milijonų litų grąžos
2011-ųjų biudžeto strategija • Kiek tų papildomų pajamų? - biudžeto pajamų planas kitąmet 1,2 mlrd. litų didesnis nei būtų planuojant vien “be rizikos”. Planuojama kaip mokestinės pajamos, nors bus siekiama abiejų tikslų (kuo geriau pavyks, tuo lengviau bus rengtis 2012-iesiems) • Kas jeigu nepavyks? • teks peržiūrėti biudžetą ir veikiausiai mažinti išlaidas
Ką naudinga žinoti verslui? • Siūloma riboti asignavimų valdytojų teisę prisiimti įsipareigojimus dėl išlaidų, todėl finansavimas iš dalies “sąlyginis” • Tikslas – išvengti kreditorinių įsiskolinimų
Mokesčiai: praktiškai nieko nauja • Akcizai didėja iki ES minimalių lygių • Keičiasi procedūriniai PVM, NTM aspektai • Kai kurie supaprastinimai GPM ir PM srityse • Siūloma įtvirtinti binding ruling institutą Mokesčių administravimo įstatyme
ES lėšos 2011 (1) Visos 2011 metų Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių finansinės paramos lėšos sudarys 6 921,2 mln. litų. Dėl persikeliančio daugiau nei 1 milijardo dar neišmokėtų įgyvendinamiems projektams lėšų, realiai ES lėšų dydis nebus mažesnis nei šįmet.
Valstybės investicijos • 2011 metams investicijoms numatoma skirti 3 751,7 mln., iš jų 2 718,3 mln. litų – Europos Sąjungos lėšos. • Palyginti su 2010 metais nominaliai 1289,3 mln. litų mažiau, tačiau numatoma panaudoti 1 mlrd. Lt persikeliančių iš 2010 m. likučių, todėl bendra investicijų apimtis nebus nė kiek mažesnė nei 2011. • Planuojant investicijas 2011 metams, prioritetas kaip ir pernai buvo teikiamas bendrai su Europos Sąjunga finansuojamų investicijų projektų įgyvendinimui tokiems projektams numatoma skirti 80 procentų visų lėšų, o įskaitant persikeliančius likučius 84,2 procentų lėšų.
O kas jeigu bus geriau? Remiantis Stabilumo ir augimo pakto nuostatomis ir Europos Tarybos rekomendacijomis dėl perviršinio deficito, Lietuva privalo kasmet struktūriškai mažinti valdžios sektoriaus deficitą po 2,25 proc. BVP. Didesnis nei tikėtasi ūkio augimas struktūrinio deficito būklei įtakos neturi (mažėja tik negautos ciklinio nuosmukio pajamos ir nominalus deficitas) Todėl visos dėl spartesnio ekonomikos augimo gautos viršplaninės pajamos taip pat privalės būti skirtos spartesniam deficito mažinimui – kad pasiektume 3 proc. ribą 2012-aisiais teks dar padirbėti. 16