Docentas dr. Oleg Fedosiuk olfed@mruni.lt

This presentation will probably involve audience discussion, which will create action items. Use PowerPoint to keep track of these action items during your presentation • In Slide Show, click on the right mouse button • Select “Meeting Minder” • Select the “Action Items” tab • Type in action items as they come up • Click OK to dismiss this box • This will automatically create an Action Item slide at the end of your presentation with your points entered. Baudžiamoji teisė (specialioji dalis)Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai. 1 dalis (BK 199 - 203 str.) Docentas dr. Oleg Fedosiuk olfed@mruni.lt

Bendra ekonominio nusikaltimo samprata - 1 • JAV kriminologas Edvinas Suthrelandas pirmas identifikavo ekonominį nusikalstamumą kaip atskirą rūšį, pavadindamas jį baltųjų apykaklių nusikalstamumu(White Collar Crime). • Ši nusikalstamumą, anot Sutherlando, sudaro aukštesnio socialinio ekonominio sluoksnio daromi pažeidimai jų profesinės veiklos rėmuose.

Bendra ekonominio nusikaltimo samprata - 2 Prof. V.Piesliakas, apibendrinęs vyraujančias Vakarų valstybių teisininkų nuomones, siūlo ekonominiu laikyti nusikaltimą, kuris atitinka šiuos kriterijus: • padaromas komercinės ūkinės veiklos srityje; • yra susijęs su kaltininko tarnyba; • pažeidžia įstatymus, reguliuojančius ekonominės tvarką ir prieštarauja sąžiningo ūkininkavimo principams; • yra savanaudiškas, t.y. juo siekiama gauti neteisėtos turtinės naudos ar išvengti nuostolių kitų visuomenės grupių sąskaita (Piesliakas V. Ekonominiai nusikaltimai Europos valstybių bei JAV teisėje // Lietuvos policijos akademijos mokslo darbai. 1993. T.1.)

Bendra ekonominio nusikaltimo samprata - 3 Anot Vokietijos profesoriaus Tiedemano, ekonominiai nusikaltimai yra dviejų rūšių: • 1) Nusikaltimai valstybiniam ekonominiam valdymui (valstybės interesams ekonomikoje). • Pagal LR BK į šią grupę įeitų įvairūs valstybės nustatytų taisyklių pažeidimai, pvz., kontrabanda, neteisėtas vertimasis ekonomine veikla, neteisėta įmonės veikla, vengimas mokėti mokesčius, netikrų pinigų paleidimas apyvarton, apgaulingas apskaitos tvarkymas ir kt.; • 2) Nusikaltimai ūkinės apyvartos dalyvių individualiems interesams. • Pagal LR BK į šią grupę įeitų nusikalstamas bankrotas, kredito panaudojimas ne pagal paskirtį, komercinis šnipinėjimas ir kt.

Kontrabanda (BK 199 str. 1 d.)Objektyvieji požymiai (lot. contra – prieš, bando – vyriausybės įsakas) • Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – prekių ir kitų daiktų gabenimo per Lietuvos valstybės sieną tvarka. Papildomos vertybės - finansų sistema, visuomenės saugumas. • Dalykas – daiktai, kuriems taikytinos muitinės priežiūros priemonėsir kurių vertė viršija 250 MGL. • Veika - neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną • Būdai – a) nepateikimasdaiktų muitinės kontrolei; b) kitoks šios kontrolės išvengimas • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo • Baigtumas priklauso nuo neteisėto gabenimo būdo (žr. toliau), bet nusikaltimo sudėtis priskiriama prie formaliųjų.

Kontrabandos dalykas • Kontrabandos dalyką sudaro į Lietuvos Respubliką arba iš Lietuvos Respublikos gabenami daiktai ir prekės, kuriems taikytini muitinės priežiūros priemonės. • Tokie daiktai ir prekės turi būti pristatytos į atitinkamą muitinės įstaigą ir deklaruojamos. Tokių daiktų ir prekių kiekybines ir kokybines charakteristikas nustato Europos bendrijų muitinės kodeksas. • Muitinės priežiūros priemonėsvidinės ES rinkos prekėms netaikomos

Kontrabandos dalyko vertė • Baudžiamajai atsakomybei už kontrabandą kilti būtina, kad neteisėtai gabenamų daiktų vertė viršytų 250 MGL dydžio sumą. Mažesnės vertės daiktų neteisėtas gabenimas užtraukia administracinę atsakomybę (ATPK 210 str.). • Kontrabandos dalyko vertė nustatoma pagal prekių muitinę vertę, kuri apskaičiuojama pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 1B-431 Dėl importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių patvirtinimo // Žinios, 2004.04.30, Nr.: 70- 2475; Žinios, 2004.05.05, Nr.: 75. • Jeigu kontrabandos dalyko vertei nustatyti reikalinga specialiųjų žinių, tai pavedama atlikti specialistui, o prireikus skiriamos atitinkamos ekspertizės.

Prekių ir daiktų deklaravimo būdai: • Raštu arba naudojant duomenų apdorojimo technines priemones(deklaracija ir kiti būtini dokumentai). • Žodžiu arba veiksmu, kuriuo rodomas noras pateikti muitinei daiktus. Toks deklaravimas yra ribojamas ir netaikomas komercinėms pervežimams. • Per žaliąjį arba raudonąjį kanalus.

Dažniausiai pasitaikantys kontrabandos būdai • Klastojami vežamo krovinio muitinės dokumentai, žymos, kodai, nurodomos neteisingos prekių kainos, svoris ir pan., tokiu būdu sumažinant mokėtinus mokesčius. • Prekės slepiamos sunkiai pasiekiamose krovinio vietose. • Gabenamos prekės chemiškai apdorojamos nuslepiant jų tikrąjį pobūdį, pvz., apdorojus spiritą kvapniomis medžiagomis, jis deklaruojamas kaip kita medžiaga, naudojama cheminėje pramonėje. • Muitinės pareigūnų papirkinėjimas, kad šie nuslėptų pažeidimą. • Prekės gabenamos ne per muitinės kontrolės postus neteisėtai kertant valstybės sienąir kt.

Daiktų gabenimo per valstybės sieną neteisėtumas • Daiktų ir prekių gabenimo į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos teisėtumą apsprendžia LR muitinės įstatymas (Žin., 2004.04.30, Nr.: 73-2517), kurio nuostatos savo ruožtu yra pagrįstos ES teisės aktais. • Tačiau pagal LR BK 199 str. gabenimas pripažįstamas kontrabanda, kai gabenami daiktai ar prekės: a) nepateikiami muitinės kontrolei arba b) kitaip išvengiama šios kontrolės.

Gabenimas per valstybės sieną kaip veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 43 “Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose”, p. 2.1. // Teismų praktika, 2004.03.01, Nr.: 20). • Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną, per muitinę arba ją apeinant. • Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, taip pat jų transportavimas naudojant vamzdynus, elektros linijas, vandentiekius, oro ar vandens sroves ir panašiai

Daiktų nepateikimas ir kitokiu muitinės kontrolėsišvengimas kaip kontrabandos būdai Pagal LAT senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo 2.2., 2.3 punktus • Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu (pavyzdžiui, daiktų paslėpimas iš anksto tam paruoštose slėptuvėse ir panašiai). • Kitokiu muitinės kontrolės išvengimu laikomas neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas. Tai apima ir daiktų deklaravimą žodžiu arba veiksmu, taip pat naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis atvejus.

Suklastotos muitinėsdeklaracijosirkitųdokumentų pateikimas kaip muitinės kontrolės vengimo būdas Pagal LAT senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo 2.3.1, 2.3.2 punktus • Muitinės deklaracijos suklastojimu laikomas žinomai neteisingų duomenų arba duomenų remiantis suklastotais dokumentais apie gabenamas prekes ar kitas vertybes (HS kodų, kiekio, vertės, turimų licencijų ar leidimų ir kt.) įrašymas į deklaraciją, taip pat tokių žinomai neteisingų duomenų patvirtinimas antspaudais ir panašiai. • Prie kitų dokumentų, kurie gali būti suklastoti ir panaudoti darant kontrabandą, priskiriami leidimai, licencijos, lengvatiniai prekių kilmės sertifikatai, sąskaitos–faktūros, sutartys, važtaraščiai ir kiti dokumentai.

Kontrabandos baigtumo momentasPagal LAT senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo 5 punktą • Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. • Kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami ne per muitinių postus, nusikaltimas yra baigtas nuo tų daiktų patekimo į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio juostos ribas momento. • Kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami į Lietuvos Respublikos teritoriją per muitines, nusikaltimas yra baigtas nuo jų įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nepateikimo muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento. • Kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami iš Lietuvos Respublikos teritorijos per muitines, nusikaltimas yra baigtas nuo nepateikimo jų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento.

Kontrabanda (BK 199 str. 1 d.) Subjektyvieji požymiai • Pakaltinamumas • Tiesioginė tyčia • Kaltininkas supranta, kad per valstybės sieną gabena privalomus deklaruoti daiktus, nepateikdamas jų kontrolei ar kitaip vengdamas šios kontrolės, ir nori taip veikti. • Kaltinimas kontrabanda visada turi suponuoti išvada, kad gabentojas sąmoningai nepateikė daiktų kontrolei, žinodamas apie pareigą pateikti, ar kitaip sąmoningai vengė kontrolės. Tai svarbi nuostata, nes komerciniuose pervežimuose, prekių gabentojas (vairuotojas) ir deklaracijų ir kitų dokumentų pildytojas – tai skirtingi asmenys. Vairuotojas gali nieko nežinoti apie gabenamų prekių melagingą deklaravimą, apie suklastotus dokumentus ir pan.

Uždraustų ar ribotos apyvartos daiktų kontrabanda (LR BK 199 str. 2 d.) LAT senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimas, p.3.4. • Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų medžiagų arba kitų strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda visais atvejais užtraukia baudžiamąją atsakomybę nepriklausomai nuo jų gabenimo masto ir kiekio

Uždraustų ar ribotos apyvartos daiktų kontrabanda (LR BK 199 str. 2 d.) - 2 • BK 199 str. 2 dalis šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir kitų nurodytų medžiagų gabenimo per valstybės sieną neteisėtumą sieja ne tik su muitinės kontrolės vengimu, bet ir su leidimo neturėjimu. Todėl net ir pateikus muitinės tikrinimui šiuos daiktus, bet neturint leidimo, taikoma BK 199 str. 2 dalis. • BK 199 str. 2 dalis taikoma ir tais atvejais, kai minėti daiktai (neturint leidimo) gabenami per Lietuvos valstybės sieną į ES valstybę arba iš tokios valstybės į Lietuvą. Tokiais atvejais muitinės procedūros iš viso netaikomos, tačiau tai nepaneigia minėtos rūšies kontrabandos nusikaltimo.

Bendrininkavimo kontrabandoje klausimai - 1 Pagal LAT senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo 4 punktą • Kontrabanda, padaryta bendrininkaujant, kvalifikuojama be nuorodos į BK 24 straipsnį tada, kai du ar daugiau asmenų bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti arba užbaigti, ir kiekvienas bendrininkas tiesiogiai padaro bent dalį BK 199 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos • Jeigu asmuo tiesiogiai nedalyvavo padarant BK 199 straipsnio dispozicijose numatytų veikų, tačiau organizavo, kurstė arba (ir) padėjo daryti šiuos nusikaltimus kitiems asmenims, jo veika papildomai kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio atitinkamą dalį arba dalis. • Jeigu kontrabandos dalyko gabenimas realizuojamas per asmenį, nežinantį apie organizatoriaus nusikalstamą kėslą, asmuo, organizavęs tokį gabenimą, laikomas nusikaltimo vykdytoju.

Bendrininkavimo kontrabandoje klausimai – 2 Pagal LAT senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo 4 punktą • Kai kontrabandą padaro organizuota grupė visų dalyvių veikos kvalifikuojamos be nuorodos į BK 24 straipsnį. • Kai kontrabandą padaro asmenys, susivieniję į nusikalstamą susivienijimą, visų jų veikos kvalifikuojamos pagal BK 199 ir 249 straipsnius.

Bendrininkavimo kontrabandoje klausimai – 3 Pagal LAT senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo 4 punktą • Kai muitinės, pasienio policijos ir kitų tarnybų darbuotojai pagal susitarimą su kontrabandą darančiais asmenimis praleidžia kontrabandos dalyką per muitinę ar valstybės sieną, jų veikos kvalifikuojamos pagal sutaptį ir už atitinkamą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.

Kai kurie kontrabandos kvalifikavimo klausimai - 1 Pagal LAT senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo 7 punktą • Neteisėtas privalomų pateikti muitiniam tikrinimui daiktų gabenimas, taip pat šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ….. gabenimas be leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, susijęs su neteisėtu Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimu, kvalifikuojamas pagal BK 199 straipsnio 1 ar 2 dalį ir BK 291 straipsnio 1 dalį.

Kai kurie kontrabandos kvalifikavimo klausimai - 2 Pagal LAT senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo 7 punktą • Suklastotos muitinės deklaracijos ar kitų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai įforminti ir atlikti, pateikimas kvalifikuojamas tik pagal BK 199 straipsnio 1 ar 2 dalį. Tačiau asmuo, suklastojęs muitinės deklaraciją ar kitą dokumentą ir pateikęs juos muitiniam tikrinimui, atsako pagal BK 199 straipsnio 1 ar 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 ar 2 dalį. • Asmuo, žinomai suklastojęs muitinės deklaraciją ar kitą dokumentą, reikalingą kontrabandai padaryti, jei muitiniam tikrinimui ją pateikė kitas asmuo, atsako kaip kontrabandos bendrininkas, ir jo veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio atitinkamą dalį, BK 199 straipsnio 1 ar 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 ar 2 dalį.

Kai kurie kontrabandos kvalifikavimo klausimai - 3 Pagal LAT senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo 7 punktą • Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtas gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ir jų neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (kontrabanda) kvalifikuojamas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir atitinkamai pagal BK 253, 256, 259, 260, 266, 267 straipsnius.

Kai kurie kontrabandos kvalifikavimo klausimai - 4 Pagal LAT senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo 7 punktą • Iš anksto nepažadėtas žinomai kontrabandos būdu gauto turto įgijimas, naudojimas ir realizavimas kvalifikuojamas pagal BK 189 straipsnį. • Jeigu šie veiksmai buvo pažadėti iki kontrabandos nusikaltimo padarymo, veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 1 ar 2 dalį.

Muitinės apgaulė (BK 199-1 str.) Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30) 1. Tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Muitinės apgaulės (BK 199-1 str.) normos paskirtis • Muitinės apgaulės norma kriminalizuoja veiką neteisėtai įvežant iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką daiktus, kurie yra privalomi pateikti muitinei. • Turima galvoje atvejai, kai, pvz., prekės, skirtos Lietuvos rinkai, įvežamos į ES per kitą valstybę, tarkim, per Vengriją, bet muitinei prekės turi būti pateiktos Lietuvoje. Tačiau Lietuvoje šios kontrolės išvengiama. • Pagal BK 199-1 str. neteisėtumas pasireiškia tuo, kad šie daiktai nepateikiami Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei arba kitaip išvengiama šios kontrolės. • Įvežamų daiktų vertė turi viršyti 250 MGL dydžio sumą (kitaip taikomos ATPK 209, 209-1 ar 209-2 str.).

Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos (LR BK 200 str.) 1. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimo iš Lietuvos Respublikos (LR BK 200 str.) normos paskirtis • Ši norma kriminalizuoja veiką, kai prekės, kurios pagal tranzito ar eksporto dokumentus turi būti išvežamos iš Lietuvos Respublikos, iš tikrųjų neišvežamos ir realizuojamos vietinėje rinkoje. • Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina, kad prekių vertė viršytų 250 MGL (jeigukitaip, taikomas ATPK 209-3 str.). • Ši veika leidžia išvengti mokesčių, kuriuos privalu mokėti pagaminus prekes vietinei rinkai.

Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis normos (199-2 str.) Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30) 1. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis normos (199-2 str.) paskirtis • Šioje normoje kriminalizuoti pažeidimai įgyjant, laikant, gabenant, siunčiant, naudojant ar realizuojant akcizais apmokestinamas prekes. • Akcizais apmokestinamų prekių rūšys ir jų gaminimo, laikymo ir t.t. tvarką nustato LR 2001 m. spalio 30 d. Akcizų įstatymas Nr. IX-569. • Prie akcizinių priskiriamos etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai; apdorotas tabakas; energetiniai produktai (pvz., kuras); elektros energija. • Baudžiamajai atsakomybei kilti prekių vertė turi viršyti 250 MGL dydžio sumą (kitaip taikomas ATPK 163-2 str.) • Minėtos veikos paprastai padaromos norint išvengti akcizų sumokėjimo

Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla (LR BK 202 str. 1 d.)Objektyvieji požymiai • Įstatymo saugoma vertybė – vertimosi ekonomine veikla tvarka. • Veika - neteisėtas (neturint licencijos ar kitokiu neteisėtu) būdu) vertimasis ekonomine veikla • Būdai: tai daroma 1) versliškai arba2) stambiu mastu • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakingas gali būti tiek individualiai veikiantis asmuo, tiek ir įmonės vadovas ar kitoks įgaliotas atstovas. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo • Baigtumas – nuo momento, kai ekonomine veikla pradėta verstis versliškai ar stambiu mastu

Ekonominės veiklos samprata Ekonominės veiklos esminiais bruožais yra: • Jos ekonominis pobūdis arba, kitaip tariant, tai, kad iš veiklos gaunamos pajamos • Tęstinis (nevienkartinis) veiklos pobūdis

Ekonominės veiklos rūšys • Ūkinė veikla- gamyba ir paslaugų teikimo sfera • Komercinė veikla - prekyba ir tarpininkavimas • Finansinė veikla – bankininkystė, draudimas • Profesinė veikla - tam tikrų individualių paslaugų, reikalaujančių specifinių įgūdžių ir žinių teikimas (teisininko, mediko, auditoriaus, repetitoriaus veikla ir pan.).

Ekonominės veiklos legalumas • Vertimasis ekonomine veikla leidžiamas tik atitinkamai ją įteisinus bei mokant įstatymais numatytus mokesčius: • Įsteigus įmonę arba • Gavus verslo liudijimą • Gavus atitinkamą leidimą verstis profesionalia veikla • Tam tikroms veiklos rūšims verstis būtina gauti licenciją. • Licencijuojamų veiklų rūšis nustato atitinkami įstatymai ir vyriausybės nutarimai

Baudžiamosios ir administracinės atsakomybės takoskyra • Vertimasis ekonomine veikla jos atitinkamai neįteisinus arba neturint licencijos, kai ji būtina, užtraukia administracinę arba baudžiamąją atsakomybę. • Baudžiamoji atsakomybė numatyta tik už stambiu mastu arba versliškai vykdomą ekonominę veiklą. Nesant šių požymių taikoma administracinė atsakomybė.

Veiklos stambaus masto ir versliškumo požymiai • Stambaus masto ir versliškumo požymiai nėra apibrėžti įstatyme ir nustatinėjami atsižvelgiant į bylos aplinkybes. • Versliškumo požymis turėtų būti suprastas ne kaip veiklos tęstinumas ar nevienkartiškumas, bet kaip didelės pastangos organizuojant verslą, išvystyta jo struktūra ir pan. • Stambus mastas nustatinėjamas atsižvelgiant į gaunamų pajamų dydį (ankstesnis BK siejo stambų mastą su 500 MGL dydžio metinėmis pajamomis)

Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla (LR BK 202 str. 1 d.)Subjektyvieji požymiai: • Pakaltinamumas • Tiesioginė tyčia • Kaltininkas supranta, kad neteisėtai (neturėdamas licencijos ar neįteisinęs savo veiklos) verčiasi ekonomine veikla, ir nori taip veikti

Uždraustos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos baudžiamumas • Vertimasis uždrausta ekonomine veikla užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 202 str. 2 d. • Kokia ekonominė veikla priskirtina prie uždraustų, nėra aišku. • Ekonominių įstatymų paskirtis – ne uždrausti, bet leisti verstis ekonominėmis veiklomis ir sureguliuoti vertimosi tvarką. Jeigu kokia nors veikla uždrausta, jos apskritai negalima vadinti ūkine, komercine, finansine arba profesine.

Neteisėtaviešojo juridinio asmens veikla(LR BK 203 str. 1 d.)Objektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė – vertimosi ekonomine veikla tvarka. • Veika – vertimasis viešojo juridinio asmens steigimo dokumentuose nenumatyta veikla stambiu mastu • Asmens, trauktino atsakomybėn, specialieji požymiai: atsako tik viešojo juridinio asmens vadovas ar kitas įgaliotas atstovas. Atsakomybės subjektu yra ir pats juridinis asmuo • Baigtumas – nuo steigimo dokumentuose nenumatytos veiklos pradžios

LR CK 2.34 straipsnis. Viešieji ir privatieji asmenys • 1. Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. • 2. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.). • 3. Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas - tenkinti privačius interesus.

LR CK 2.74 straipsnis. Juridinių asmenų teisnumas • 1. Privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė. • 2. Viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t.y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.

Steigimo nenumatytos veiklos samprata • Nors 203 str. 1 d. dispozicijoje nesukonkretintas steigimo dokumentuose nenumatytos veiklos pobūdis, tačiau logiška būtų išvada, jog baudžiamoji atsakomybė numatyta ne už bet kokios, o tik už ekonominio pobūdžio veiklos vykdymą • Tokią išvadą galima padaryti dėl nagrinėjamo nusikaltimo vietos LR BK struktūroje – XXXI skyriuje numatytos veikos yra priešingos ekonomikai ir verslo tvarkai. • Baudžiamajai atsakomybei kilti taip pat būtinas stambus veiklos mastas.

Neteisėtaviešojo juridinio asmens veikla(LR BK 203 str. 1 d.)Subjektyvieji požymiai: • Pakaltinamumas • Tiesioginė tyčia • Kaltininkas supranta, kad būdamas viešojo juridinio asmens vadovu ar kitu įgaliotu atstovu ir veikdamas jo vardu, vykdo steigimo dokumentuose nenumatytą veiklą, ir nori taip veikti

Juridinio asmens naudojimas neteisėtai veiklai nuslėpti (LR BK 203 str. 2 d.)Objektyvieji požymiai • Įstatymo saugoma vertybė – vertimosi ekonomine veikla tvarka. • Veikos (alternatyvios): • 1) juridinio asmens (tiek viešojo, tiek ir privataus), naudojamo neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimas arba • 2) vadovavimas tokiam juridiniam asmeniui, po jo iškabą organizuojant neteisėtą veiklą • Asmens, trauktino atsakomybėn, specialieji požymiai: atsako tik juridinio asmens steigėjas arba vadovas. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo • Baigtumas – nuo juridinio asmens, naudojamo neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimo arba vadovavimo jam pradžios

Neteisėtos veiklos, vykdomos po juridinio asmens iškaba, samprata ir galimos rūšys 203 str. 2 d. minima neteisėta veikla turėtų būti suprantama kaip baudžiamojo kodekso ar administracinės teisių pažeidimų kodekso uždrausta veikla: • prostitucija, pornografijos gaminimas arba platinimas; • prekyba žmonėmis, nelegalus žmonių gabenimas į užsienį ir iš užsienio, kontrabanda; • vogtų automobilių arba jų dalių pardavinėjimas; • šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų arba narkotikų gaminimas arba platinimas; • piratinių diskų arba kompiuterinių programų gaminimas arba platinimas; • sukčiavimas ir kt.

Juridinio asmens naudojimas neteisėtai veiklai nuslėpti (LR BK 203 str. 2 d.)Subjektyvieji požymiai • Pakaltinamumas • Tiesioginė tyčia • Kaltininkas supranta, kad steigia juridinį asmenį, kuris bus naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti, arba vadovauja tokiam juridiniam asmeniui, ir nori taip veikti

Juridinio asmens naudojimo neteisėtai veiklai nuslėpti normos taikymo ypatumai • Neteisėtos veiklos mastas palyginti su teisėta juridinio asmens veikla turi būti pakankamai reikšmingas. Tai neturi būti mažareikšmė ir nedaug pelno atnešanti veikla. • Pagal BK 203 str. 2 d. atsako tik juridinio asmens steigėjai ir vadovai (oficialūs ir neoficialūs). Kartu tokie asmenys atsako ir pagal tuos BK straipsnius, kurie numato atsakomybę už neteisėtą veiklą – už kontrabandą, pelnymąsi iš prostitucijos, nusikalstamu būdu gauto turto realizavimą ir kt. • Antraeiliai juridinio asmens darbuotojai, tiesiogiai atliekantys neteisėtą veiklą, atsako tik už šią neteisėtą veiklą, pvz., tik už kontrabandą, pelnymąsi iš prostitucijos ar kt. • Pagal BK 203 str. 2 d. kartu su fiziniais asmenimis atsakomybėn gali būti patrauktas ir juridinis asmuo.

Neteisėtas alkoholinių gėrimų gaminimas, laikymas, realizavimas (BK 201 str. 1 d.)Objektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – vertimosi ekonomine veikla, susijusia su alkoholinių gėrimų gaminimu, eksportu, importu, prekyba, tvarka. Papildoma vertybė - žmonių sveikata. • Dalykas - namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, nedenatūruotas, denatūruotas ar techninis etilo alkoholis, jų skiediniai, taip pat aparatai namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. • Veikos (alternatyvios) – neteisėtas (neturint atitinkamos licencijos) realizavimo tikslais atliekamas gaminimas, laikymas, gabenimas arba realizavimas. • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. • Baigtumas – veikos atlikimo momentas (formalioji sudėtis)

LR alkoholio kontrolės įstatymo 10 straipsnis Lietuvos Respublikoje draudžiama gaminti namų gamybos alkoholinius gėrimus, išskyrus fizinių asmenų asmeniniam naudojimui (t.y. ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams tenkinti) gaminamus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18 procentų (alaus - ne didesnė kaip 9,5 procento).

Alkoholiniai gėrimai kaip nusikaltimo dalykas–1Namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo samprata • Namų gamybos stipriu alkoholiu gėrimu laikoma vadinama naminė degtinė – tai alkoholinis gėrimas, gaminamas namudiniu būdu per specialius aparatus distiliuojant grūdų, bulvių, runkelių, vaisių, cukraus ir kitų produktų ir jų mišinių raugą. • Stipriu pripažįstamas tik toks namų gamybos gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų (LR BK 212 str. 2 d.)

Docentas dr. Oleg Fedosiuk olfed@mruni.lt