Vida Vobekienė LKKA , 2005

1. Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas Lietuvos didžiųjų miestų vidurinių mokyklų mokinių fizinio aktyvumo (FA) projektas - 2005 Vida Vobekienė LKKA, 2005

2. Projektą vykdė • Milda Laurutėnaitė – KKSD, projekto iniciatorė, organizacinių klausimų konsultantė • Aida Gaižauskienė – LKKA lektorė, projekto vadybininkė, fizinio aktyvumo šeimoje tyrimų vadovė • Dr. Aušra Griciūtė – LKKA docentė, FA motyvacijos tyrimų vadovė • R.Vaitkevičius – VDU, statistinės duomenų analizės vadovas • Dr. Vida Volbekienė – LKKA docentė, projekto vadovė, fizinio aktyvumo tyrimų vadovė

3. PadėkaKūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės už suteiktą finansinę paramą įgyvendinant šį projektą, LKKA sporto edukologijos fakulteto studentams savanoriškai padėjusiems vykdyti projektą.

4. Tyrimo imties planavimas ir sudarymas Pagal 2001 Lietuvos gyventojų surašymo duomenis nustatyta 11- 18 metųamžiaus imties apimtis • Lyties, • amžiaus ir • miesto grupėse. Suplanuota bendroji nacionalinės imties apimtis – 2048 respondentai

5. BLVM reprezentuojančių 5 didžiuosius Lietuvos miestusatranka Į atranką neįtrauktos mokyklos: • labai didelės (patenkančios į 10% didžiausių mieste), • labaimažos (patenkančios į 10% mažiausių mieste), • Specialiosios (pvz.,profesinės, nacion. mažumų), • Esančiosgeografiškai akivaizdžioje miesto periferijoje, • Daugiau nei viena patekusi į atrankąiš to paties miesto rajono

6. BLVM reprezentuojančių 5 didžiuosius Lietuvos miestusatranka(tęsinys) Kitų mokyklų atranka atsitiktinė Atrinkta : • Vilniuje -6, • Kaune - 4, • Klaipėdoje -2, • Šiauliuose – 1, • Panevėžyje – 1 ____________________________________________________ Iš viso:14BLVM mokyklų

7. Mokinių atranka pagal klases mokyklose Patogioji atranka Apklausoje dalyvavo klasės: • atsižvelgiant į pamokų tvarkarštį, • mokyklos administracijos sudarytas galimybes. Iš viso apklausta 2319 mokinių • Dėl nepatikimų atsakymų, dalis anketų atmesta Statistinei analizei buvo įvestos2243 anketos

8. Tyrimo imties patikrinimas ir korekcija Atlikus pirminę duomenų analizę, pastebėtas procentinio santykio neatitikimas tarp: • 9 – 11 ir 5-6 klasių tiriamosios imties ir atrinktose mokyklose esamo mokinių skaičius klasėse

9. Tyrimo imties patikrinimas ir korekcija(tęsinys) Siekiant geresnio imties reprezentatyvumo tiriamos populiacijosatžvilgiu, pagrindiniai kriterijai mažinant imtį: • Pastebėtų klaidų skaičius anketose, • Neatsakytų klausimų skaičius.

10. Tyrimo imties patikrinimas ir korekcija(tęsinys) • Imties dalių tarpusavio proporcijos buvo priartintos prie tiriamos populiacijos proporcijų ir padidėjo duomenųšvarumas bei kokybė • Gautoji imtis buvo sąlyginai pavadinta nacionaline (didžiųjų miestų bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų) imtimi. • Nacionalinėje didžiųjų miestų imtyje liko 1704 mokiniai.

11. Tiriamosios imties charakteristika:pasiskirstymas pagal lytį Skirtumaitarp tiriamosios imties ir M bei B skaičiaus tirtose mokyklose(%) < 0,5%.

12. Tiriamosios imties charakteristika:pasiskirstymas pagal miestus Skirtumaitarp tiriamosios imties ir mokiniųskaičiaus mokyklose(%) < 0,6%

13. Tiriamosios imties charakteristika:pasiskirstymas pagal klases Skirtumaitarp tiriamosios imties ir mokyklose mokiniųskaičiaus (%) < 0,8%.

14. Tyrimo data ir anketinės apklausos metodas • Data - 2005 metų balandžio mėn. Anketinė apklausa – IPAQ anketa(Ainsworth et al.,2000): • Didelis FA(didelės fizinės pastangos, trukmė> nei 10 minučių), • Vidutinis FA(vidutinės fizinės pastangos, trukmė> nei 10 min. ), • Ėjimas(trukmė> nei 10 min.), • Sėdėjimas(laiko trukmė/dieną), • Subjektyvi nuomonė apie asmeninį FA, • Skatinantys FA veiksniai ir trikdžiai.

15. Anketinės apklausos procedūra • Mokiniai supažindinti su anketinės apklausos tikslu, anketos turiniu, anketos pildymo eiga. • Anketinės apklausos metodas - interviu

16. Statistinės analizės metodai Aprašomosios statistikos metodai: • nominalinių ir ranginių kintamųjų kategorijų dažniai ir procentai, • kiekybinių kintamųjų vidurkiai, standartiniai nuokrypiai ir medianos.

17. Statistinės analizės metodai (tęsinys) Naudoti statistiniai kriterijai: • t-kriterijus[lyginant kiekybinio kintamojo (kai kada ir ranginio) vidurkius dvejose grupėse]; • chi-kvadratų kriterijus(lyginant nominalinio arba ranginio kintamojo skirstinius dvejose ir daugiau grupių, tikrinant, ar yra dviejų nominalinių arba nominalinio ir ranginio kintamojo statistinis ryšys); • dispersinė analizė(lyginant kiekybinio kintamojo vidurkius trijose ir daugiau imčių) Naudojant post-hoc kriterijus –[poriniams lyginamų imčių vidurkių palyginimams ( Games-Howell ir Scheffe kriterijus)].

18. Statistinės analizės metodai (tęsinys) Naudoti statistinio ryšio koeficientai: • Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientas(įvertinant dviejų ranginių kintamųjų ryšį) • Kendalo tau-b ir tau-c ranginės koreliacijos koeficientai (tikrinant ranginius, turinčius nedidelį (ne >5) galimų skirtingų reikšmių kintamuosius) • Somerio d koeficientas(kai aišku, kuris iš 2-jų kintamųjų yra priklausomas,kuris – nepriklausomas)

19. Statistinės analizės metodų pagrindimas Atsižvelgta į : •  beveik visi tyrimo kintamieji yra nominaliai arba ranginiai, • ranginiai kintamieji dažniausiai turi nedidelį kategorijų (galimų skirtingų reikšmių) skaičių, • kiekybinių kintamųjų yra nedaug ir jų skirstiniai reikšmingaiskiriasi nuo normaliojo; • kiekybiniai kintamieji(didelio, vidutinio fizinio aktyvumo, ėjimo dienų skaičius ir trukmė per savaitę) pasižymi didele matavimo paklaida.

20. Statistinė aprašomoji analizė atlikta naudojant • SPSS, • Exel programas

21. Lietuvos didžiųjų miestų vidurinių mokyklų mokinių fizinio aktyvumo (FA) projekto - 2005REZULTATAI

22. Sutrumpinimai • FA – fizinis aktyvumas • DFA – didelis fizinis aktyvumas (didelio intensyvumo fizinis aktyvumas, kurio trukmė vienu kartu ilgesnė nei 10 minučių per 1 dieną) • VFA – vidutinis fizinis aktyvumas (vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, kurio trukmė ilgesnė nei 10 min. per 1 dieną) • SSFA – sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas – vidutinio intensyvumo > 1 val. kiekvieną dieną (ACSM, 1996; PSO, 2003)

23. FA dažnis (dienų sk./sav. mediana ) ir dažniausia laiko sėdint trukmė (val./ per 1 savaitės dieną) FA didesnis B nei M ( p<0,001), M ir B laikotrukmė sėdint nesiskiria (p = 0,27) Tolimesnė FA tyrimų analizė – pagal lytį

24. M ir B FA dažnis (d.sk./sav.)pagal klasę ir amžių • Tarp klasės ir amžiaus nustatyti stiprūs koreliaciniai ryšiai (Spirmeno koeficientas = 0,97). Komentaras: • Klasė ir amžius statistinėje analizėje praktiškai lygiaverčiai. Tolimesnėstatistinė analizėvykdoma pagal klasę Argumentas: • Klasė geriau atitinka tyrimo planavimą ir labiau įprasta mokyklos gyvenime.

25. DFAMokinių pasiskirstymas (%) pagal dienų skaičių per savaitę DFA dažnis (3 ir > d./sav.) daugiau būdingas B nei M (p < 0,001) Skirtumas M ir B pasiskirstymo lyties grupėse reikšmingas (P < 0,001 visose kategorijose!)

26. DFAMergaičių dažniausia laiko (val.) trukmė per 1 dieną/sav. DFA vidutinė laiko trukmė didėja pagal klasę (p< 0,001)

27. DFABerniukų dažniausia laiko trukmė (val.)per 1 dieną/sav. 8 - 11 B klasėse DFA vidutinė laiko trukmė didesnė nei 5 – 7 klasėse (p< 0,001)

28. VFAMokinių pasiskirstymas (%) pagal dienų skaičių/sav. B būdinga daugiau VFA dienų (4 ir >) per savaitę nei M (p < 0,001) Skirtumas M ir B pasiskirstymo lyties grupėse reikšmingas (P < 0,001 visose kategorijose!)

29. VFAMergaičių dažniausia laiko (val.) trukmė per 1 dieną/sav. pagal klasę Nuo 5 iki 11 klasės M VFA laiko trukmė iš esmės nesiskiria (p = 0,38)

30. VFABerniukų dažniausia laiko trukmė (val.)per 1 dieną/sav. Nuo 5 iki 11 klasės B VFA laiko trukmė pagal klasę nesiskiria (p = 0,07)

31. ĖjimasM ir B pasiskirstymas (%) pagal dienų skaičių per savaitę Ėjimas daugiau būdingas M nei B (p < 0,001) M ir B pasiskirstymo skirtumas lyties grupėse pagal dienų skaičių per savaitę reikšmingas (P < 0,001 visose kategorijose, netgi atmetus 7 dienas)

32. ĖjimasMergaičių dažniausia ėjimo laiko (val.) trukmė per 1 dieną/sav. pagal klasę Nuo 5 iki 11 klasės ėjimo laiko trukmė (val.) pagal klasę nesiskiria (p = 0,1)

33. ĖjimasBerniukų dažniausia laiko (val.) trukmė per 1 dieną/sav. Vidutinė ėjimo laiko trukmė reikšmingai skiriasi (p = 0,013): 7-toje – mažiausia, 8 – je klasėje didžiausia

34. Laiko trukmė sėdintM ir B dažniausia praleisto laiko (val.)sėdint trukmė per 1 dieną/sav. M ir B vidutinio laiko trukmė sėdint nesiskiria (p = 0,324) M ir B pasiskirstymo skirtumas lyties grupėse reikšmingas (p< 0,001).

35. SSFA M ir B pasiskirstymas (%) pagal klases M ir B pasiskirstymo skirtumas (%) pagal klases statistiškai nereikšmingas (M - p = 0,12; B - p = 0,60)

36. SSFAMergaičių, berniukų ir bendras mokinių skaičius SSFAbūdingas tiktai 9,8% M ir 18,6% B (p < 0,001) !!!

37. Subjektyvi M ir B nuomonė apie jų kasdieninį FA Tarp M ir B subjektyvios nuomonės skirtumas statistiškai reikšmingas (p < 0,001): B apie savo FA turi geresnę nuomonę nei mergaitės.

38. Mergaičių, kurioms būdingas SSFA,pasiskirstymas (%) pagal miestus Statistiškai reikšmingo skirtumo nėra (chi-kvadratu (4) = 3,09, p = 0,543; Šiauliai p = 0,088)

39. Berniukų, kuriems būdingas SSFA,pasiskirstymas (%) pagal miestus Statistiškai reikšmingo skirtumo nėra(p = 0,196)

40. Mergaičių FA ir sėdėjimo dažniausia laiko (val.) trukmė per 1 dieną/sav. pagal miestus Skirtumai labai nedideli, tačiau statistiškai reikšmingi (naudota vieno faktoriaus dispersinė analizė, p < 0,097 – 0,001)

41. Berniukų FA ir sėdėjimo dažniausia laiko (val.) trukmė per 1 dieną/sav. pagal miestus Skirtumai labai nedideli, tačiau statistiškai reikšmingi (naudota vieno faktoriaus dispersinė analizė, p < 0,004 – 0,001)

42. Apibendrinimas • 5 – 11 klasių berniukų fizinio aktyvumo dažnis ir trukmė yra didesni nei mergaičių. • Analizuojant mokinių fizinį aktyvumą, tarp klasės ir mokinių amžiaus yra labai stiprus ryšys. Tikslinga mokinių fizinio aktyvumo analizė yra pagal klases, nes tai labiau atitinka mokyklos tradicijas. • Aukštesniųjų klasių mergaičių ir berniukų didelio fizinio aktyvumo dažnis ir trukmė didesni nei žemesniųjų, o vidutinio fizinio aktyvumo – nesiskiria. • Mergaičių ir berniukų laiko sėdint trukmė nesiskiria. Dažniausia sėdėjimo trukmė 8 – 9 valandos per dieną. • 5 – 11 klasių mokinių sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas būdingas tik 9,8% mergaičių ir 18,6 % berniukų. • Mergaičių ir berniukų subjektyvi nuomonė apie asmeninį fizinį aktyvumą yra geresnė, neatitinkanti realaus fizinio aktyvumo. • Mergaičių ir berniukų, gyvenančių didžiuosiuose Lietuvos miestuose sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo dažnis ir trukmė iš esmės nesiskiria.

43. IŠVADA • Daugumos 5 – 11 klasių mergaičių (90%) ir berniukų (80%) kasdieninio fizinio aktyvumo intensyvumas, dažnis ir trukmė neatitinka PSO (2003) sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo rekomendacijų. • Didžioji dauguma Lietuvos mokinių patiria fizinio pasyvumo sveikatos rizikos veiksnį.

44. Kas įtakoja vaikų ir jaunimo FA? Biologiniai veiksniai • Genetiniai ?, • Lytis • Neaišku - ryšiai tarp motorinių įgūdžių ir FA lygio (su amžiumi motoriniai įgūdžiai tobulėja, o FA - nyksta)

45. Kas įtakoja vaikų ir jaunimo FA? (tęsinys) Biologiniai veiksniai NB!Silpnoji vieta -Psichologinis ir biologinis puberteto poveikis paauglių FA?

46. Kas įtakoja vaikų ir jaunimo FA? (tęsinys) Psichologiniai veiksniai • Bendro pobūdžio apie FA - žinios, įsitikinimai, požiūriai–silpnai įtakoja FA, tačiau ... • ...Specifiniai - įsitikinimai, žinios, apie asmeninį FA + pasitikėjimas asmeniniais gebėjimais tapti FA – stipriai įtakoja FA elgseną

47. Kas įtakoja vaikų ir jaunimo FA? (tęsinys) Psichologiniai veiksniai • NB!Silpnoji vieta- specifinių psichologinių požymių įtakojančių vaikų ir jaunimo FA, nustatymas, psichologinio FA modelio (pvz. vidinės FA motyvacijos) sukūrimas

48. Kas įtakoja vaikų ir jaunimo FA? (tęsinys) Socialiniai ir kultūriniai veiksniai • Stipri tėvų ir bendraamžių įtaka Su amžiumi įtaka tėvų - silpnėja, bendraamžių - stiprėja Pažangumas ir FA – nėra ryšio

49. Kas įtakoja vaikų ir jaunimo FA? (tęsinys) Socialiniai ir kultūriniai veiksniai • NB!Silpnoji vieta. Kokia mokytojų, jaunimo lyderių, gydytojų, sporto (sportininkų ir sp. rezultatų) įtaka vaikų ir jaunimo FA? Ar yra ir kokia socialinio ekonominio statuso įtaka FA?

50. Kas įtakoja vaikų ir jaunimo FA? (tęsinys) Fizinės aplinkos veiksniai • Metų sezonai, savaitės dienos, • Laikas praleistas lauke (stipri koreliacija su FA), • TV – kiekvienas vaikas vidutiniškai 24 val./sav. prie TV, TV ir FA – nenustatytas ryšys, TV ir nutukimas – stiprus ties. koreliacinis ryšys • FA programų gausa, įranga ir FA: suaugusieji - nustatytas ryšys, vaikai ir jaunimas – netyrinėta.