Tema: Mokslinė komunikacija Dr. Lina Šarlauskienė

1. Tema: Mokslinė komunikacija Dr. Lina Šarlauskienė

2. Temos tikslas • Šios temos tikslas – suteikti žinių apie mokslinės komunikacijos rūšis ir priemones, šiuolaikinės interaktyvios mokslinės komunikacijos ypatybes ir plėtrą Lietuvoje bei ugdyti gebėjimus pasinaudoti šiuolaikinės mokslinės komunikacijos teikiamomis galimybėmis, skatinti domėtis interaktyvios mokslinės komunikacijos procesais ir dalyvauti jų plėtroje.

3. Įgyjami gebėjimai • Susipažinę su temoje pateikta medžiaga: • sužinosite mokslinės komunikacijos (MK) rūšis, perduodamos informacijos pranašumus ir trūkumus, naujus MK modelius, šiuolaikinės mokslinės leidybos strategiją ir mokslinių leidinių platinimo procesus; • išmoksite naudotis šiuolaikinės MK pranašumais ir mokslinės informacijos paieškos priemonėmis; • gebėsite suvokti interaktyvios MK ir šiuolaikinės mokslinės leidybos sistemą, efektyviau panaudoti jos teikiamas galimybes.

4. Mokslinės komunikacijos samprata Komunikaciją reiktų suprasti kaip procesą, reikalingą socialinio gyvenimo analizei. Mokslinė komunikacija – intelektuali ir kūrybinė veikla, kurios pagrindiniai tikslai siejami su naujų žinių vystymu, mokymu, sukurtų žinių platinimu visuomenėje.

5. Mokslinės komunikacijos rūšys • Mokslinę komunikaciją galima skirstyti į tokias rūšis: • formali,  • neformali, • pusiau formali. • Pastaruoju metu vystosi interaktyvi mokslinė komunikacija.

6. Formali mokslinė komunikacija • Formalios MK priemonės: moksliniai straipsniai, disertacijos, tezės ir kt. • Formali MK svarbi dėl atliekamų funkcijų: • saugo autorių teises; • užtikrina mokslinio darbo kokybę; • užtikrina mokslinių tyrimų matomumą; • užtikrina ilgalaikį mokslinių tyrimų ir gautų rezultatų išsaugojimą; • suteikia mokslinį pripažinimą autoriui.

7. Formali mokslinė komunikacija • Pranašumai: • informacija plačiai skleidžiama skaitytojams; • informacija yra išsami: metodų aprašymai, lentelės, diagramos, rezultatai ir kt.; • dokumentuose informacija patikrinta ir kritiškai įvertinta; • dokumentai lengvai prieinami; • publikuoti dokumentai yra viena svarbiausių akademinio darbo rodiklių, parodo autoriaus darbų reikšmę.

8. Formali mokslinė komunikacija • Trūkumai: • gaunama ne pati naujausia informacija; • iškilus klausimams, sudėtinga juos išsiaiškinti; • informacijos įvertinimas ir publikavimas užtrunka pusmetį ir ilgiau;   • reikalingų dokumentų suradimas ir gavimas gali pareikalauti laiko, įgūdžių ar net lėšų.

9. Neformali mokslinė komunikacija • Neformalios komunikacijos priemonės: asmeniniai kontaktai su kolegomis, mokslinės diskusijos, seminarai, konferencijos ir kt. • Pranašumai: • gaunama pati naujausia dar nepublikuota informacija; • abipusis bendradarbiavimas padeda suprasti tikrą informacijos poreikį, jos svarbumą; • suprastina ir palengvina informacijos perdavimą tarp žmonių, dirbančių skirtingose mokslo srityse; • lengva bendrauti.

10. Neformali mokslinė komunikacija • Trūkumai: • tokios komunikacijos priemonės ne visiems prieinamos; • dėl informacijos trūkumo ar kalbinio barjero galimas neteisingas reiškinio ar dalyko supratimas; • sunku palaikyti pokalbį jeigu nepakanka žinių; • ne visuomet pakankamai užtikrinama kokybė.

11. Pusiauformali mokslinė komunikacija Pusiau formalios MK priemonės yraelektroninis paštas, elektroninės konferencijos, virtualios diskusijos ir kt., kurios gyvuoja informacinių technologijų dėka.

12. Pusiauformali mokslinė komunikacija • Pranašumai: • bendradarbiavimas tarp mokslininkų neapribotas geografiniu ir laiko aspektu, t.y. nepriklauso nuo vietos, atstumo ir laiko; • lengva persiųsti dokumentus; • dokumentus galima atsispausdinti arba išsaugoti; • tomis pačiomis priemonėmis galima analizuoti gautus dokumentus, konsultuotis, recenzuoti ir diskutuoti. • Trūkumas - ne visuomet užtikrinama informacijos kokybė ir patikimumas.

13. Pusiauformali mokslinė komunikacija Šios komunikacijos priemonės susijusios su besivystančia interaktyvia moksline komunikacija. Visos mokslinės komunikacijos rūšys ir priemonės tarpusavyje yra susijusios ir sudaro bendrą, integruotą mokslinės komunikacijos sistemą.

14. Mokslinės komunikacijos priemonės

15. Interaktyvi mokslinė komunikacija • Pranašumai: • Gali būti kuriami ir platinami įvairūs duomenys: formalios ir neformalios MK priemonės, hiperteksto, multimedijos ir kitų rūšių dokumentai, kompiuterinės programos, galimybė pasirinkti dokumentus pagal vartotojo individualius poreikius; • Metaduomenų pritaikymas duomenų paieškai: turinio ir struktūros pasirinkimas pagal individualius poreikius, anotacijos ir komentarai,visų dokumentų rūšių klasifikacija, formalių ir neformalių dokumentų ar jų dalių citavimas;

16. Interaktyvi mokslinė komunikacija • Pranašumai: • Efektyvūs mokslinės komunikacijos procesai: • efektyvus, greitas ir nuoseklus dokumentų pateikimas ir recenzavimo sistema; • efektyvi ir veiksminga leidybos politika; • galimybė pasirinkti kalbą; • galimybė naudotis nuorodų sistema, susijusia su išoriniais šaltiniais; • visatekstė paieška; • individualus ir grupinis darbas, • daugiakryptė komunikacija; • ryšys tarp formalios ir neformalios komunikacijos.

17. Interaktyvi mokslinė komunikacija • Trūkumai: • Ne visi mokslininkai moka ar nori naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis; • Ne visi mokslininkai žino šiuolaikines informacijos paieškos sistemas ir jų galimybes; • Vangiai diegiamos šiuolaikinės elektroninės leidybos, informacijos platinimo ir mokslinės informacijos vertinimo sistemos.

18. Mokslinės komunikacijos strategijos • Mokslinė komunikacija ir e. leidyba, pagrįsta tradiciniais leidybos principais; • Mokslinė komunikacija ir e. leidyba, pagrįsta naujais leidybos modeliais, leidėjų bendradarbiavimu.

19. Tradicinė MK strategija • Tradicinė MK ir e. leidybos strategija remiasi spausdintos mokslinės periodikos leidybos principais: • mokslinių publikacijų turinio ir formos kokybės kontrolė užtikrinama tradicinėmis priemonėmis, • platinama informacija atitinka spausdintų leidinių struktūrą, • minimalios interaktyvumo, grįžtamojo ryšio, publikacijų formatoir paieškos pasirinkimo galimybės.

20. Tradicinė MK strategija Tradicinės MK ir leidybos tikslas – platinti patikimą mokslinę informaciją naujomis priemonėmis, kurios sudaro sąlygas pasiekti didesnę suinteresuotą auditoriją. Tai neturi didesnės įtakos mokslininkų ar leidėjų veiklai ir nekeičia pagrindinių mokslinės komunikacijos principų.

21. Alternatyvi MK strategija Alternatyvi MK ir e. leidybos strategija grindžiama naujais modeliais, kurie sąlygoja leidybos infrastruktūros pokyčius, naujų kokybės kontrolės mechanizmų, leidybos standartų kūrimą ir taikymą. Šios strategijos šalininkai linkę iš esmės keisti mokslinių leidinių leidybos ir mokslinės komunikacijos principus.

22. Alternatyvios MK strategijos sąlygos • Svarbiausia šios strategijos įgyvendinimo sąlyga – atskirti e. leidybą nuo spausdintų leidinių leidybos ir sukurti virtualią sistemą, ekonomišką ir efektyvią laiko bei kokybės požiūriu. • Kokybinis efektyvumas pasireiškia mokslinės informacijos integracija: • interaktyvus recenzavimas, • citavimo, paieškos ir nuorodų sistemos, • visateksčių leidinių archyvai.

23. Interaktyvus recenzavimas • Tradicinėje mokslinėje leidyboje darbai redaguojami, recenzuojami ir platinami pagal vieną modelį. • Pagrindinės mokslinių darbų funkcijos: • akivaizdžios – mokslinių darbų atranka ir redagavimas, turinio kokybės kontrolė, formos kokybės kontrolė, vadyba ir prekyba, platinimas, mokslinės vertės suteikimas, • paslėptos – mokslinės temos ir grupės susiformavimas, mokslinių žinių išsaugojimas.

24. Interaktyvus recenzavimas • Siūlomi nauji modeliai, kuriuose kokybės kontrolės funkcijas ir autorių teisių apsaugą interaktyviose sistemose gali realizuoti: • mokslininkas ir mokslo įstaiga, • išorinės vertinimo komisijos ar plati mokslinės visuomenė. • Gali būti susisteminta duomenų bazė, kurioje susiejamos e. leidinių apžvalgos, citavimo analizė, nuorodų sistema ir relevantūs specialistų forumai.

25. Interaktyvus recenzavimas Atviras, interaktyvus recenzavimo procesas pasižymi aukšta kokybe ir parodo tikrą mokslinių publikacijų bei leidinių vertę. Daugelio mokslininkų požiūriu, interaktyvios mokslinių darbų peržiūros priemonės yra revoliucinė dimensija mokslinėje komunikacijoje, padidinanti mokslininkų aktyvumą ir produktyvumą.

26. Citavimo, paieškos, nuorodų sistemos Leidėjų, leidinių platintojų, duomenų bazių kūrėjų ir platintojų, paieškos sistemų kūrėjų bendradarbiavimas ir paslaugų integracija yra viena iš pagrindinių tendencijų šiuolaikinėje mokslinėje komunikacijoje. Pasaulinių standartizuotų citavimo, paieškos ir nuorodų sistemų vystymasis suteikia galimybę vienu metu atlikti paiešką daugelyje duomenų bazių ir mokslinės informacijos sistemų.

27. Citavimo, paieškos, nuorodų sistemos • Šių integruotų sistemų pavyzdžiai: • ISI Web of Knowledge • CrossRef • ISI Web of Science  paslaugos apima ryšius ne tik tarp indeksuotų leidinių, jų santraukų, bet ir visateksčių straipsnių įvairiose duomenų bazėse.

28. Citavimo, paieškos, nuorodų sistemos CrossRef sistemoje dalyvaujantys leidėjai turi įsigyti DOI numerį. Tai skaitmeninio objekto identifikatorius. Pagal jį galima atlikti mokslinių straipsnių paiešką CrossRef, DOI paieškos sistemoje ir daugelyje duomenų bazių.

29. Citavimo, paieškos, nuorodų sistemos • Integruotos paieškos sistemų pavyzdys Scholar Google • Tokios sistemos pradėtos kurti, norint patenkinti kintančius informacinius poreikius: • Pradėjus vystytis e. leidybai, mokslininkai džiaugėsi pavieniais žurnalais internete. • Skaitmeninės informacijos vis daugėjant, pradėtos kurti duomenų bazės. • Atsiradus dešimtims duomenų bazių,pasidarė sunkusurasti tinkamas ir visose atlikti paiešką. Pradėtos kurti visa apimančios informacijos paieškos sistemos, vadinamos “vartais” į mokslinę informaciją.

30. Citavimo, paieškos, nuorodų sistemos • Scholar Google nuo tradicinių sistemų (pvz., Google) skiriasi dviem svarbiomis ypatybėmis: • Šioje sistemoje atliekama tik mokslinių publikacijų paieška ir paieškos rezultatuose pateikiama informacija apie mokslines publikacijas bei nuorodos į tinklalapius, kuriuose galima rasti bibliografinę informaciją, publikacijos santrauką ar visatekstę publikaciją; • Kadangi šiai sistemai duomenis apie mokslines publikacijas pateikia leidėjai ir duomenų bazių platintojai, galima surasti informaciją iš įvairių duomenų bazių ar katalogų. Tradicinėse paieškos sistemose tokie duomenys neatsispindi.

31. Visateksčių leidinių archyvai Integruotos paieškos sistemos suteikia daug galimybių greitai susirasti reikalingą mokslinę informaciją, tačiau jos naudingos tik tuomet, kai platinama daug mokslinės elektroninės informacijos šaltinių. Atsižvelgiant į mokslininkų ir kitų vartotojų poreikius, siekiama platinti vis daugiau visateksčių elektroninių leidinių. Interaktyvios mokslinės komunikacijos plėtrai labai svarbūs būtent visateksčių mokslinių leidinių archyvaiir duomenų bazės.

32. Atviros prieigos iniciatyva Siekiant patenkinti mokslininkų poreikį be apribojimų gauti visateksčius mokslinius leidinius, pradėta Atviros prieigos (Open Access) iniciatyva Tarptautinį atviros prieigos mokslinėje komunikacijoje judėjimą skatina Atviros visuomenės institutas Budapešte nuo 2001 m. Tai plataus masto mokslinės informacijos prieinamumo sąjūdis, apimantis mokslinę leidybą, mokslinės informacijos išteklius ir sklaidos priemones.

33. Atvira prieiga Pernelyg didelė galios koncentracija komercinės sklaidos srityje tampa ir manipuliacijos priemone, kliūtimi tolesnei mokslinės komunikacijos raidai. Atvira prieiga – tai nemokama prieiga prie internete pateiktos mokslinės informacijos, kurią kiekvienas vartotojas gali laisvai skaityti, kopijuoti, spausdinti, platinti, atlikti paiešką ir pateikti nuorodas.

34. Atviros prieigos būdai • Atviros prieigos iniciatyvos tikslą galima pasiekti keliais būdais: • publikuoti atviros prieigos mokslinius žurnalus (Open Access Journals), • kurti institucines visateksčių dokumentų talpyklas (Institutional Repositories).

35. Atviros prieigos žurnalai Šie žurnalai turi atitikti atviros prieigos iniciatyvos keliamus akademinės kokybės bei technologinio pateikimo reikalavimus (pvz. standartinis metaduomenų naudojimas). Šiuo metu yra apie 2500 šių žurnalų. Juos galima rasti ir atlikti straipsnių paieškąsvetainėje DOAJ

36. Institucinės talpyklos Institucijų visateksčių dokumentų talpyklos– viešai internete prieinama institucijos (universiteto, akademijos, instituto) ir joje dirbančių autorių visateksčių darbų talpykla. Šiuo metu jos vis populiarėja. Pasaulyje užregistruota apie 800 institucinių talpyklų. Jas galima rasti ir atlikti paiešką OpenDOAR registre

37. Autorių teisių problematika • Dažniausiai atviros prieigos žurnalų mokslinių straipsnių autoriams paliekama teisė pateikti savo publikacijas į institucines talpyklas ar viešinti asmeninėje interneto svetainėje. • Institucinėse talpyklose siekiama sukaupti ne tik institucijų leidiniuose publikuojamą mokslinę produkciją, bet ir mokslininkų straipsnius iš komercinių leidinių.

38. Autorių teisių problematika • Tampa aktuali autorių teisių problema, nes ne kiekvienas komercinis leidėjas suteikia autoriui teisę kitur publikuoti savo straipsnį. • Informacija apie leidėjų autoriams suteikiamas teises publikuojama SHERPA svetainėje

39. Mokslinių darbų vertinimo sistema • Mokslininkai analizuoja tradicinių ir atviros prieigos žurnalų straipsnių skaitomumo bei citavimo rezultatus ir pateikia vienareikšmes išvadas – atviros prieigos žurnalų straipsniai yra kelis kartus dažniau skaitomi ir cituojami negu tradicinių prenumeruojamų mokslinių žurnalų. • Diskutuojama net apie galimus pokyčius mokslinių publikacijų vertinimo sistemoje, kad mokslinės publikacijos turėtų būti vertinamos, atsižvelgiant į jų panaudą, skaitomumą, o ne tik žurnalo svorio koeficientą. Šaltinis: HORNBOSTEL, S. Open Access and Research Evaluation. Open Scholarship 2006 Conference. The University of Glasgow, 18-20 October 2006.

40. Mokslinių darbų vertinimo sistema • Institucinės talpyklos yra dažniausiai suvokiamos kaip papildoma mokslinės informacijos sklaidos galimybė, bet pradedamadiskutuoti apie naują mokslinės veiklos ir jos rezultatų kokybės patikros sistemą. • Mokslininkai teigia, kad institucinių talpyklų plėtra net gali sugriauti šimtmečius egzistavusią mokslinių žurnalų sistemą ir tradicinę recenzavimo struktūrą. • Institucinių talpyklų ir atviros prieigos žurnalų leidybos, plėtra įtakoja akademinės kultūros ir MK pokyčius! Šaltinis: PINFIELD, S. 2006. Repository Development: Where are we now and where are we going? Open Scholarship 2006 Conference. The University of Glasgow, 18-20 October 2006.

41. Mokslinė komunikacija Lietuvoje • Lietuvoje vyrauja tradicinės mokslinės komunikacijos strategija ir principai. • Pastarajį penkmetį stengiamasi kurti šiuolaikinę mokslo ir studijų informacinę aplinką: • Nuo 2001 m. pradėta įgyvendinti programa "Informacijos technologijos mokslui ir studijoms“ ITMiS”, • 2005 - 2007 m. vykdomi trys ES struktūrinių fondų finansuojami projektai, susiję su ITMiS uždaviniais.

42. Mokslinė komunikacija Lietuvoje • ITMiS struktūra: • Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistema (LieMSIS), • Lietuvos distancinio mokymo tinklas (LieDM), • Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas (LABT).

43. Mokslinė komunikacija Lietuvoje • ES SF projektai: • „Lietuvos akademinės e. leidybos sistemos sukūrimas“, • „Lietuvos virtuali biblioteka bei visateksčių dokumentų duomenų bazės (VDDB) sukūrimas“, • „Lietuvos mokslo ir studijų e. dokumentų kaupimas ir pateikimas skaitytojams“.

44. Mokslinė komunikacija Lietuvoje • Įgyvendinant ITMiS programą ir projektus, kuriamos ir tobulinamos bibliografinės bei visatekstės DB, nuotolinio mokymosi kursai, diegiamos bendros universitetų informacinės sistemos.

45. Mokslinė komunikacija Lietuvoje • Mokslinių publikacijų sklaidai viešai prieinamos duomenų bazės: • Mokslo publikacijų duomenų bazė (PDB), • LieMSIS PDB, • Lietuvos elektroninės tezės ir disertacijos (ETD) • Lietuvos mokslo ir studijų elektroninių dokumentų informacijos sistema(eLABa).

46. Mokslinė komunikacija Lietuvoje • Įvairiausių DB ir jose esančių duomenų sąsajos Lietuvoje kuriamos, atsižvelgiant į pasaulines mokslinės informacijos sistemų integracijos idėjas ir tendencijas: • Visose DB esantys duomenys integruojami į bendrą sistemą – Lietuvos virtualią biblioteką • Visatekstes mokslines publikacijas ar bibliografinę informaciją šiuo met galima surasti atskirose DB, o bus galima surasti per e. katalogą, publikacijų duomenų bazę, LVB portalą ir net Scholar Google.

47. Rekomenduojama literatūra AboutDirectory of Open Access Journals [žiūrėta 2007 vasario 3 d.]. Prieiga per internetą: http://www.doaj.org/doaj?func=loadTempl&templ=about About OpenDOAR [žiūrėta 2007 vasario 3 d.]. Prieiga per internetą: http://www.opendoar.org/about.html Apie Lietuvos virtualią biblioteką [žiūrėta 2007 vasario 3 d.]. Prieiga per internetą: http://www.lvb.lt BUŽIŪTĖ, J. Atviros prieigos žurnalai. Tarp knygų, 2005, nr. 10, p. 24 - 26. ITMiS (Informacinės technologijos mokslui ir studijoms) [žiūrėta 2007 vasario 3 d.]. Prieig per internetą: http://www.itmis.lt/lt/ HARNAD, S. For Whom the Gate Tolls? Free the On-line-only Refereed Journal Literature [interaktyvus]. 1998 [žiūrėta 2000 m. rugsėjo 28 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.cogsci.soton.ac.uk/~harnad/amlet.html>. MACEVIČIŪTĖ, E.Šiuolaikiniai mokslo serialiniai leidiniai: struktūra ir funkcijos. Knygotyra, 2000, t.36, p. 212-219. Open access and Scholarly Communication: seminaro medžiaga [žiūrėta 2006 gruodžio 15 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lmba.lt/reng/liet/oa_v.html> VALAUSKAS, E.J. Skaitmeninė informacija ir internetas: elektroninių žurnalų specifika. Bibliografija 1998, 1999, p. 17 – 20. VILIŪNAS, G.; GLOSIENĖ, A. Institucinės talpyklos ir naujoji mokslinės komunikacijos infrastruktūrų sankloda. Informacijos mokslai, 2006, t. 36, p. 53-67.

48. Ačiū už dėmesį!