SAULĖS IR MĖNULIO UŽTEMIMAI

1. SAULĖS IR MĖNULIOUŽTEMIMAI Parengė Ernestas Grigas 7kl. Mokytoja Laimutė Budreikienė Alvito pagrindinė mokykla

2. Turinys • Bauginantys dangaus reiškiniai senovėje................3 • Kodėl vyksta Saulės ir Mėnulio užtemimai?..............5 • Mėnulio užtemimas.....................................................7 • Saulės užtemimas:.....................................................13 • - užtemimų rūšys..................................................16 • Saulės užtemimų stebėjimas:...................................22 • - Lietuvoje matyti užtemimai..............................25 • - Lietuvos astronomų stebėti užtemimai............28 • - artimiausi Saulės užtemimai.............................33 • Šaltiniai.......................................................................34

3. Bauginantys dangaus reiškiniai senovėje

4. Lietuviams, kaip ir kitoms tautoms užtemimai keldavo siaubą. Tikėta, kad Saulės užtemimo metu privalu būti namuose, melstis, prašyti Dievo, jog atleistų nuodėmes, nutolintų nelaimes. • Lietuviams, kaip ir kitoms tautoms užtemimai keldavo siaubą. • Tikėta, kad Saulės užtemimo metu privalu būti namuose, melstis, prašyti Dievo, jog atleistų nuodėmes, nutolintų nelaimes.

5. Kodėl vyksta Saulės ir Mėnulio užtemimai? • Kartais, judėdami savomis orbitomis, trys dangaus kūnai - Saulė, Mėnulis ir Žemė, - išsirikiuoja vienoje linijoje. • Tuomet stebėtojas iš Žemės mato reiškinį, vadinamą Saulės arba Mėnulio užtemimu.

6. Saulės ir Mėnulio užtemimo schema

7. Mėnulio užtemimas • Mėnulis – vienintelis Žemės gamtinis palydovas ir artimiausias jai kosminis kūnas. • Mėnulis nuo žemės atitolęs 1,3 šviesos sekundės.

8. Mėnulis antras pagal šviesumą (po Saulės) kosminis kūnas.

9. Judėdamas aplink Žemę Mėnulis priklausomai nuo Saulės apšvietimo matosi vis kitoks – tai pilnas, tai tik pjautuvas į vieną ar į kitą pusę bežiūrintis – matosi vis kita Mėnulio fazė.

10. Įdėtame paveiksliuke pavaizduotos visos Mėnulio fazės. • Pilnas mėnulio ciklas trunka 29,5 paros.

11. Mėnulis skriedamas aplink Žemę pakliūna į jos metamą šešėlį ar pusšešėlį. • Mėnulis dangaus skliaute šviečia todėl, kad atspindi Saulės šviesą, tačiau pakliuvęs į Žemės šešėlį šios šviesos Mėnulis nebegauna ir nustoja šviesti – įvyksta Mėnulio užtemimas.

12. Dėl Saulės šviesos lūžimo Žemės atmosferoje net ir visiško užtemimo metu Mėnulis „nedingsta“, o tampa blankiai raudonas.

13. Saulės užtemimas • Saulės užtemimas - reiškinys, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, taip uždengdamas Saulės diską. • Tai vyksta todėl, kad Mėnulis daug kartų mažesnis už Saulę, bet skrieja tiek pat kartų arčiau Žemės.

15. Šis reginys trunka neilgai, nes Mėnulio šešėlis mažas ir greitai juda. • Saulės užtemimo juosta niekada nebūna platesnė kaip 269 km, o užtemimo maksimali trukmė vienoje vietoje mažiau kaip 8 min. • Saulės užtemimas gali įvykti tik per jaunatį. • Per metus įvairiose Žemės vietose būna 2–5 Saulės užtemimai.

16. Užtemimų rūšys • Dalinis užtemimas - kai Mėnulis uždengia mažiau nei 50 % Saulės disko; • Žiedinis užtemimas - Kai Mėnulis patenka į Saulės disko vidurį ir stebimas žiedas - Saulės vainikas; • Visiškas užtemimas - kai Mėnulis uždengia nuo 80 % iki 100 % Saulės disko.

17. dalinis užtemimas • Kai vyksta dalinis užtemimas, jo dėl skaisčios Saulės nepastebėsime. • Saulė tuomet panaši į pradedantį dilti arba baigiantį pilnėti Mėnulį. • Daliniai Saulės užtemimai kartojasi kas 2–3 metai.

18. žiedinis užtemimas • Taip atsitinka, kai Mėnulis būna labiau nutolęs nuo Žemės. • Susidaro žiedinis užtemimas, kadangi Saulė didesnė.

19. visiškas užtemimas • Visiškas užtemimas būna tada, kai abiejų diskų centrai beveik sutampa. • Toje pačioje Žemės vietoje visiški Saulės užtemimai kartojasi kas 300–400 m.

20. Saulės užtemimas. 1. Saulė 2. Žemė 3. Mėnulis 4. Visiškas Saulės užtemimas 5. Dalinis Saulės užtemimas 6. Žiedinis Saulės užtemimas

21. hibridinis užtemimas • Kartais būna ir žiedinių - visiškų užtemimų, kuris vienoje vietoje žiedinis, o kitoje vietoje visiškas. Tai būna itin retai.

22. Saulės užtemimų stebėjimas • Astronomai vykdo stebėjimus, • tiria Saulės vainiką, • stebi nuo Saulės paviršiaus kylančius ugninius liežuvius – protuberantus, • aptinka šalia Saulės praskriejančias arba į ją krintančias kometas.

23. Šiais laikais organizuojamos specialios ekskursijos į vietas, kur bus matomas pilnas Saulės užtemimas, • tačiau tingesni paieškos sistemose gali surasti puslapius, kuriuose Saulės užtemimas gali būti stebimas internete.

24. Net ir dalinai užtemusios Saulės negalima stebėti plika akimi, nes galima rimtai pažeisti akies tinklainę. • Naudojamos specialios plokštelės arba akiniai. • Saulę stebėti galima pro specialų tamsų filtrą, kuris uždedamas ant teleskopo objektyvo arba okuliaro.

25. Lietuvoje matyti užtemimai • XIII a. Lietuvoje buvo matomi net trys visiški Saulės užtemimai. • „O danguje kaip naktį pasirodė žvaigždės, žemėje išnyko šešėliai, dar klaikiau pradėjo staugti šunys, mauroti galvijai, sode suūkė pelėda, ir visi pamanė, kad ir iš tikrųjų atėjo sūdna diena, ir sugulė klėtyje ant grindų kryžiumi. „ Taip rašė A. Vienuolis kūrinyje „Astronomas Šmukštaras“

26. Paskutinis visiškas Saulės užtemimas įvyko 1954m. birželio 30 d. • Jį stebėjo Lietuvos astronomai ir mūsų seneliai.

27. Dar galime pasidžiaugti ir tuo, kad daliniai užtemimai mūsų gimtinės neaplenkia - vieną stebėjome 2006-03-29, kitą – 2008-08-01. • Dalinį Saulės užtemimą užfiksavo DELFI skaitytojai 2011 sausio 4 d. skirtinguose Lietuvos miestuose. • Deja, 2012 m. nenudžiugins net iš dalies užtemdytas Saulės diskas...

28. Lietuvos astronomų stebėti užtemimai • Grupė Lietuvos astronomų draugijos narių 1981 metais liepos 31 dieną stebėjo pilną Saulės užtemimą Sibire, Kemerovo srityje, netoli Kuznecko miesto. • Pilno užtemimo fazė pagal astronomų matavimus truko 93 minutes, visas užtemimas truko 2h 19 min 19 s.

31. 1999 metų rugpjūčio 11 diena grupė Lietuvos astronomų mėgėjų ir mokslininkų stebėjo pilną Saulės užtemimą Vengrijoje, prie senovinio Sȕmeg miestelio.

33. Artimiausi Saulės užtemimai • Sekantį kartą vidurdienį žvaigždes Lietuvoje išvysime tik 2195 m. vasario 10 d. • Tačiau nereikia nukabinti nosies, nes 2039 m. birželio 21 d. ir 2048 m. birželio 11 d. užtemimai praslinks per kaimyninę Latviją, todėl visi besidomintys retu dangaus reiškiniu trauks tenai.

34. Šaltiniai • Vikipedija • http://www.astronomija.info/astropas/sauluztem2.php • http://astronomija.lt/enciklopedija/index.php/Saul%C4%97s_u%C5%BEtemimai • Iš asmeninio, ekspedicijų dalyvės L. Višinskaitės, Saulės ir Mėnulio užtemimų stebėjimų dienoraščio.

35. AČIŪ UŽ DĖMESĮ